2022 m. birželio 25 d., šeštadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
  • Structure
  • TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
  • lt kalba
  • en language
Versija neįgaliesiems
Informacija
image
Dusetų
zrs
 
Tel.: (8 385) 56135; el. pašto adresas: dusetos@zarasai.lt
K. BÅ«gos g. 31A,  Dusetų m., Dusetų sen., 32304 Zarasų r.,
 
 
 
 
 
 
 Dusetų seniÅ«nija yra labiausiai į vakarus nutolusi rajono seniÅ«nija, jos administracinis centras – Dusetų miestas, įsikÅ«ręs pietrytiniame Sartų ežero krante ir Šventosios upės. SeniÅ«nijos administracinis centras nuo Zarasų nutolęs per 32 km, nuo Utenos – 36 km, o nuo Vilniaus – 134 km. 2018 m. pradžioje Dusetų seniÅ«nijoje nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo 2390 asmenų, o Dusetų mieste deklaravo  610 asmenys.  Didžioji seniÅ«nijos teritorijos dalis yra Sartų- Gražutės regioninio parko teritorijoje. Sartų-Gražutės regioninis parkas įsikÅ«ręs Dusetų m. Vytauto g. 5. Dusetų mieste yra 4 švietimo įstaigos, KultÅ«ros centras Dusetų dailės galerija, ambulatorija, biblioteka, amatų centras. Veikia vaistinė, 8 parduotuvės. Taip pat iš didesnių įmonių seniÅ«nijoje įsikÅ«rusios UAB „Vasaknos“, UAB „ Keljeras“, UAB „ Svaita“ , Lietuvos žirgyno skyrius „Sartų žirgynas“. SeniÅ«nijoje įregistruotos 4 bendruomenės , 8 seniÅ«naitijos, išrinkti 8 seniÅ«naičiai. ViešÅ³jų erdvių sutvarkymą, gatvių apšvietimą, pirties veiklą, socialinių bÅ«stų priežiÅ«rą ir kitus darbus pagal seniÅ«nijos užsakymus vykdo uždaroji akcinė bendrovė „Vigotema“.
 
Zarasų rajono savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Dusetų seniūnijos teritorijoje sudarė 8 seniūnaitijas:
1.
Kregždynės
Dusetų m. K.Būgos, Liepų, Taikos, Biliūno gatvės, Vilniaus gatvės dalis (neporiniai Nr.), Nepriklausomybės a.
2.
Šeškamiesčio
Dusetų m. Vytauto, A.Vienažindžio, Sporto, P.Širvio, Sodų gatvės, Vilniaus g. dalis (poriniai Nr.).
3.
Pakniškių
Avižių, Antadavainės, Antažiegės, Bileišių, Brogiškių, Davainių, Drageliškių, Eivenių, Kairionių, Kalbutiškių, Likančių, Pakniškių, Pašilės, Pažiegės, Puteikių, Riškonių, Siratavos, Vasaknų k. dalis, Vosgėlių k.
4.
Padustėlio
Antakalnio, Butkelių k., Dusetų gyv., Dusetų vs., Giovadvario, Gugių,   Jasų, Jaskoniškių, Kalniškių, Kraštų, Lungelių, MarciÅ«niškių,   Maskvyčių, MorkÅ«nų, Pačiaunės, Padustėlio, Paeglynės, Skineikių, Smilgių, Sniegiškių, Vabolių, Voversių, Žukliškių k.
5.
Sadūnų
Betiškių, Dikmonių, Gruodiškių, Kunotų, Matiukų, Melnyčinės, Merkiškių, Narkyčių, Naujasodžio, Navikų, Paberžės, Pempės, Peškaitiškių, Plastakiškių, Raudankų, SadÅ«nų, Sirotiškių, Šaltamalkių, Vencavų, Jodaugių k.
6.
Žirgelių
Užtiltės kaimo Melioratorių, Laukelių, Berželių gatvės ir Šlapių k.
7.
Melioratorių
Užtiltės kaimo Žirgų g.
8.
Pušynėlio
Užtiltės kaimo Sartų, g., Didžiadvario ir Kavolių k.
 
