Gali. Klausimynas – taisyklingos darybos žodis, tai klausimų sąrašas, tam tikros srities klausimų knygelė, lankstinukas. Anketa vadinamas oficialus blankas, kuriame nustatyta tvarka surašomi klausėjo duomenys. Neoficialus į anketą panašus dokumentas, vartojamas sociologų, vadinamas apklausos lapu.
Veiksmo pradžiai reikÅ¡ti, kai nÄ—ra paskirties, naudininkas vengtinas, vartotinas vietininkas, prielinksninÄ— konstrukcija arba pasakymas keiÄiamas kitais žodžiais (pradžioje, iÅ¡ pradžių, pirmiausia): Seminaro pradžioje keletas patarimų. IÅ¡ pradžių keletas patarimų. Pirmiausia keletas patarimų.
Taip, bukletas (angl. booklet) vartotinas tarptautinis žodis („Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 123). „Kalbos patarimų“ knygelÄ—je „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) žodžiai bukletas ir lankstinukas, lankstukas vertinami kaip lygiaverÄiai normos variantai (p. 20).
Prieveiksmis vartojamas tik su baigmeniu -iškai (abipusiškai). Forma abipusiai netinka. Taigi abipusiškai naudingas.
Taisyklingas tarptautinis žodis yra humoras [angl. humour < lot. humor – drÄ—gmÄ—, skystis; vienas iÅ¡ keturių organizmo skysÄių, kurį sen. medicina laikÄ— lemianÄiu žmogaus temperamentÄ…]. Jumoras – neteiktina forma, atÄ—jusi iÅ¡ rusų ???? (plg. pranc. humeur). Priebalsį h Å¡iame žodyje taria visos europieÄių kalbos, turinÄios šį garsÄ…, pvz., latvių humors, estų huumor, ukrainieÄių humor, lenkų, Äekų, slovakų, danų Å¡vedų humor, vokieÄių Humor (plg. bulgarų ir serbų chumor).
Su h rašytini bei tartini ir kiti žodžiai: humoreska, humoristas, humoristinis (A. Girdenis. Kaip sakyti ir rašyti: jumoras ar humoras? // Gimtoji kalba, 1990, Nr. 5, p. 10).
Taip, toks dūrinys yra taisyklingas.
Ne. Konstrukciją „pritarimo ženklan“ reikia keisti junginiu „dėl ko“, padalyviu, pusdalyviu ir pan.: „pritarimo ženklan ji linktelėjo“ taisome pritardama ji linktelėjo.
„Einamasis“ vartojama su dabartimi susijusiems dalykams nusakyti: einamieji reikalai, einamasis remontas. Taip pat vartojama su laiko reikšmės daiktavardžiais: einamieji metai.
Taip. Pasakymas „plauti pinigus“ reiškia „siekti įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę“.
Treningas – nevartotina svetimybė. Lietuviškas atitikmuo – mokymas.
Pirmenybė teiktina trumpajai formai – būtume pastebėję.
Vietininkas nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti. Taisoma – per metus; šiais metais.Ši klaida įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.
Veiksmažodžio pasisakyti nereikÄ—tų vartoti kalbÄ—jimo, minÄių dÄ—stymo reikÅ¡me. Taisoma kvieÄiu kalbÄ—ti; kvieÄiu tarti žodį.
Jis gali bÅ«ti vartojamas, taÄiau pirmenybÄ— teikiama junginiui „šaligatvio bortelis“.
Å io ir į jį panaÅ¡ių žodžių kirÄiavimas dažnai yra netaisyklingas. Tai bÅ«dinga 2 kirÄiuotÄ—s tarptautinių žodžių kirÄiavimo klaida – dÄ—l rusų ir lenkų kalbų įtakos kirÄio atitraukimas į treÄiÄ… ar dar tolesnį skiemenį nuo galo: metodas (- metodas), ko?mplektų (- komple?ktų), dia?gnozÄ— (=diagno?zÄ—). Toks kirÄiavimas su atitrauktu kirÄiu pagal 1 kirÄiuotÄ™ nÄ—ra įteisintas bendrinÄ—je kalboje.
Taip, vartotinas. Veiksmažodis nusistatyti gali būti vartojamas reikšme „nepalankiai, priešiškai nusiteikti“: Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų (žr. Lietuvių kalbos žodyną).
