zarasai.lt

Informacija

Atributika

ZARASAI

Dabartinį Zarasų miesto herbo etaloną 1969 m. sukūrė dailininkas Antanas Raimondas Miknevičius, o tų pačių metų sausio 6 dieną patvirtino tuometinė Respublikinė heraldikos komisija. Praėjus daugiau nei 30 metų visi Lietuvos miestų ir vietovių herbai imti komponuoti vienodame skyde. Zarasų miesto herbo etalono autorius jį pakoregavo ir herbas 1996 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 866 buvo patvirtintas.

Kadangi Zarasai įsikūrę vienoje gražiausių Lietuvos vietų, prie vandens ir miškingoje teritorijoje, herbe simbolizuojama fantastinė būtybė, stirnos ir žuvies junginys bei saulę primenantis apskritimas.

Zarasų miesto herbe pasirinkta mėlyna spalva simbolizuoja ežerų krašto ežerus, juodoje papėdėje sidabrinis lankstytas kalavijas, atgręžtas į kairę pusę. Juoda spalva heraldikoje reiškia santūrumą ir kilnumą. Sidabrinis lankstytas kalavijas – praeities kovų ir kartu aukščiausiojo teisingumo simbolis.

Vėliava – vietovės simbolis. Anksčiau Zarasai savo vėliavos neturėjo. Pagal heraldikos komisijos taisykles dailininkas Antanas Raimondas Miknevičius paruošė vėliavos projektą. Zarasų vėliavas projektas buvo patvirtintas 1996 m. gegužės 16 d. Vėliava šilkinė, jos ilgis 166 cm, plotis – 132 cm, ją iš trijų pusių puošia kutai, o prie vėliavos koto rišama dekoratyvinė šilko pynė.

DUSETOS

Dusetų herbas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas 1999 m. rugsėjo 28 d.

Istorinio herbo Dusetos neturėjo. Heraldikos komisija pritarė dusetiškių nuomonei, kad miesto herbe turi būti žirgų simboliai: juk ne vieną šimtmetį kiekvieną žiemą Dusetose ant garsiųjų Sartų ežero ledo arba šalia jo esančiame hipodrome vyksta dabar jau tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės. Sidabriniame herbo skydo fone pavaizduoti trys raudoni žirgai. Heraldikos kalboje žirgas – džiaugsmo, pergalės, gyvenimo jėgos, grožio ir greičio simbolis.

Herbo etaloną sukūrė dailininkas A. Každailis.

SALAKAS

Salako herbas patvirtintas laikinai einančio Lietuvos Respublikos Prezidento A. Paulausko 2004 m. liepos 7 d. dekretu Nr. 143.

Herbe pavaizduotas sakalas, laikantis kryžių ir stovintis ant akmens blokelių. Šis herbo simbolis atspindi vieną miestelio vardo kilmės legendą, o kryžių ir blokelius geriausiai apibūdina bažnyčios sienoje įtvirtintas atminimo lentos tekstas „...Viešpatie, lai būna amžina garbė tiems, kurie nesigailėjo dėl Tavęs įdėti tiek darbo net į kietus akmenis ją statant ir nesigaili nuoširdumo ją išlaikant.“ Simbolių kalboje sakalas – saulės, vyriškumo, dangiškumo, uolaus tarnavimo, tikslo siekimo, kilnumo atitikmuo. Lietuvoje šis paukštis – kario gynėjo įvaizdis. Krikščionybėje kryžius – nukryžiuotojo Kristaus kančios, Atpirkėjo pergalės, bendras krikščioniškojo tikėjimo simbolis. Raudona skydo spalva herbe simbolizuoja drąsą, narsą ir meilę.

Herbo etaloną parengė dailininkas A. Každailis.

ANTALIEPTĖ

Antalieptės herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus 2000 m. gruodžio 5 d. dekretu Nr. 1106.

Antalieptė istorinio herbo niekada neturėjo, tad svarstant naujo herbo idėjas Lietuvos heraldikos komisijoje prie Lietuvos Respublikos Prezidento, buvo pritarta herbe pavaizduoti lieptą, nuo kurio kilo Antalieptės vardas, su kryžiumi. Tiltas, lieptas simbolių kalboje reiškia susivienijimą, atskirų dalių ryšį, jungtį. Daugelyje tautų paplitęs įvaizdis, kad tiltas jungia dangų su žeme. Kryžius – vienas seniausių simbolių religijoje ir mene. Krikščionybės laikais kryžius – Kristaus nukryžiavimas – įgijo ypatingą reikšmę, tapo ne tik kančios, bet ir Kristaus mokymo pergalės – krikščionybės – apibendrintu simboliu. Antalieptės herbe jis simbolizuoja čia ilgai veikusių vienuolių ordinų žymius darbus. Mėlyna skydo spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, tvirtumą, sąžiningumą. Mėlyname Antalieptės herbo lauke vaizduojamas sidabrinis lieptas, virš jo – auksinis kryžius.

Herbo etaloną parengė dailininkas A. Každailis.

