Degučių
Degučių seniūnija
Seniūnas Jonas Šileikis
Tel.: (8 385) 43525; el. pašto adresas: deguciai@zarasai.lt
Degučių seniūnija išsidėsčiusi pietvakarinėje rajono dalyje, seniūnijos administracinis centras – Degučių kaimas, esantis greta Samanio ežero bei Degučių pilkapyno. Seniūnijos centras nuo Zarasų nutolęs per 15 kilometrų, nuo Utenos – 33 kilometrus, tuo tarpu iki Dusetų miesto šiek tiek daugiau nei 18 kilometrų. 2010 m. pradžioje Degučių seniūnijoje nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę buvo 1200 asmenų.
Rašytinių šaltinių bylojančių apie Degučių kaimą ir aplinkines teritorijas negausu, visi jei palyginti neseni. Teigiama, kad nuo 1755 iki 1841 metų kaimo vietoje veikė sentikių vienuolynas. Pažymėtina, kad čia įsikūrusios sentikių bendruomenės dėka - Degučiai iki šių dienų gerai žinomi akademiniuose sluoksniuose. Būtent Degučiuose archeografinės ekspedicijos dalyviai įgijo Chronografą arba Kuršo ir Lietuvos metraštį – šis metraštis laikomas Lietuvos rusų sentikių istoriografijos paminklu.
Degučiai bei aplinkinės vietovės pradėjo sparčiau augti bei tapo plačiau žinomesni tik nuo XIX a. vidurio, kadangi tuomet nutiesus kelią jungusį Sankt Peterburgą – Varšuvą čia buvo įkurta pašto arklių keitimo stotis. Itin skaudžią istoriją Degučių apylinkėms teko liudyti Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, Krakynės miške stovi pilko granito obeliskas, skirtas žydų tautybės vaikų, moterų bei vyrų atminimui. Ant obelisko jidiš ir lietuvių kalbomis iškalti žodžiai - „Šioje vietoje hitlerininkai ir jų vietiniai pagalbininkai 1941 VIII 26 žiauriai nužudė 8000 žydų-vaikų, moterų ir vyrų. Tebūnie šventas jų atminimas”.
Gilią žaizdą Degučių istorijoje ir sovietinės okupacijos laikotarpis, vietiniai gyventojai kentėjo nuo represijų, 1958 metais buvo nugriautas 1928 metais pastatytas Nepriklausomybės paminklas. Šis paminklas atstatytas 1990 metais ir tapo vienu iš nepalaužiamo bei nenugalimo nepriklausomybės siekio simbolių.
Šiandien Degučių seniūnija yra viena iš ežeringiausių teritorijų visoje Lietuvoje, seniūnijai priskiriama daugiau kaip 70 ežerų. Degučiuose veikia pagrindinė mokykla, paštas, gairinė, ambulatorija, girininkija, kultūros namai, biblioteka, yra sentikių koplyčia. Seniūnijos teritorijoje veikia Tiberiados bendruomenė, yra Degučių pažintinis takas.
Zarasų rajono savivaldybės taryba 2009 sausio 29 d. sprendimu Degučių seniūnijos teritorijoje sudarė 5 seniūnaitijas:
|
1.
|
Baibių
|
Baibių, Bikeliškių, Blekiškių, Bružų, Daneikių, Drobų, Galminių, Kalendiškių, Kloviškių, Mitraukos, Šalinėnų, Tyliūniškių ir Zokorių kaimai
|
|
2.
|
Baltriškių
|
Aleksiejaukos, Balčių, Baltriškių, Grybiškių, Indučių, Jakunčių, Juozapavos, Kumpuolio, Mumeliškių, Pakunigės, Pastromės, Savičiūnų, Senadvario, Steponiškių, Surgedų, Šeparnės, Švilpiškių, Tetervų ir Vartišių kaimai
|
|
3.
|
Degučių
|
Budrėnų, Cholopovkos, Degučių, Eikotiškio, Liminasėlio, Liminėlio, Liminiškių, Liminių, Matuikiškių, Murmuliškių, Naujųjų Mateikių, Pažemio, Raistiniškių, Santakių, Skeldų, Sniegiškių, Sodynės, Subatiškių, Šiukščių ir Veriūgiškių kaimai
|
|
4.
|
Dulių
|
Dulių, Eibutiškio, Ignalinos, Jakštų, Jureliškio, Kruopelių, Krūminių, Murliškių, Pašekšės, Šavašų vs. ir Žvilbučių k.
|
|
5.
|
Vajasiškio
|
Aštrakalnio, Daubariškių, Dundulių, Paežerinės, Pūslių, Trinkuškių, Ūžėniškių ir Vajasiškio kaimai
|
Daugiau informacijos apie seniūnaitijas tel.: (8 385) 43525
Heraldika
2007 m. rugsėjo 11 dieną Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Degučių herbas, herbo dailininkas Arvydas Každailis. Sidabriniame skydo lauke pavaizduotos trys juodos degutinės, liepsnos linija atskirtos nuo skydo papėdės.
Degučiai istorinio herbo neturėjo, tad naujuoju herbu siekta atspindėti seną vietinių žmonių verslą – Deguto varymą.
2010-04-30
nuo 04-10.gif)
.jpg){kind=small}