Taip, bisuoti – publikos reikalavimu kartoti ką tik atliktą kūrinį ar jo dalį (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 110).
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos dvi daiktavardžio iššūkis reikšmės: 1. šaukimas, kvietimas kautis, rungtis; 2. gluminantis, netikėtas poelgis. Iššūkio vartojimas reikšme „išbandymas, sunkumas“ vertinamas kaip stiliaus štampas. Atsižvelgiant į kontekstą, pirmenybė teikiama daiktavardžiams sunkumai, išbandymai, uždaviniai, tikslai ir pan.
Taip, vartotinas; minusuoti, atimti (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 538). „Kalbos patarimuose. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) minusuoti vertinamas kaip šalutinis normos variantas (p. 45). Pagrindinis normos variantas atimti.
Netaisyklinga. Prielinksnis ant nevartotinas veiksmo priemonei, nesusijusiai su veiksmo vieta, reikšti. Vartotina ,,puikiai griežia smuiku“.
Taisyklingas variantas yra ,,atitikti ką? Sakoma ,,atitiko kirvis kotą“. Tad pasakymą ,,nuorašas atitinka originalui“ taisome taip: nuorašas atitinka originalą.
Zrazai – nevartotina svetimybė, vartotinas žodis suktinukai (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 66). Zrazai buvo įrašyti į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, patvirtintą Kalbos komisijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68. 2014 m. sausio 30 d. nutarta atsisakyti skolinių dalies Didžiųjų kalbos klaidų sąraše.
Pasakymas kelti klausimą prieš yra neteiktinas objektui reikšti, todėl vartotina kelti klausimą kam, pvz.: Reikia kelti tuos klausimus ir prieš vyriausybę (taisoma vyriausybei), ir prieš bankų vadovybę (taisoma bankų vadovybei). Kokie prieš darbuotojus (taisoma darbuotojams) keliami reikalavimai? (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 87).
Netaisyklinga. Jungtukas ir nevartotinas stiprinamosiose vardažodžių konstrukcijose, vartotinas junginys šimtų šimtai, pvz.: Prie bokšto buvo susirinkę šimtai ir šimtai (taisoma šimtų šimtai) žmonių. Šimtai ir šimtai (taisoma šimtų šimtai) gyventojų liko be pastogės (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai, Vilnius, 2003, p. 25).
Vartotina mot. g. forma planÅ¡etÄ— (tai plokÅ¡Äias standus krepÅ¡ys), žr. el. „DabartinÄ—s lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2006), „Tarptautinių žodžių žodyną“ (Vilnius, 2013, p. 640; „Interleksį“). PlanÅ¡ete vadinamas ir planÅ¡etinis kompiuteris (neÅ¡iojamasis kompiuteris, kurio duomenų įvedimo ir iÅ¡vedimo funkcijas atlieka grafinÄ— planÅ¡etÄ—), Å¡ie abu terminai teikiami Enciklopediniame kompiuterijos žodyne.
Užtektų sakyti žmogiškosios vertybės.
Vy?tis (ant y riestinis kirÄio ženklas) – 1) raitas pasiuntinys; 2) raitas senovÄ—s karžygys; 3) Lietuvos valstybÄ—s herbas, vaizduojantis raitÄ… valdovÄ….
Vyt?s (ant i kairinis kirÄio ženklas) – 1) vytinÄ—, rykÅ¡tÄ—; 2) karklo ar kito kurio medžio lanksti Å¡aka.
Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikÅ¡mÄ—mis: 1. „šis, Å¡i, Å¡itoks, Å¡itokia, toks, tokia“ (prieÅ¡ iÅ¡vardijimÄ…), pvz.: Vilniuje Å¡iuo metu veikia sekanÄios (taisoma: Å¡ios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; Å¡tai kodÄ—l“ (prieÅ¡ aiÅ¡kinimÄ…), pvz.: Atsakydamas į jÅ«sų raÅ¡tÄ… praneÅ¡u sekantį (taisoma Å¡tai kÄ…): [...]. Dalyvis sekantis, sekanti taip pat nevartotinas reikÅ¡mÄ—mis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Statybas numatoma pradÄ—ti sekanÄiais metais(taisoma kitais, ateinanÄiais metais). KrepÅ¡ininkai jau pateko į sekantį lygos etapÄ… (taisoma į kitÄ…, tolesnį lygos etapÄ…). Apie sekantį (taisoma kitÄ…, artimiausiÄ…) renginį iÅ¡samiai bus papasakota internete.