Dusetos
 
Apie miesto vardo kilmę pasakoja išlikę pasakojimai. Viename teigiama, kad kartą pas dvarponį atvažiavo bičiulis arklių pirkti. Liepė jis tarnui paduoti svečio arkliams kviečių ėsti. Kadangi dvarponis labai godus buvo, liepė grÅ«dus į vieną sietą supilti. Tarnas, pamatęs kad arkliai ėsdami pjaunasi – įpylė grÅ«dus į du sietus. Tai pamatęs šeimininkas įtūžo ir išvarė tarną iš namų. Šis apsigyveno netoliese, sukÅ«rė šeimą, kuri vis didėjo, tad pagaliau susidarė gyvenvietė. Kada tarną paklausdavo už ką šis buvo išvarytas, tas sakydavo kad už du sietus, todėl naująją gyvenvietę pavadino Dusetais. Kiti pasakoriai teigia, kad Šventosios vardu buvo vadinama toji upės dalis, kuri teka nuo Sartų ežero iki Neries, o jos aukštupys nuo DÅ«kšto iki Sartų turėjo Dusetos vardą, todėl teigiama, kad miesto pavadinimas yra kilęs nuo upės vardo. Kai kas mano, kad Dusetų vardas kilęs nuo to, kad statant šioje vietoje bažnyčią buvusios tik dvi gryčios arba dvi sėtos. Yra tokių, kurie pavadinimą kildina nuo žodžio „dusinti“ ir pasakoja istoriją apie užpultą plėšikų poną ir jo dusinimą, nelaimėlio išsigelbėjimą ir po to pono lėšomis pastatytą bažnyčią ir Dusetomis pavadintą miestelį.
 
Ä®domi ir tikroji Dusetų istorija. Viduramžiais šiose vietose kryžiavosi svarbÅ«s keliai, vedę iš Aukštaitijos į Rygą ir Daugpilį. Vietovė buvo svarbi strateginiu požiÅ«riu: gale sudėtingo ežeryno, prie vaizdingos upės žiočių. XV a. pabaigoje Didžiadvaryje (Dusetos II) iškilo Užpalių Radvilų valdos. Dusetų gyvenvietė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1519 m. (šiais metais pastatyta medinė bažnyčia), o nuo XVI a. pirmosios pusės Dusetos jau vadinamos miesteliu. 1530 m. paminėta Dusetų žydų bendruomenė, miestelyje gana aktyviai vykdyta prekyba. 1580 m. Radvilos Dusetas perdavė M. Rudaminai, save vadinusiu Dusetiškiu. Iš Dusetų Rudaminų giminės išsiskiria žymus Vilniaus universiteto auklėtinis matematikas J. Rudamina Dusetiškis, kompozitorius K.S. Rudamina Dusetiškis. Nuo XVIII a. Dusetas valdė Pliateriai. Ir šioje giminėje buvo žinomų veikėjų: K.K. Pliateris, viešai reikalavęs panaikinti baudžiavą, E. Pliaterytė ir jos pusbrolis Cezaris, kurie prasidėjus 1831 m. sukilimui sutelkė kovotojų bÅ«rį. Malšinant šÄ¯ sukilimą, dvaras iš Pliaterių buvo atimtas, rÅ«mai apiplėšti ir sugriauti.
 
Dusetų krašte visados gyvavo patriotinės idėjos, laisvės bei nepriklausomybės siekis, meilė savo gimtajai kalbai. Tai patvirtina ir spaudos draudimo metu čia aktyviai platinta draudžiamoji lietuviška literatÅ«ra, veikusi slaptoji lietuvių mokykla. 1905 m. čia savanoriškais pagrindais susikÅ«rė ginkluoti valstiečių raitelių bei pėstininkų bÅ«riai, 1919 m. ties Dusetomis vyko atkaklÅ«s jungtinių vietos partizanų ir Lietuvos kariuomenės pajėgų mÅ«šiai su Raudonosios armijos daliniais. Dusetiškiai dalyvavo ir 1941 m. birželio sukilime, o po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse kovojo Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai.
 
