ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Gali. Klausimynas – taisyklingos darybos žodis, tai klausimų sąrašas, tam tikros srities klausimų knygelė, lankstinukas. Anketa vadinamas oficialus blankas, kuriame nustatyta tvarka surašomi klausėjo duomenys. Neoficialus į anketą panašus dokumentas, vartojamas sociologų, vadinamas apklausos lapu.

Veiksmo pradžiai reikšti, kai nėra paskirties, naudininkas vengtinas, vartotinas vietininkas, prielinksninė konstrukcija arba pasakymas keičiamas kitais žodžiais (pradžioje, iš pradžių, pirmiausia): Seminaro pradžioje keletas patarimų. Iš pradžių keletas patarimų. Pirmiausia keletas patarimų.

Taip, bukletas (angl. booklet) vartotinas tarptautinis žodis („Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 123). „Kalbos patarimų“ knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) žodžiai bukletas ir lankstinukas, lankstukas vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai (p. 20).

Prieveiksmis vartojamas tik su baigmeniu -iškai (abipusiškai). Forma abipusiai netinka. Taigi abipusiškai naudingas.

Taisyklingas tarptautinis žodis yra humoras [angl. humour < lot. humor – drėgmė, skystis; vienas iš keturių organizmo skysčių, kurį sen. medicina laikė lemiančiu žmogaus temperamentą]. Jumoras – neteiktina forma, atėjusi iš rusų ???? (plg. pranc. humeur). Priebalsį h šiame žodyje taria visos europiečių kalbos, turinčios šį garsą, pvz., latvių humors, estų huumor, ukrainiečių humor, lenkų, čekų, slovakų, danų švedų humor, vokiečių Humor (plg. bulgarų ir serbų chumor).

Su h rašytini bei tartini ir kiti žodžiai: humoreska, humoristas, humoristinis (A. Girdenis. Kaip sakyti ir rašyti: jumoras ar humoras? // Gimtoji kalba, 1990, Nr. 5, p. 10).

Taip, toks dūrinys yra taisyklingas.

Ne. Konstrukciją „pritarimo ženklan“ reikia keisti junginiu „dėl ko“, padalyviu, pusdalyviu ir pan.: „pritarimo ženklan ji linktelėjo“ taisome pritardama ji linktelėjo.

„Einamasis“ vartojama su dabartimi susijusiems dalykams nusakyti: einamieji reikalai, einamasis remontas. Taip pat vartojama su laiko reikšmės daiktavardžiais: einamieji metai.

Taip. Pasakymas „plauti pinigus“ reiškia „siekti įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę“.

Treningas – nevartotina svetimybė. Lietuviškas atitikmuo – mokymas.

Pirmenybė teiktina trumpajai formai – būtume pastebėję.

Vietininkas nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti. Taisoma – per metus; šiais metais.Ši klaida įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

Veiksmažodžio pasisakyti nereikėtų vartoti kalbėjimo, minčių dėstymo reikšme. Taisoma kviečiu kalbėti; kviečiu tarti žodį.

Jis gali būti vartojamas, tačiau pirmenybė teikiama junginiui „šaligatvio bortelis“.

Šio ir į jį panašių žodžių kirčiavimas dažnai yra netaisyklingas. Tai būdinga 2 kirčiuotės tarptautinių žodžių kirčiavimo klaida – dėl rusų ir lenkų kalbų įtakos kirčio atitraukimas į trečią ar dar tolesnį skiemenį nuo galo: metodas (- metodas), ko?mplektų (- komple?ktų), dia?gnozė (=diagno?zė). Toks kirčiavimas su atitrauktu kirčiu pagal 1 kirčiuotę nėra įteisintas bendrinėje kalboje.

Taip, vartotinas. Veiksmažodis nusistatyti gali būti vartojamas reikšme „nepalankiai, priešiškai nusiteikti“: Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų (žr. Lietuvių kalbos žodyną).

Taip, bisuoti – publikos reikalavimu kartoti ką tik atliktą kūrinį ar jo dalį (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 110).