Fūra – nevartotina svetimybė (rus. ???? – ilgas, didelis vežimas (kroviniams), Rusų–lietuvių kalbų žodynas, t. 4, Vilnius, 1985, p. 507), lietuviški pakaitai: vilkikas (su puspriekabe), krovininis automobilis, automobilinis traukinys (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 30). Kaip nevartotina svetimybė žodis fūra teiktas ir 2005 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (p. 51).
Papkė – nevartotina svetimybė, vartotini žodžiai: 1. segtuvas; 2. aplankas (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 48). Papkė buvo įrašyta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, patvirtintą Kalbos komisijos 1997 m. gruodžio d. nutarimu Nr. 68. 2014 m. sausio 30 d. Kalbos komisijos nutarimu Nr. N-3 (152) nutarta atsisakyti skolinių dalies Didžiųjų kalbos klaidų sąraše.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama būdvardžio forma „giedras, giedra“, vadinasi, turi būti linkima giedros nuotaikos.
Tarptautinių žodžių žodyne teikiama nekaitoma japonų lyrikos žanro pavadinimo forma – haiku. Ji įprastai ir vartojama. Nors Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje teikiama ir linksniuojama forma haikus.
„Atia (ate)“ oficialiajai bendrinei kalbai netinka.
Taip, alkotesteris – prietaisas girtumui (alkoholio santykiniam kiekiui organizme) matuoti (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 29). Kalbos patarimų ketvirtoje knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) teikiami šio žodžio pakaitai – alkoholio matuoklis, alkoholio tikrintuvas – vertinami kaip pagrindiniai (neutralieji) normos variantai, tarptautinis žodis alkotesteris – kaip šalutinis (dalinis, specialusis) normos variantas (p. 12).
Vitrina [pranc. Vitrine] – langas, įstiklinta dėžė arba spinta rodomiems daiktams iÅ¡dÄ—lioti (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 859). Kalbos patarimų knygelÄ—je „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) žodžiai vitrina ir prekylangis vertinami kaip lygiaverÄiai normos variantai (p. 65). Taip Å¡is žodis vertintas ir 2005 m. knygos leidime (p. 116).
Ne. Plintusas – (lot. Plinthus - plokÅ¡tÄ— < gr. Plinthos - plyta) ntk. (neteiktina svetimybÄ—). KeiÄiame stat. grindjuostÄ— (pasieniais kalama lentinÄ— juostelÄ—).
V. Žalkausko „Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiami lietuviški terminai: 1. tiekėjas (produkto), 2. teikėjas (paslaugos); angl. Provider (p. 183). Paslaugų teikėjas (angl. service provider) – tarnyba, teikianti tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, interneto paslaugų teikėjas gali prijungti savo klientą prie tinklo, paskirti jam vietos serverio diske ir pan. (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikov, Enciklopedinis kompiuterijos žodynas).
Ne. Vietininkas nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti, pvz.: Darbą turime baigti metų bėgyje (taisoma: per metus, šiais metais ir panašiai). Laiko bėgyje (taisoma: Laikui bėgant; Ilgainiui) namai sugriuvo. Tokios pat rūšies klaidos būtų ir kitam laikui nusakyti, pvz: paros eigoje, dienos eigoje ( = per parą, per dieną); laike: ataskaitą pateikti laike 5 dienų (taisoma: per penkias dienas).
Ne, vienok – nevartotinas vertinys. Nuolaidos ir prieÅ¡prieÅ¡os reikÅ¡me vartotini lietuviÅ¡ki žodžiai bet, taÄiau, vis dÄ—lto, pvz.: Jam buvo labai sunkÅ«s metai, vienok (= bet, taÄiau, vis dÄ—lto) jis nenuleido rankų.
Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas ne viso (plg. rus. ?????), o iš viso (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 328). Kai yra dvi sumavimo pakopos, antrąją galima nusakyti junginiais galutinė suma, visa suma.