Dabar Dusetos garsėja tradicinėmis respublikinėmis žirgų lenktynėmis ir dėl jų ilgamečių tradicijų verta įveikti patį ilgiausią kelią, kad jas pamatyti. Reguliariai žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo vykdavo nuo XIX a., tačiau dėl šiltų žiemų dabar lenktynės vyksta hipodrome Didžiadvario kaime prie žirgyno. Reguliariai žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo vyksta nuo XIX a., tačiau spėjama, kad tokių lenktynių užuomazgos gali siekti kur kas senesnius laikus.
 
Kultūros centras Dusetų dailės galerija
 
Kai 1995-ųjų liepos mėnesį Dusetose buvo atidaryta dailės galerija, surengusi pirmąjį ir iškart aukštos prabos vernisažą – ŠarÅ«no Saukos ir Nomedos Saukienės kÅ«rinių parodą, į ją žvelgta ir su nuostaba, ir su viltim. Skeptikams pakrikštijus ją „vienos vasaros“ galerija ir išpranašavus greitą galą arba dėl finansinės mažakraujystės, arba dėl „parapijinio meno“ tvano, optimistai netvirtai vylėsi, kad galerija išsilaikys ilgėliau – metus ar net dvejus ir taps užkrečiančiu pavyzdžiu. Dusetiškiai, neimdami galvon, kas ką apie juos šneka, įrodė, kad pirmieji nusiteikę pernelyg skeptiškai, o antrieji – per mažai optimistiškai. Jie subÅ«rė ne tik pajėgų „kontingentą“, ne tik sava daile besidominančią ir ją suvokiančią publiką, bet ir tapo  gyvu viso Zarasų krašto dailės ir kultÅ«ros centru. Galerija ne tik kuo normaliausiai funkcionuoja, čia rengiamos ne tik savų, bet ir atvykėlių parodos – rodyti N. Vilutienės ir M. Vilučio grafikos, K. Petrulio, J. Mykolaitytės, G. Vitartaitės, V. Antanavičiaus tapybos kÅ«riniai, S. PaukšÄio fotografijos, bet dar labiau ,,Å«gtelėjo“ ir tapo KultÅ«ros centru, įsikÅ«rė naujose moderniose patalpose.
Kaip atsitiko, kad mažame mieste tapo įmanomas toks stebuklas? Aišku, tai ne vienos dienos „perversmas“. GrÅ«das pasėtas prieš kelias dešimtis metų, kai Dusetų K. BÅ«gos gimnazijoje buvo pradėtas sustiprintas dailės mokymas. Ilgainiui Dusetose susibÅ«rė gabių dailės mokytojų ir atsidėjusių ne tik pedagogikai, o ir kÅ«rybai, branduolys.
 
Per Dusetų galerijos gyvavimo metus susiklostė ir tam tikros tradicijos: kiekvienų metų pabaigoje ruošiamos Sėlių krašto dailininkų miniatiÅ«rų parodos, kiekvienų metų liepą, pažymint galerijos įkÅ«rimo datą, tradiciškai eksponuojami naujausi dusetiškių dailininkų darbai.
 
