ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajonas - išsidėstęs šiaurės rytinėje Lietuvos Respublikos dalyje, Utenos apskrityje, Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumose, jo plotas užima 1339 kv. km. Šiaurėje pasienis su Latvijos Respublika, o rytuose su Baltarusijos Respublika. Zarasų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Zarasų apskrities 24 apylinkių, šiandien rajone rasime 10 seniūnijų, rajono administracinis centras – Zarasų miestas. Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2010 m. pradžioje rajone gyveno šiek tiek mažiau nei 20 tūkst. gyventojų.

 

 

Dar prieš kelis milijardus metų susiformavo daugiau kaip 700 metrų gylyje slūgsantis seniausias kristalinis uolienų pamatas. Vykstant Žemės geologiniams procesams dabartinė rajono teritorija kelis kart buvo atsidūrusi jūros dugne bei iškilusi virš jos lygio. Tačiau Lietuvai ne itin būdingas Zarasų krašto reljefas galutinai susiformavo tik paskutinio ledynmečio metu, maždaug prieš 10 tūkst. metų. Būtent tuomet iš ledynų tirpsmo vandens, jų suformuotose rinose, daubose, susidarė ir dauguma rajono ežerų, kurių bendras paviršiaus plotas sudaro net apie vieną dešimtąją bendrojo rajono paviršiaus ploto.

 

Atsitraukus ledynams į Lietuvą, o kartu ir Zarasų kraštą atklydo pirmieji klajokliai, besivertę žvejyba, medžiokle, uogų, grybų bei kitų išteklių rinkimu. Pirmosios baltų genčių gyvenvietės, dažniausiai įkurtos prie upių, ežerų, archeologų datuojamos II-I tūkst. pr. m. e. Baltų gentis - sėliai aktyviau plisti dabartinėje Daugpilio bei Zarasų rajono teritorijoje pradėjo mūsų eros pirmaisiais amžiais. Senųjų sėlių kultūra itin panaši į senųjų latgalių. Apranga ir papuošalai iš esmės nesiskiria nuo latgališkųjų. Sėliai iki maždaug XV a. kalbėjo savąja kalba, kuri vadinama sėlių kalba, ji priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, Baltų kalbų grupei. Kalbos pėdsakai yra išlikę buvusių sėlių apgyvendintų teritorijų tarmėse. Pažymėtina, kad Zarasų rajono bei miesto pavadinimas, o taip pat Antazavės, Zalvės bei kiti vietovardžiai yra sėliškosios kilmės. Manoma jog seniausieji piliakalniai Zarasų rajone yra Velikuškės, Vosgėliai, Maniuliškės, Šišponiškės. Spėjama, kad dauguma rajono piliakalnių įrengti maždaug IX – XII a., o viena iš pagrindinių jų paskirčių buvusi gynyba nuo dabartinėje Latvijos teritorijoje įsikūrusių kalavijuočių bei kitų priešų.

 

 

Šiandien Zarasų rajonas pasižymi nuostabia, tyra bei vaizdinga gamta, retai kur kitur sutinkama flora bei fauna. Tad visai nenuostabu jog rajone veikia net du regioniniai parkai: Gražutės bei Sartų. Zarasų rajonas vienas ežeringiausių Lietuvoje, čia rasime per 300 įvairaus dydžio ežerų ir ežerėlių. Nors rajono teritorijoje telkšo didžiausias Lietuvos ežeras – Drūkščiai, bei į didžiausiųjų Lietuvos ežerų dešimtuką patenkantys Sartų, Luodžio, Avilio ežerai, tačiau pagrinde vyrauja nedideli, iki 10 ha ploto vandens telkiniai. Per rajoną teka 8 upės, didžiausia iš jų - Šventoji. Nepaisant vandens išteklių gausos, rajonas ypatingas ir savo augalija. Miškai, daugiausiai pušynai, čia užima, net apie 30 procentų teritorijos. Natūralių gamtinių išteklių gausa sudaro itin palankias sąlygas turizmo bei sveikatingumo paslaugoms vystyti, tad Zarasai nuo seno garsėja kaip poilsiui ir rekreacijai itin palanki, tinkama teritorija. 2008 m. Zarasų miestui suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

 

Turizmas – viena patraukliausių verslo sričių bei investicijų krypčių Zarasų rajone, tokią situaciją suponuoja ne tik itin palankios gamtinės sąlygos, vaizdingi kraštovaizdžiai, tačiau ir lankytinų objektų gausa (tarp jų rasime ir vieną seniausių Europos medžių – Stelmužės ąžuolą, Dusetų dailės galeriją bei daugelį kitų objektų), įspūdingi kultūriniai renginiai, gausus ir įžymus kultūros paveldas. Pastaraisiais metais pastebimas turizmo paslaugų, išteklių vystytojų bei krašto svečių, iš Lietuvos bei užsienio valstybių, skaičiaus augimas.

 

Zarasų rajone pastaruoju metu itin vystoma projektinė veikla, kuria siekiama sukurti dar palankesnę aplinką vietos gyventojams bei svečiams, Zarasai tampa atviru investicijoms bei tvariai plėtrai rajonu. Vietos viešosios institucijos aktyviai plėtoja ir tarptautinius ryšius, šiuo metu palaikomi partnerystės ryšiai su Ballan-Mirė (Prancūzija), Daugpilis (Latvija), Zdunska Wola (Lenkija).

 

Kalbėdami apie rajoną negalime nepaminėti ir savitos kultūrinės aplinkos, savito kultūrinio gyvenimo. Ypatingą kultūros vietą Zarasų rajono gyvenime rodo jau tai, kad 2008 m. Zarasai paskelbti pirmąja Lietuvos kultūros sostine, o vargu ir ar Lietuvoje rasime negirdėjusį apie, pirmąjį vasario šeštadienį vykstančias, tradicines respublikines ristūnų žirgų lenktynes, menančias dar senąsias baltų tradicijas, Sartuose. Zaraso ežero Didžioji sala – netradicinė erdvė kultūrai, jau tapo tradicinių vasaros renginių, skirtų įvairių pomėgių bei pažiūrų žmonėms, vyksmo vieta. Negali likti nepaminėti ir kasmet į Dusetas bei visus Zarasus vis daugiau žmonių sutraukiantys ne tik čia vykstantys unikalūs renginiai, bet ir profesionalaus meno galerija, eksponuojanti žymiausių Lietuvos menininkų darbus. Tai tik dalis visų, didesnių ar mažesnių, rajone vykstančių kultūros bei sporto renginių.

 

Visa tai ir dar daug daugiau rasite atvykę į Zarasų rajoną – vieną iš įdomiausių, gražiausių bei patraukliausių gyvenimui, poilsiui ir investicijoms rajonų visoje Lietuvoje. Mes laukiame Jūsų!