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos dvi daiktavardžio iššūkis reikšmės: 1. šaukimas, kvietimas kautis, rungtis; 2. gluminantis, netikėtas poelgis. Iššūkio vartojimas reikšme „išbandymas, sunkumas“ vertinamas kaip stiliaus štampas. Atsižvelgiant į kontekstą, pirmenybė teikiama daiktavardžiams sunkumai, išbandymai, uždaviniai, tikslai ir pan.

Taip, vartotinas; minusuoti, atimti (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 538). „Kalbos patarimuose. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) minusuoti vertinamas kaip šalutinis normos variantas (p. 45). Pagrindinis normos variantas atimti.

Netaisyklinga. Prielinksnis ant nevartotinas veiksmo priemonei, nesusijusiai su veiksmo vieta, reikšti. Vartotina ,,puikiai griežia smuiku“.

Taisyklingas variantas yra ,,atitikti ką? Sakoma ,,atitiko kirvis kotą“. Tad pasakymą ,,nuorašas atitinka originalui“ taisome taip: nuorašas atitinka originalą.

Zrazai – nevartotina svetimybė, vartotinas žodis suktinukai (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 66). Zrazai buvo įrašyti į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, patvirtintą Kalbos komisijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68. 2014 m. sausio 30 d. nutarta atsisakyti skolinių dalies Didžiųjų kalbos klaidų sąraše.

Pasakymas kelti klausimą prieš yra neteiktinas objektui reikšti, todėl vartotina kelti klausimą kam, pvz.: Reikia kelti tuos klausimus ir prieš vyriausybę (taisoma vyriausybei), ir prieš bankų vadovybę (taisoma bankų vadovybei). Kokie prieš darbuotojus (taisoma darbuotojams) keliami reikalavimai? (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 87).

Netaisyklinga. Jungtukas ir nevartotinas stiprinamosiose vardažodžių konstrukcijose, vartotinas junginys šimtų šimtai, pvz.: Prie bokšto buvo susirinkę šimtai ir šimtai (taisoma šimtų šimtai) žmonių. Šimtai ir šimtai (taisoma šimtų šimtai) gyventojų liko be pastogės (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai, Vilnius, 2003, p. 25).

Vartotina mot. g. forma planšetė (tai plokščias standus krepšys), žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2006), „Tarptautinių žodžių žodyną“ (Vilnius, 2013, p. 640; „Interleksį“). Planšete vadinamas ir planšetinis kompiuteris (nešiojamasis kompiuteris, kurio duomenų įvedimo ir išvedimo funkcijas atlieka grafinė planšetė), šie abu terminai teikiami Enciklopediniame kompiuterijos žodyne.

Užtektų sakyti žmogiškosios vertybės.

Vy?tis (ant y riestinis kirčio ženklas) – 1) raitas pasiuntinys; 2) raitas senovės karžygys; 3) Lietuvos valstybės herbas, vaizduojantis raitą valdovą.
Vyt?s (ant i kairinis kirčio ženklas) – 1) vytinė, rykštė; 2) karklo ar kito kurio medžio lanksti šaka.

Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ (prieš išvardijimą), pvz.: Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (taisoma: šios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (taisoma štai ką): [...]. Dalyvis sekantis, sekanti taip pat nevartotinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Statybas numatoma pradėti sekančiais metais(taisoma kitais, ateinančiais metais). Krepšininkai jau pateko į sekantį lygos etapą (taisoma į kitą, tolesnį lygos etapą). Apie sekantį (taisoma kitą, artimiausią) renginį išsamiai bus papasakota internete.

Fūra – nevartotina svetimybė (rus. ???? – ilgas, didelis vežimas (kroviniams), Rusų–lietuvių kalbų žodynas, t. 4, Vilnius, 1985, p. 507), lietuviški pakaitai: vilkikas (su puspriekabe), krovininis automobilis, automobilinis traukinys (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 30). Kaip nevartotina svetimybė žodis fūra teiktas ir 2005 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (p. 51).