Ir dar vienas svarbus dalykas – kultÅ«rinė provincija neišnaikinama net ir atkakliausiomis pavienių entuziastų pastangomis. Tas pastangas turi suprasti ir remti vietos valdžia, joms turi pritarti ir jas palaikyti vietos bendruomenė. Dusetose šių trijų faktorių sąveika davė puikių rezultatų, nes šio krašto žmonės supranta, kad „tiek terasim, kiek patys įdėsim“…
 
Skulptūrų parkas
 
Parkas atidarytas 2008 m. vasarą, Dusetose kasmet organizuojamos kraštiečių šventės metu. Parko teritorija nėra labai didelė, tačiau patogi skulptÅ«roms eksponuoti. Jos praturtina aplinką, kuria jaukią ir malonią atmosferą. Pirmųjų skulptÅ«rų autoriai - Dusetų krašto menininkai: Virgilijus ir Violeta Gasparaičiai, Romualdas Pučekas, Genadijus Kovaliovas, Algirdas Gaižauskas ir Eugenijus Raugas. 2008 m. rugpjūčio 28 d. Dusetose lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Vizito metu skulptÅ«rų parke Prezidentas pasodino ąžuoliuką, bendravo su skulptÅ«rų autoriais.
 
UAB ,,Lietuvos žirgynas“ Sartų filialas
 
Ä®kurtas siekiant išsaugoti ir puoselėti gražias Dusetų krašto tradicijas, Sartų ežero pakrantėje, Didžiadvario kaime, buvusioje dvaro teritorijoje. Jo įkÅ«rimo tikslas – auginti ristÅ«nus žirgus lenktynėms ant Sartų ežero bei jas organizuoti. RistÅ«nų žirgų veislinė banda tuomet buvo sukomplektuota atvežtais iš Chrenovo žirgyno Orlovų veislės žirgais, vėliau iš kitų Rusijos žirgynų įsivežta ir rusų ristÅ«nų. Kuriant ,,Lietuvos žirgyną“ (tada „Sartų žirgyną“) buvo pastatytos arklidės, padarytas hipodromo takas.
 
Nuo 1977 m. žirgyne pradėti auginti stambieji žemaitukai, nuo 2002 m. pradėti veisti ir auginti Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai. Siekiant pagerinti rusų ristūnų veislės žirgų pasiekiamus rezultatus, žirgynas pradėjo juos kergti su Amerikos ristūnų veislės eržilais.
 
Per ne vieną dešimtį šio žirgyno veiklos metų, realizuota šimtai veislinių žirgų Lietuvos ir užsienio pirkėjams. Nuo jo įkÅ«rimo pradžios respublikinėse lenktynėse iškovota ne viena dešimtis prizų – tai buvusių trenerių ir dabartinių vadeliotųjų nuopelnas.  „Lietuvos žirgyne“ galėsite pamatyti dviejų lietuviškų veislių arklius. Vieni jų - Lietuvos sunkieji, kurie pradėti kurti XIX a. pabaigoje, o į kilmės knygas įrašyti nuo 1948 m. (kaip Ardėnų veislė ir jos mišrÅ«nai). Dabar šios arklių veislės bÅ«klė vertinama kaip pavojinga, nes yra nykstanti. Kiti – žemaitukai, viena seniausių arklių veislių Europoje, kuri yra žinoma nuo VI - VII a. Žemaitukai – mÅ«sų šalies istorijos ir kultÅ«ros reliktas, Lietuvos arklininkystės genetinis fondas. Žirgyne pamatysite ir ristÅ«nų veislės žirgus, kurie į Lietuvą įvežti XIX a. ir buvo naudojami vietiniams arkliams gerinti ir lenktyniavimui.
 
Kalbininko Kazimiero Būgos memorialinis muziejus Pažiegėje
 
Šiaurės rytų Lietuva – ežerų karalija. Čia tyvuliuoja šimtai ežerų ežerėlių, o tarp jų – garsieji Sartai. Šis ežerų krašto kampelis išaugino Lietuvai vieną labiausiai žinomų mÅ«sų kraštiečių – įžymųjį kalbininką, lituanistikos ir baltistikos mokslo kÅ«rėją, lyginamosios kalbotyros vystytoją, indoeuropiečių kalbų tyrinėtoją, mokslininką teoretiką ir praktiką, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ pradininką, profesorių Kazimierą BÅ«gą. „Pažiegė ir Dusetos yra Meka - šventa vieta tiems, kurie brangina lietuvių kalbą, kurie atvyksta nusilenkti dideliam ir tauriam žmogui, iš pirmųjų dviejų stočių išvykstančiam į platų kalbos mokslo pasaulį. Juk K. BÅ«ga buvo pirmas lietuvių kalbininkas profesionalas, iškėlęs lietuvių kalbotyrą į aukštą mokslinį laipsnį, išvedęs ją į tarptautinę kalbos mokslo areną”, - rašÄ— K. Korsakas.
 
