zarasai.lt

Informacija

Klausiate - atsakome

Klausimas:

Norėčiau sužinoti, kaip man susigrąžinti skolą. Laikinai nuomavau kambarį jaunai šeimai, jie man sugadino naują dulkių siurblį, elektrinį virdulį, dviratį ir sudauže šviestuvą, be to paliko dideles skolas už vandenį ir elektrą, sakė atsilygins, bet dabar nesileidžia į kalbas.

Atsakymas:

Jei taikiai sustarti neįmanoma, tuomet vienintelė išeitis - prisiteisti skolą ir žalą teismo tvarka. Prieš tai reikėtų parašyti tokį reikalavimą (raštą, nurodant konkrečiai kokia yra skola už nuomą, komunalinius mokesčius bei kokia suma vertinate sugadintą turtą) jiems dėl skolos ir žalos ir nurodyti terminą per kurį jie turėtų susimokėti, o nesusimokėjus nurodyti, kad bus kreipiamasi į teismą. Iki nurodyto termino jiems nesusmokėjus, kreiptis į teismą.

Daugiau..

Svetainės sukūrimą rėmė

Lietuvos valstybės vėliava iškeliama

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir kitų vėliavų įstatymu (Žin., 1991, Nr.20-517; 2004, 115-4274) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr.1649 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo” (Žin. 2004, 186-6923) :

- prie, virš ar ant šių pastatų: prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų - švenčių dienomis (Įst. 5 str. 2 dalis, Vyr. nut. 1.1 p.)):

Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną,

Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

- prie, virš ar ant valstybinių aukštųjų, aukštesniųjų, valstybės ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų pastatų – paprastai prasidėjus mokslo metams ir nuleidžiama jiems pasibaigus (5 str.3 d.2 p.).

- prie, virš ar ant pastatų, kuriuose vyksta balsavimas, į Lietuvos Respublikos Seimą, savivaldybių tarybas ar Europos Parlamentą ir Respublikos Prezidento rinkimų dieną, taip pat balsavimo referendume dieną (5 str. 3 d. 6 p.).

- fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra (išskyrus 5 str. 1, 2, 3 dalyse numatytus atvejus) naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos Valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms (5 str.4 d.).

- prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (Vyr. nut.1.2 p.) iškeliama šiomis atmintinomis ir kitomis dienomis:

sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną;

sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;

vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną;

kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;

gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;

gegužės 9-ąją – Europos dieną;

birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);

birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu)

liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną;

rugpjūčio 23-ąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;

rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;

rugsėjo 23-ąją - Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);

spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną;

lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną;

lapkričio 23-ąją – Lietuvos karių dieną.

Vėliava iškeliama 7 val. ir nuleidžiama 22 val. Keliama Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, Lietuvos valstybės istorinė vėliava - 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio.

Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu - prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią. Skelbdama gedulą valstybėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu nustato konkrečias vėliavų kėlimo vietas ir laiką.

2010-11-02

Svarbu