DEGUČIAI

Degučių herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus 2007 m. rugsėjo 11 d. dekretu Nr. 1K-1096.

Degučių apylinkės vadinamos miškų ir ežerų karalija. Gausūs lapuočių miškai skatino seną vietinių žmonių verslą – deguto varymą. Senovinis deguto gamintojų verslas įprasmintas ir Degučių herbe. Degučių herbas – sidabriniame skydo lauke, liepsnos linija atskirtame nuo raudonos skydo papėdės, pavaizduotos trys juodos degutinės.

Herbo etaloną parengė dailininkas A. Každailis.

IMBRADAS

Imbrado herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės 2016 m. sausio 29 d. dekretu Nr. 1K-542.

Imbrado herbe pavaizduotas auksinis briedis, įbridęs į sidabrines bangas. Skydo fonas yra mėlynos spalvos. Heraldikoje mėlyna spalva siejama su dangumi (tikėjimo prasme) bei Mergele Marija, tai labai tinka Imbrado kraštui. Briedžio simbolis pasirinktas dėl bent kelių svarbių, tarpusavyje susijusių priežasčių:
- vietovės (Imbradas) pavadinimas neabejotinai kilęs iš hidronimo (Imbrado ežero) pavadinimo, jo reikšmė pakankamai aiški: įbridimo vieta aukštaičių tarme;
- visiškai šalia Imbrado yra Briedlaukio kaimas, nuo seno žinomas kaip briedžių buveinė. Galima teigti, kad dailininkas pavaizdavo iš Briedlaukio k. atėjusį žvėrį, įbridusį į Imbrado ežerą;
- manoma, kad žodžiai ,,Imbradas“ ir ,,briedis“ kalbiniu požiūriu gali būti giminingi, prie jų dera ir kiti Imbrado krašto asmenvardžiai: jau minėtas Briedlaukis, Breidokiškių kaimas, vietinių gyventojų pavardės: Breidokas, Braidokas;
- Imbrado apylinkėse ir šiuo metu gyvena daug briedžių, jie čia gerai jaučiasi ir yra dažnai matomi. Deja, nereti ir šių gyvūnų susidūrimai su transporto priemonėmis keliuose. Todėl, pasak vienos iš LHK narių, ryškus briedžio simbolis galimai atliks ir papildomą, herbams nebūdingą, įspėjamąją funkciją.

Imbrado herbą galima priskirti prie heraldikoje labai vertinamų ,,kalbančių“ herbų, kurių simboliai tiesiogiai atspindi, nusako vietovės pavadinimą. Pavyzdžiui: Juodupės herbe pavaizduota juodos spalvos upė, Tauragės – tauro ragas, analogiškai ir Imbrado – į vandenį įbridęs briedis.

SUVIEKAS

Suvieko herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės 2016 m. sausio 29 d. dekretu Nr. 1K-541.

Suvieko herbe vaizduojama dviejų žuvų kompozicija, sudaranti ,,S“ raidę. Tai nuoroda į vietovės pavadinimo pirmąją raidę. Vandens ir žuvies simboliai pasirinkti todėl, kad Suvieko gyvenvietės pavadinimas kilęs nuo Suvieko ežero pavadinimo, taip teigiama J. Kaladinsko istorinėje apybraižoje „Suviekas“. Gyvenvietė kūrėsi šalia Suvieko ežero, kuriame, kaip ir netoliese esančiame Čičirio ežere, gausu žuvų. Šie ežerai niekada nenuvilia meškeriotojų, o praeityje dažnam tapdavo ir pragyvenimo šaltiniu. Raudona (žuvų) emalė yra viena garbingiausių heraldikos spalvų. Herbo skydo fonas yra sidabrinis, sidabras heraldikoje reiškia vandenį (vietovę supa Suvieko, Čičirio, legendomis apipintas Suvieko dvaro ežeriukas ir kiti vandens telkiniai).

TURMANTAS

Turmanto herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės 2015 m. liepos 16 d. dekretu Nr. 1K-394.

Herbą, kuriame plieno žirgai – geležinkelio simbolis - sukūrė Lietuvoje gerai žinomas dailininkas Arvydas Každailis (jis yra ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio herbo autorius, taip pat - Istorinės valstybės vėliavos, Lietuvos valstybės herbo (1991 m.), LR Prezidento vėliavos (1993 m.), Lietuvos valstybės didžiojo herbo (2004 m.), LR Seimo logotipo (2012 m.), ir kitų svarbių valstybei ženklų kūrėjas.

ANTAZAVĖ

Antazavės herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės 2015 m. liepos 16 d. dekretu Nr. 1K-394.

Herbe vaizduojama auksinė fantastinė būtybė – paukščio ir valties junginys. Šis simbolis puikiai atskleidžia vietos gamtos grožį, Kumpuolio ir Dūburio hidrografinius draustinius, šešiais ežerais apsuptą Antazavės šilą. Siekiant pabrėžti vietovės vardo kilmę nuo žalio ežero, nuspręsta skydo lauką nuspalvinti žalia spalva.

2016-05-03 14:59:58

MERAS