![]() ZARASAI
Dabartinį Zarasų miesto herbo etalonÄ… 1969 m. sukÅ«rÄ— dailininkas Antanas Raimondas MikneviÄius, o tų paÄių metų sausio 6 dienÄ… patvirtino tuometinÄ— RespublikinÄ— heraldikos komisija. PraÄ—jus daugiau nei 30 metų visi Lietuvos miestų ir vietovių herbai imti komponuoti vienodame skyde. Zarasų miesto herbo etalono autorius jį pakoregavo ir herbas 1996 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 866 buvo patvirtintas.
Kadangi Zarasai įsikÅ«rÄ™ vienoje gražiausių Lietuvos vietų, prie vandens ir miškingoje teritorijoje, herbe simbolizuojama fantastinÄ— bÅ«tybÄ—, stirnos ir žuvies junginys bei saulÄ™ primenantis apskritimas.
Zarasų miesto herbe pasirinkta mÄ—lyna spalva simbolizuoja ežerų krašto ežerus, juodoje papÄ—dÄ—je sidabrinis lankstytas kalavijas, atgręžtas į kairÄ™ pusÄ™. Juoda spalva heraldikoje reiškia santÅ«rumÄ… ir kilnumÄ…. Sidabrinis lankstytas kalavijas – praeities kovų ir kartu aukšÄiausiojo teisingumo simbolis.
VÄ—liava – vietovÄ—s simbolis. AnksÄiau Zarasai savo vÄ—liavos neturÄ—jo. Pagal heraldikos komisijos taisykles dailininkas Antanas Raimondas MikneviÄius paruošÄ— vÄ—liavos projektÄ…. Zarasų vÄ—liavas projektas buvo patvirtintas 1996 m. gegužės 16 d. VÄ—liava šilkinÄ—, jos ilgis 166 cm, plotis – 132 cm, jÄ… iš trijų pusių puošia kutai, o prie vÄ—liavos koto rišama dekoratyvinÄ— šilko pynÄ—.
|
![]() DUSETOS
Dusetų herbas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas 1999 m. rugsėjo 28 d.
Istorinio herbo Dusetos neturÄ—jo. Heraldikos komisija pritarÄ— dusetiškių nuomonei, kad miesto herbe turi bÅ«ti žirgų simboliai: juk ne vienÄ… šimtmetį kiekvienÄ… žiemÄ… Dusetose ant garsiųjų Sartų ežero ledo arba šalia jo esanÄiame hipodrome vyksta dabar jau tradicinÄ—s respublikinÄ—s ristÅ«nų žirgų lenktynÄ—s. Sidabriniame herbo skydo fone pavaizduoti trys raudoni žirgai. Heraldikos kalboje žirgas – džiaugsmo, pergalÄ—s, gyvenimo jÄ—gos, grožio ir greiÄio simbolis.
Herbo etaloną sukūrė dailininkas A. Každailis.
|
![]() SALAKAS
Salako herbas patvirtintas laikinai einanÄio Lietuvos Respublikos Prezidento A. Paulausko 2004 m. liepos 7 d. dekretu Nr. 143.
Herbe pavaizduotas sakalas, laikantis kryžių ir stovintis ant akmens blokelių. Šis herbo simbolis atspindi vienÄ… miestelio vardo kilmÄ—s legendÄ…, o kryžių ir blokelius geriausiai apibÅ«dina bažnyÄios sienoje įtvirtintas atminimo lentos tekstas „...Viešpatie, lai bÅ«na amžina garbÄ— tiems, kurie nesigailÄ—jo dÄ—l TavÄ™s įdÄ—ti tiek darbo net į kietus akmenis jÄ… statant ir nesigaili nuoširdumo jÄ… išlaikant.“ Simbolių kalboje sakalas – saulÄ—s, vyriškumo, dangiškumo, uolaus tarnavimo, tikslo siekimo, kilnumo atitikmuo. Lietuvoje šis paukštis – kario gynÄ—jo įvaizdis. KrikšÄionybÄ—je kryžius – nukryžiuotojo Kristaus kanÄios, AtpirkÄ—jo pergalÄ—s, bendras krikšÄioniškojo tikÄ—jimo simbolis. Raudona skydo spalva herbe simbolizuoja drÄ…sÄ…, narsÄ… ir meilÄ™.
Herbo etaloną parengė dailininkas A. Každailis.
|
![]() ANTALIEPTÄ–
Antalieptės herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus 2000 m. gruodžio 5 d. dekretu Nr. 1106.