 
Keliukas kils ir vėl leisis į pakalnę, vingiuos tarp melsvų ežerų akių, slėpsis miškuose. Žiegas, Žiegelis, Salinis ir dešimtys bevardžių ežerėlių lydės keliaujant Dusetų žeme į Pažiegę, o prie kelio stovinti tautodailininko V. Ulevičiaus skulptÅ«rinė rodyklė, nukreips į garsiojo dusetiškio gimtinę. Kalbininko K. BÅ«gos muziejų rasite Pažiegės kaime, už 10 km nuo Dusetų. Čia yra išlikusi sodyba, užimanti 1,5 ha sklypą: vakarinėje jos dalyje – gyvenamasis namas, 30 metrų į pietus nuo jo – Å«kinis pastatas, rytinėje sklypo dalyje – senas sodas. Sodyba buvo įkurta XIX a. viduryje. Iki 1935 m. joje gyveno kalbininko motina. Jai mirus, sodyba atiteko giminėms. 1965 m. namas buvo renovuotas. 1973 m. vakariniame pastato gale buvo įrengtas K. BÅ«gos memorialinis muziejus. Viename kambarių, panaudojus autentiškus baldus ir daiktus, atkurtas K. BÅ«gos gyvento laikmečio interjeras. Čia eksponuojamos profesoriaus parengtos knygos, šeimyninės nuotraukos bei relikvijos. Prieškambaryje įrengtoje ekspozicijoje pasakojama apie kalbininko gyvenimą, mokslinę bei visuomeninę veiklą.  1989 m. minint 110-ąsias K. BÅ«gos gimimo metines BÅ«gų sodyboje buvo pastatytas simbolinis kryžius, kuris įamžina svarbias giminei datas: 1831 m. – BÅ«gų atvykimą į Pažiegę, 1883 m. – senam namui sudegus naujojo atstatymą, 1884 m. – K. BÅ«gos motinos tėvelio mirties metus.
 
Anksčiau profesoriaus K. BÅ«gos sodyboje Pažiegėje, kamaroje, buvo du miegamieji. Viename miegamojo gale profesorius, vasarą atvykęs į tėviškę, skaitydavo ir rašydavo, o kitame ilsėdavosi. Mylėjo ir brangino K. BÅ«ga savo tėviškę, jos apylinkes. Sakydavo, kad jam nereikia jokių kurortų, kad gražesnės vietos, kaip Pažiegė, jis nerandąs, nors daug kur važinėjo ir lankėsi.  Pabuvokite Pažiegėje, toje aplinkoje, kuri suformavo iškilų lietuvių kalbos propagavimo riterį K. BÅ«gą ir dar labiau įprasminkite savyje kiekvieno mÅ«sų įgimtus dalykus: tėvų žemės, gimtinės traukos, papročių ir gimtos kalbos amžinumą.
2017 m. seniÅ«nijos pastate atsidarė Zarasų krašto muziejaus filialas (parodų salė),kur vyksta parodos, užsiėmimai.
 
Biustas Kazimierui BÅ«gai
 
K.BÅ«gos biustas stovi prie K.BÅ«gos gimanzijos ir meno mokyklos. Jo biustą sukÅ«rė Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, liaudies dailininkas, profesorius, valstybinės premijos laureatas, skulptorius Bronius Vyšniauskas, paminklo architektÅ«rinės dalies autorius – R. Vyšniauskas. Paminklas atidengtas 1985 m.
 