Papkė – nevartotina svetimybė, vartotini žodžiai: 1. segtuvas; 2. aplankas (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 48). Papkė buvo įrašyta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, patvirtintą Kalbos komisijos 1997 m. gruodžio d. nutarimu Nr. 68. 2014 m. sausio 30 d. Kalbos komisijos nutarimu Nr. N-3 (152) nutarta atsisakyti skolinių dalies Didžiųjų kalbos klaidų sąraše.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama būdvardžio forma „giedras, giedra“, vadinasi, turi būti linkima giedros nuotaikos.

Tarptautinių žodžių žodyne teikiama nekaitoma japonų lyrikos žanro pavadinimo forma – haiku. Ji įprastai ir vartojama. Nors Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje teikiama ir linksniuojama forma haikus.

„Atia (ate)“ oficialiajai bendrinei kalbai netinka.

Taip, alkotesteris – prietaisas girtumui (alkoholio santykiniam kiekiui organizme) matuoti (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 29). Kalbos patarimų ketvirtoje knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) teikiami šio žodžio pakaitai – alkoholio matuoklis, alkoholio tikrintuvas – vertinami kaip pagrindiniai (neutralieji) normos variantai, tarptautinis žodis alkotesteris – kaip šalutinis (dalinis, specialusis) normos variantas (p. 12).

Vitrina [pranc. Vitrine] – langas, įstiklinta dėžė arba spinta rodomiems daiktams išdėlioti (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 859). Kalbos patarimų knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) žodžiai vitrina ir prekylangis vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai (p. 65). Taip šis žodis vertintas ir 2005 m. knygos leidime (p. 116).

Ne. Plintusas – (lot. Plinthus - plokštė < gr. Plinthos - plyta) ntk. (neteiktina svetimybė). Keičiame stat. grindjuostė (pasieniais kalama lentinė juostelė).

V. Žalkausko „Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiami lietuviški terminai: 1. tiekėjas (produkto), 2. teikėjas (paslaugos); angl. Provider (p. 183).
Paslaugų teikėjas (angl. service provider) – tarnyba, teikianti tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, interneto paslaugų teikėjas gali prijungti savo klientą prie tinklo, paskirti jam vietos serverio diske ir pan. (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikov, Enciklopedinis kompiuterijos žodynas).

Ne. Vietininkas nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti, pvz.: Darbą turime baigti metų bėgyje (taisoma: per metus, šiais metais ir panašiai). Laiko bėgyje (taisoma: Laikui bėgant; Ilgainiui) namai sugriuvo. Tokios pat rūšies klaidos būtų ir kitam laikui nusakyti, pvz: paros eigoje, dienos eigoje ( = per parą, per dieną); laike: ataskaitą pateikti laike 5 dienų (taisoma: per penkias dienas).

Ne, vienok – nevartotinas vertinys. Nuolaidos ir priešpriešos reikšme vartotini lietuviški žodžiai bet, tačiau, vis dėlto, pvz.: Jam buvo labai sunkūs metai, vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) jis nenuleido rankų.

Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas ne viso (plg. rus. ?????), o iš viso (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 328). Kai yra dvi sumavimo pakopos, antrąją galima nusakyti junginiais galutinė suma, visa suma.

Bendrinėje kalboje pirmenybė teiktina pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui vardyti, vardija, vardijo (įvardyti, išvardyti). Vardinti, vardina, vardino (įvardinti, išvardinti) – šalutiniai (daliniai) normos variantai ir prireikus (pavyzdžiui, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojami bendrinėje kalboje (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 71).

Netaisyklingas. Reikia sakyti ,,Numatomas oro atšilimas (Numatoma, kad oras atšils)“.

Turime kirčiuoti „prisi?ekiu“ (tvirtapradė priegaidė, ant antrosios i dešininis kirčio ženklas).

Ne, žodis „užsipilti“ nevartotinas reikšme „įsipilti, prisipilti kuro“. Todėl vietoj „užsipilti kuro“ vartotina „įsipilti, prisipilti kuro“.