AntalieptÄ— istorinio herbo niekada neturÄ—jo, tad svarstant naujo herbo idÄ—jas Lietuvos heraldikos komisijoje prie Lietuvos Respublikos Prezidento, buvo pritarta herbe pavaizduoti lieptÄ…, nuo kurio kilo AntalieptÄ—s vardas, su kryžiumi. Tiltas, lieptas simbolių kalboje reiškia susivienijimÄ…, atskirų dalių ryšÄ¯, jungtį. Daugelyje tautų paplitÄ™s įvaizdis, kad tiltas jungia dangų su žeme. Kryžius – vienas seniausių simbolių religijoje ir mene. KrikšÄionybÄ—s laikais kryžius – Kristaus nukryžiavimas – įgijo ypatingÄ… reikšmÄ™, tapo ne tik kanÄios, bet ir Kristaus mokymo pergalÄ—s – krikšÄionybÄ—s – apibendrintu simboliu. AntalieptÄ—s herbe jis simbolizuoja Äia ilgai veikusių vienuolių ordinų žymius darbus. MÄ—lyna skydo spalva heraldikoje reiškia ištikimybÄ™, tvirtumÄ…, sąžiningumÄ…. MÄ—lyname AntalieptÄ—s herbo lauke vaizduojamas sidabrinis lieptas, virš jo – auksinis kryžius.
Herbo etaloną parengė dailininkas A. Každailis.
|
DeguÄių herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus 2007 m. rugsÄ—jo 11 d. dekretu Nr. 1K-1096.
DeguÄių apylinkÄ—s vadinamos miškų ir ežerų karalija. GausÅ«s lapuoÄių miškai skatino senÄ… vietinių žmonių verslÄ… – deguto varymÄ…. Senovinis deguto gamintojų verslas įprasmintas ir DeguÄių herbe. DeguÄių herbas – sidabriniame skydo lauke, liepsnos linija atskirtame nuo raudonos skydo papÄ—dÄ—s, pavaizduotos trys juodos degutinÄ—s.
Herbo etaloną parengė dailininkas A. Každailis.
|
Imbrado herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos PrezidentÄ—s D. GrybauskaitÄ—s 2016 m. sausio 29 d. dekretu Nr. 1K-542. Imbrado herbe pavaizduotas auksinis briedis, įbridÄ™s į sidabrines bangas. Skydo fonas yra mÄ—lynos spalvos. Heraldikoje mÄ—lyna spalva siejama su dangumi (tikÄ—jimo prasme) bei Mergele Marija, tai labai tinka Imbrado kraštui. Briedžio simbolis pasirinktas dÄ—l bent kelių svarbių, tarpusavyje susijusių priežasÄių:
|
Suvieko herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos PrezidentÄ—s D. GrybauskaitÄ—s 2016 m. sausio 29 d. dekretu Nr. 1K-541.
Suvieko herbe vaizduojama dviejų žuvų kompozicija, sudaranti ,,S“ raidÄ™. Tai nuoroda į vietovÄ—s pavadinimo pirmÄ…jÄ… raidÄ™. Vandens ir žuvies simboliai pasirinkti todÄ—l, kad Suvieko gyvenvietÄ—s pavadinimas kilÄ™s nuo Suvieko ežero pavadinimo, taip teigiama J. Kaladinsko istorinÄ—je apybraižoje „Suviekas“. GyvenvietÄ— kÅ«rÄ—si šalia Suvieko ežero, kuriame, kaip ir netoliese esanÄiame ÄŒiÄirio ežere, gausu žuvų. Šie ežerai niekada nenuvilia meškeriotojų, o praeityje dažnam tapdavo ir pragyvenimo šaltiniu. Raudona (žuvų) emalÄ— yra viena garbingiausių heraldikos spalvų. Herbo skydo fonas yra sidabrinis, sidabras heraldikoje reiškia vandenį (vietovÄ™ supa Suvieko, ÄŒiÄirio, legendomis apipintas Suvieko dvaro ežeriukas ir kiti vandens telkiniai).
|
Turmanto herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos PrezidentÄ—s D. GrybauskaitÄ—s 2015 m. liepos 16 d. dekretu Nr. 1K-394.
HerbÄ…, kuriame plieno žirgai – geležinkelio simbolis - sukÅ«rÄ— Lietuvoje gerai žinomas dailininkas Arvydas Každailis (jis yra ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio herbo autorius, taip pat - IstorinÄ—s valstybÄ—s vÄ—liavos, Lietuvos valstybÄ—s herbo (1991 m.), LR Prezidento vÄ—liavos (1993 m.), Lietuvos valstybÄ—s didžiojo herbo (2004 m.), LR Seimo logotipo (2012 m.), ir kitų svarbių valstybei ženklų kÅ«rÄ—jas.
|
AntazavÄ—s herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos PrezidentÄ—s D. GrybauskaitÄ—s 2015 m. liepos 16 d. dekretu Nr. 1K-394.
Herbe vaizduojama auksinÄ— fantastinÄ— bÅ«tybÄ— – paukšÄio ir valties junginys. Šis simbolis puikiai atskleidžia vietos gamtos grožį, Kumpuolio ir DÅ«burio hidrografinius draustinius, šešiais ežerais apsuptÄ… AntazavÄ—s šilÄ…. Siekiant pabrėžti vietovÄ—s vardo kilmÄ™ nuo žalio ežero, nusprÄ™sta skydo laukÄ… nuspalvinti žalia spalva. |