Nepriklausomybės paminklas Dusetose
 
1952 m. šis paminklas buvo nugriautas ir tik 1989 m. jo pagrindas, kuris buvo užkastas vietoje, atkastas ir restauruotas, o anksčiau stovėjusio karžygio skulptÅ«ra išlieta naujai, nes jos pirmtakė nesurasta. Šis paminklas simbolizuoja charakteringus ir reikšmingus Lietuvos istorijos laikotarpius.
 
Medžio skulptÅ«ra poetui Pauliui Širviui ir jo gimtasis namas
 
1995 m. rugsėjo 20 d. P. Širvio parke Dusetose atidengta autoriaus I. Užkurnio skulptÅ«ra įamžina šalia Dusetų  gimusio poeto atminimą. Netoli Dusetų, Padustėlio kaime, yra išlikęs jo gimtasis namas.
 
Sartų ir Gražutės regioninio parko lankytojų centras
 
Zarasų ir Rokiškio rajonų sandÅ«roje išsidėstęs Sartų -Gražutės regioninis parkas užima 12 107 ha plotą. Parko ašis – ketvirtas pagal dydį, turintis ilgiausią kranto liniją Lietuvoje (79 km) –  Sartų ežeras (1336 ha). Ežeras turi 7 stambias atšakas, 7 salas, daugybę įlankų, pusiasalių ir protakų. 91% regioninio parko ploto užima paukšÄių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Natura 2000.
 
Parke įrengti Jaskoniškių, Ilgašilio ir Dusetų girios pažintiniai takai, gausu gamtos ir kultÅ«ros paveldo objektų. Dusetų kraštas buvo paskelbtas Lietuvos turizmo traukos vietove 2008 m. Dalis Sartų -Gražutės regioninio parko (Zarasų rajono dalyje) 2010 m. pripažintas patraukliu turizmui tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.
 
Dusetose įkurto Sartų-Gražutės regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiÅ«ros įranga, interaktyvÅ«s stendai, atkuriami gamtos garsai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą.
 
Šis lankytojų centras čiulba paukšÄių balsais, stebina pateikiamais gamtos vaizdais, gausa lengvai prieinamos informacijos apie parko objektus, kraštovaizdį, biologinę įvairovę. Viskas tarsi išmaniajame telefone – belieka pirštu prisiliesti. Smalsuoliams pateikiama ir daugelio metų tradicinių respublikinių ristÅ«nų žirgų lenktynių filmuota medžiaga, galima susipažinti su senovės vietos gyventojais – sėliais, senoje valtyje paklausyti sutartinių įrašÅ³.
 
Jaskoniškių pažintinis takas
 
Takas Jus vilios į miško gilumą. BÅ«kite atidÅ«s – pušyje galite pamatyti juodosios meletos iškaltą uoksą. Kasmet meleta senuose, pažeistuose medžiuose išsikala sau naują uoksą, o buvusius savo namus palieka kitiems miško gyventojams. Šis paukštis mėgsta ypač senus, brandžius medynus.
 
Take įrengtas stendas papasakos apie genius – tikrus miško „sanitarus“.
 
Ar viską žinote apie spygliuočius ir miško uogas? Jaskoniškių miške ypač paplitusios mėlynės ir bruknės.
 
Keliaudami atidžiai klausykitės Jus lydinčių paukšÄių čiulbesio – po miesto šurmulio tai garsai, kurie gydys ir taurins. Neatsitiktai senosios civilizacijos paukšÄius lygino su dievais. Tyliai pakluskite mažųjų giesmininkų „vilionėms“ ir stebėkite paukšÄius. Jums gali pavykti išgirsti kikilį, strazdą, liepsnelę, didžiąją zylę, ankstyvąją, pilkąją ir žaliąją pečialindas, margasparnę musinukę, karetaitę, o jeigu pasiseks – ir sketsakalio balsą.
 
