2020 m. rugsėjo 22 d., antradienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Gimtajam žodžiui – šviesesnės kasdienybės
zrs
Skaitydamas įvairias publikacijas, oficialiąją informaciją spaudoje, internetiniuose puslapiuose arba klausydamasis viešųjų kalbų netrunki suvokti ne tik apie ką rašo, kalba, bet nejučia pastebi ir kaip tai parašoma arba pasakoma. Kalbos kultūros dalykai, deja, į prioritetų lauką sunkiai skinasi kelią. Kodėl? Retorinis klausimas. Priežasčių neieškosime – nebent viena įžvalga: daugiau esame linkę įrodinėti gimtosios kalbos svarbą rengdami tam skirtas dienas, savaites, akcijas. Be abejo, ir tai gerai. O kasdienybė yra kitokia – dažnai apniukusi, suvelta: toleruojame kalbos klaidas, pritrūkstame noro pasitikslinti vieną ar kitą kalbos vartojimo atvejį žodynuose, žinynuose, nedrįstame pasikonsultuoti su kalbos specialistais (o gal manome viską gerai žiną?). Tai tiek šiokio tokio ,,paaimanavimo“, o toliau – žiupsnelis kalbos negerovių, praktinių patarimų, ką ir kaip vartoti.
           
Štai viename straipsnelyje rašoma: <...> prisideda prie aukštesnės kultūros ir didina darbuotojų motyvaciją, tuo pačiu mažinant darbuotojų kaitą <...>. Šis įkyrėjęs ,,tuo pačiu" labai rėžia ausį. Dar aptinkame šį junginį ir su jungtuku o. Tai dar blogiau. Žodžių junginys tuo pačiu (prieveiksmio reikšme) neteiktinas vienarūšėms sakinio dalims ar sakiniams jungti. Vartotini prieveiksmiai drauge, kartu arba ieškoma kitų jungimo priemonių, pavyzdžiui, taip pat. Tad dar vieną spaudoje rastą pasakymą (<...> bet ir tuo pačiu nenori pasirodyt <...>) taisome taip: <...> bet kartu (drauge, taip pat)ir nenori pasirodyt (= pasirodyti) <...>). Sutrumpinta forma pasirodyt yra tarminė, o bendrinėje kalboje vartotinos nesutrumpintos. Pirmame pateiktame pavyzdyje yra ir kita kalbos yda  – formų derinimo nesklandumas (<...> didina darbuotojų motyvaciją <...> mažinant darbuotojų kaitą <...> (= mažina darbuotojų kaitą).
           
Viešojoje kalboje dažnai tenka nugirsti: ,,Noriu paklausti šio klausimo“, kitur perskaičiau net – ,,klausdamas šio klausimo“. Keistai skamba – ar ne tiesa? Taigi, paties klausimo negalime klausinėti. Vartotinas pasakymas užduoti klausimą. Kiti taisyklingi junginiai, dažnai vartojami kanceliarinėje kalboje, yra šie: pateikti klausimą, kelti, iškelti klausimą, tai reiškia „pasiūlyti, pateikti klausimą“. Žinoma, galima pasakyti dar paprasčiau – minėtus junginius su žodžiu klausimas keisti tiesiog veiksmažodžiu klausti, paklausti. (žr. „Kanceliarinės kalbos patarimus“ (Vilnius, 2002, p. 130–131).
           
Gal šį kartą tiek ir pakaks. Svarbu, kad kasdienybėje patys ieškotume spalvingesnio žodžio, įdomesnės raiškos, aiškiau ir taisyklingiau pasakytume (tik jokiu būdu ne ,,išsireikštume“).
 
Parengė vyr. kalbos tvarkytoja Birutė Kajutytė

2020-02-25