2020 m. rugsėjo 22 d., antradienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Paklausti verta
zrs
Anksčiau rengiant publikacijas dažnai būdavo paapgailestaujama, kad nenorima ar dėl kitų priežasčių vengiama pasitikrinti problematiškus kalbos vartojimo atvejus, nedrįstama pasiklausti, pasikonsultuoti kilus vienam ar kitam kalbos klausimui. Šį kartą galima pasidžiaugti – iš kalbos vartotojų gauta klausimų, į kuriuos smagu atsakyti, be to, yra proga pabendrauti su besidominčiaisiais apie kalbos kultūrą. Tokiu atveju tenka ir pačiam patariančiajam, aiškinančiajam pasigilinti, pasitikslinti – abipusė nauda. Juk nesame visažiniai, be to, keičiasi ir kalbos vartojimo tendencijos bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimai dėl vienų ar kitų kalbos praktikos dalykų.
 
Štai prieš kurį laiką viena iš neabejingųjų kalbos kultūrai paklausė, ar taisyklingas junginio ,,nėra plaukęs“ vartojimas. Mat tekę tam tikra proga aiškintis apie veiksmažodžių formas: ,,Aš nesu plaukęs laivu, Pijus nęsa (- nėra)plaukęs laivu“. Kilo abejonių dėl junginio ,,nėra plaukęs“, tad ir buvo kreiptasi pagalbos ir paprašyta pakomentuoti, ar  teisingai (-taisyklingai) jį vartojame. Tuomet buvo paaiškinta, kad reikėtų sakyti ,,nebuvo plaukęs“. Taip, tokia vartosena taisyklinga. Bet kaip neretai pasitaiko, paaiškinęs ką nors, dar kurį laiką ir kalbos žinovas apmąsto – ar tikrai gerai patarė. Tokiais atvejais svarstymas sukelia net abejonių. Taip ir šį kartą – o gal ir junginys ,,nėra plaukęs“ tinkamas? Kaip liaudis sako, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tuomet buvo pasiteirauta ir aukštosios mokyklos kalbininkės, kaip iš tiesų geriau vartoti minėtą junginį. Toji patikino, kad taip yra gerai (,,nebuvo plaukęs“), bet nenupeikė ir kito varianto – ,,nėra plaukęs“. Mat tam tikrame kontekste gali būti įvairuojama.
 
Tąkart klausėja dar domėjosi ir kitais kalbos vartojimo atvejais, pavyzdžiui, kuo skiriasi skaičius ir numeris bei kitais. Tai labai šaunu, pagirtina, kad žmogus nori išsiaiškinti kalbos vartojimo klausimus.
 
Tiesą sakant, to kalbos formų, pasakymų reikšmių įvairumo apstu. Kaip žinia, net kai kurių žodžių kirčiavimas yra dvejopas. Pastaruoju metu demokratiškiau yra žiūrima į tuos kalbos atvejus, kurie anksčiau buvo laikyti klaidomis. Tuo jokiu būdu nenorima pateisinti akivaizdžių žodyno, žodžių darybos, linksnių derinimo klaidų, įkyrėjusių vertalų vartojimo ir kitų kalbos negerovių. Jos darko lietuvių kalbos sistemą. Taigi, kalbos kultūros gerinimo reikalai lieka aktualūs. Štai niekaip neišmokstama taisyklingai kirčiuoti žodžio klausimas kitų linksnių (ypač daugiskaitos) formų (kirčiuojama pirmame skiemenyje garsas a tvirtapradiškai – klausimai, klausimų, klausimams, klausimus, klausimais, klausimuose), painiojamos žodžių senai ir seniai reikšmės. Iš būdvardžio senas (-a) daromos dvi prieveiksmio formos: senai, seniai. Jos skiriamos pagal reikšmę: senai yra būdo prieveiksmis, seniai – laiko prieveiksmis. O jau žodis prabalsuoti taip ,,prigijo“, kad niekaip neužleidžia vietos taisyklingoms formoms. Veiksmažodisprabalsuotinevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“, pvz.: Mes jau prabalsavome (taisoma: balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti).
   
Tad tiek šį kartą patarimų ir pamąstymų. Klauskime, teiraukimės ir daug kas paaiškės.
 
           
KLAUSIATE – ATSAKOME
 
Dažnai vartojamas žodis „aktyvuoti“. Ar jis taisyklingas?
 „Aktyvuoti“ buvo vertinamas kaip nesisteminis ir nebūdingos darybos veiksmažodis. Tačiau vartosenoje labai aiškiai išsiskyrė žodžių „aktyvinti“ ir „aktyvuoti“ reikšmės: „aktyvinti“ – daryti aktyvų, „aktyvuoti“ – padaryti veikiantį (pvz., aktyvuoti banko kortelę). Todėl veiksmažodis „aktyvuoti“ vertinamas kaip vartotinas.
 
Kaip geriau: „praeitais metais“ ar „praėjusiais metais“?
Elektroniniame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio praeiti reikšmė „praslinkti (apie laiką)“, pvz.: Praėjo keletas metų. Praeitą naktį snigo. Praėjusią vasarą buvau prie jūros.
 
Taigi abu pasakymai taisyklingi ir vartotini (praėjusiais metais, praėjusią savaitę, praėjusį mėnesį ir praeitais metais, praeitą savaitę, praeitą mėnesį; praėjusi vasara, praėjęs ruduo ir praeita vasara, praeitas ruduo ir pan.).
 
Kuri forma taisyklinga: daugiafunkcinis ar daugiafunkcis?
 Taisyklingas yra daugiafunkcis. Daugiafunkcinis yra netaisyklingos darybos būdvardis su priesaga -inis. Taisytini ir kiti panašūs būdvardžiai –daugiacilindrinis (=daugiacilindris) daugiakontaktinė (=daugiakontaktė).
 
Ar vartotinas žodis „fliašiukas“?
Ne. Lietuviškas terminas yra „atmintukas“.
 
Ar tinka sakyti „didelis ačiū“?
Ne, tai verstinė ir mūsų kalbai svetima konstrukcija. Turėtume sakyti „labai, širdingai, nuoširdžiai ačiū“.
 
Ar taisyklingas pasakymas „nuimti nuo kontrolės“?
Ne, taisome: „nutraukti kontrolę“, „liautis kontroliuoti“, „liautis kontroliavus“.
 
Ar vartotinas žodis „šokiruoti“?
Taip, tai vartotinas tarptautinis žodis, pirmenybė teikiama lietuviškiems žodžiams „stulbinti“, „pritrenkti“.
 
 
 
Parengė vyr. kalbos tvarkytoja Birutė Kajutytė
Rengiant atsakymus naudotasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“.

2020-05-22