Skruzdėlynas – sudėtinga labirintų sistema tiek po žeme, tiek viršutiniame iš šakelių ir spyglių suneštame kaupe.
 
Apie miško paklotę tikrai girdėjote, o ar žinote apie „gyvybę ant negyvo“? Negyva mediena (stuobriai, virtėliai) gyvybiškai svarbi daugeliui organizmų: samanoms, bestuburiams, kerpėms, grybams.
 
Nepraeikite ir pro Vyčio kryžių, istorija byloja, kad šiam kryžiui jau daugiau nei 70 metų. Nors dabar jis apsamanojęs ir apaugęs medžiais, tačiau jo kontÅ«rai dar matomi. 1934-1939 m. šiame miške veikdavo vaikų vasaros stovyklos. Šių stovyklų metų čia ir buvo iš žemių supilta aikštelė ir kryžius.
 
Stambiausias Lietuvos graužikas yra bebras. Sartų ežero pakrantėse gyvenantys ir jauniklius vedantys bebrai įsikÅ«rę dviejų tipų slėptuvėse – urvuose ir pačių ręstose „trobelėse“. Ar žinote, kad bebrų dantys nėra tokie balti, kaip teigiama dantų pastos reklamoje? Jų priekiniai dantys... oranžinės spalvos kandžiai.
 
Dusetų Švenčiausios Trejybės bažnyčia
 
Dabartinė mÅ«rinė neoromantinio stiliaus, su eklektiškais nukrypimais bažnyčia statyta 1886-1888 m. Ją statė klebonas A. Rumševičius, į Dusetas atvykęs 1880 m. Nors teigiama, kad bažnyčia statyta parapijiečių lėšomis, slapta aukos buvo rinktos visoje Žemaičių vyskupijoje. Bažnyčios viduje yra trys altoriai, kuriuose saugoma dalis senųjų L. Gogelio skulptÅ«rų, o jos vargonų autorius  nežinomas, nors teigiama, kad juos įrengęs vokiečių meistras.  
13 m aukšÄio mÅ«rinė, tinkuota ir nubalinta (restauruota 2017 m.) baroko stiliaus varpinė pastatyta XVIII a. viduryje pagal architekto A. Parakos projektą.
 
 
RamÅ«no Čižo alaus darykla ir senovinių alaus gamybos įrankių ekspozicija
 
Gali Dusetų kraštas girtis Dusetų vienkiemyje turįs ir senas alaus gaminimo tradicijas. Ko gero tų, kurie viešÄ—jo prie garsiųjų Sartų, bet nėra ragavę ar bent girdėję apie „Čižo alų“- nėra daug. Juk R. Čižas – ne naujokas, net ketvirtas aludaris giminėje. O ir gėrimas, kurį jis gamina, nepaprastas – specifinis, labai malonus gerti, nestiprus ir ne tik su medumi, bet ir meile pagamintas. Alaus receptÅ«ra žinoma net nuo 1865 m.
 
2004 m. R. ir E. Čižų sodyboje įsteigta senovinių alaus gamybos įrankių ekspozicija, kurioje eksponuojami Broniui Čižui priklausę alaus gamybos įnagiai bei naudoti daiktai. Lankytojai supažindinami su populiaraus gėrimo gamybos eiga nuo miežio grÅ«do paruošimo iki galutinio produkto, ekspozicijos patalpose vyksta alaus degustacija.
 
 
 (Parengta pagal publikacijas ,,Meisteryje“, ,,Zarasų krašte“, ,,Žemaičių žemėje“, „Gimtinė“, „Utenis“, ,,KultÅ«ros baruose“, P. Gipiškio ,,Zarasų kraštas“, Dusetų seniÅ«nijos ir parapijos bendruomenės santalkos metraštį, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos informaciją, P. Gipiškio „Zarasų kraštas“, L. Raubiškienės „Zarasai laiko vilnyse“, L. BÅ«gaitės „Proskynos“, Sartų regioninio parko informaciją)
 
 

2021-09-23