Bendrinėje kalboje pirmenybė teiktina pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui vardyti, vardija, vardijo (įvardyti, išvardyti). Vardinti, vardina, vardino (įvardinti, išvardinti) – šalutiniai (daliniai) normos variantai ir prireikus (pavyzdžiui, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojami bendrinėje kalboje (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 71).
Netaisyklingas. Reikia sakyti ,,Numatomas oro atšilimas (Numatoma, kad oras atšils)“.
Turime kirÄiuoti „prisi?ekiu“ (tvirtapradÄ— priegaidÄ—, ant antrosios i deÅ¡ininis kirÄio ženklas).
Ne, žodis „užsipilti“ nevartotinas reikšme „įsipilti, prisipilti kuro“. Todėl vietoj „užsipilti kuro“ vartotina „įsipilti, prisipilti kuro“.
Ne. Taisome taip: Paklausios, paklausiosios prekÄ—s.
Tai priklauso nuo reikÅ¡mÄ—s. Viena jų yra gerovÄ—, pavyzdžiui: ReikÄ—tų daugiau rÅ«pintis žmonių gerbÅ«viu (= gerove), antroji – aplinka?: Tik noro pritrÅ«ko sutvarkyti namo gerbÅ«vį (= aplinkÄ…), o treÄioji – aplinkótvarka: IeÅ¡koma lėšų sostinÄ—s gerbÅ«viui (= aplinkotvarkai).
Netaisyklinga. KeiÄiame žodžiais netru?kus, tuo?j(au?), grei?tai, ve?ikiai.
Ne. Tai neteiktinas vertalas. Vartotini taip, tiek, pavyzdžiui: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina.
Taip, vartotinas. El. „DabartinÄ—s lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003, p. 598) nurodoma treÄioji dalyvio prieinamas reikÅ¡mÄ— – „nebrangus, įperkamas“: prieinama kaina.
Žodis „talpinti“ reiškia „daryti, kad tilptų“. Taigi kalbant apie informacijos dėjimą į internetą žodis „talpinti“ netinka. Taisome „paskelbtas, skelbiamas interneto svetainėje, įdėtas į interneto svetainę“.
Pasakymas dirbti pareigose yra netaisyklingas. Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybosvietoje turimÄ… statusÄ…, bet ne paÄiÄ… vietÄ…, todÄ—l vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: dirba vedÄ—jo pareigose – netaisyklinga, galima dirbti vedÄ—ja ar eiti vedÄ—jo pareigas. Skiriama į pareigas ir pareigoms. Darbuotojai ne užima, o eina pareigas. PaaukÅ¡tinti, pažeminti pareigose – nevartotini pasakymai; turi bÅ«ti paaukÅ¡tinti, pažeminti pareigas; perkelti (skirti) į aukÅ¡tesnes (žemesnes) pareigas. Netinka ir pasakymas paaukÅ¡tinti pareigomis.
Tai tarptautinis žodis. Apeliuoti (lot. appellare): 1. apskųsti nutarimą, paduoti apeliaciją; 2. kreiptis į autoritetą, prašant patarimo, pritarimo; stengtis sužadinti norimą reakciją, atkreipti dėmesį (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 55). Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, galimi šio žodžio pakaitai: 1. kreiptis; apskųsti nutarimą, skųsti nutarimą; 2. prašyti (malonės) (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 20).
Dalelytė taipogi neteiktina bendrinei kalbai: Jis taipogi (= taip pat) pritarė mūsų mintims.
Daiktavardis negalia kirÄiuojamas dvejopai: pagal antrÄ… kirÄiuotÄ™ (negalia) ir pagal pirmÄ… kirÄiuotÄ™ (negalia).
Ne. Lietuviškas terminas yra „atmintukas“.
Ne, tai verstinÄ— ir mÅ«sų kalbai svetima konstrukcija. TurÄ—tume sakyti „labai, Å¡irdingai, nuoÅ¡irdžiai aÄiū“.
Vartojamos abi formos, taÄiau „minusuoti“ vertinamas kaip Å¡alutinis normos variantas. Pagrindinis normos variantas – „atimti“.
ParengÄ— vyriausioji kalbos tvarkytoja BirutÄ— KajutytÄ—.
Rengiant atsakymus naudotasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“.