2019 m. spalio 18 d., penktadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Raštingi esame ar ne?
zrs
Kai paskaitai viešojoje erdvėje skelbiamų publikacijų apie mūsų visuomenės (ne)raštingumą, pažvelgi į įvairių tyrimų duomenis apie mokinių lietuvių kalbos įgūdžių lygį bei šiaip išgirsti nuomonių apie kalbos vartojimo negeroves, klaidas, tiesiog sutrinki. Tai kaip iš tikrųjų yra: raštingi mes ar ne?
                     
Pirmiausia, kaip teigia daugelis kalbos specialistų, turime apibrėžti raštingumo sampratą. Viena yra skaičiuoti gramatikos, rašybos, skyrybos klaidas ir kita – suvokti raštingumą plačiąja prasme: gebėjimą taisyklingai skaityti, rašyti, kalbėti, kurti tekstą, suprasti ir panašiai. Ir kaip čia nepacituosi profesorės Viktorijos Daujotytės pasakymo: ,,O, raštingas žmogus, mokslus ėjęs – tas sakinukas iš seniai, iš vaikystės. Raštingas, vadinasi, šviesus, akis prasikrapštęs, ne iš užpečkio. Lieku prie šios raštingumo sampratos prisirišusi. Moki rašyti, vadinasi, moki ir skaityti, matai duris į platesnį pasaulį, gali jas atsidaryti. Seniai juk mūsų išmintingųjų ir lietuviškai pasakyta: „Kas skaito rašo, duonos neprašo“.
                     
Pastaruoju metu vertinant Nacionalinio lietuvių kalbos diktanto, įvairių mokinių žinių patikrų rezultatus dažnai daroma išvada, kad mūsų mokinių ir apskritai visuomenės raštingumas smunka, auga beraščių karta. Kokios priežastys? Štai Vilniaus universiteto profesorė Irena Smetonienė įvardija nemažai jų, kodėl prastėja raštingumas. Ji aiškina: <...> anksčiau viešumon nepatekdavo atidžiai redaktorių neperžiūrėti tekstai, o šiandien to nėra. Technologijos atvėrė visai kitą puslapį. Gali rašyti viską, kas tau šauna į galvą, niekas neatpažins, nepabars, nebus gėda už klaidas. Rašymas be lietuviškų raidžių net tapo savotišku protestu prieš taisykles, mada“.
                     
Bet aptikau ir tokių duomenų, kad lietuviai patenka į penketuką raštingiausių pasaulio tautų (vyresni nei 15 metų asmenys). O Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė dr. Loreta Vaicekauskienė, neseniai Zarasuose gimnazistams ir mokytojams skaičiusi paskaitą tarmių ir bendrinės lietuvių kalbos klausimais, turi savo nuomonę, paremtą tyrimais, ir į klausimą, ar šiandien jaunimas raštingas, atsako: ,,Yra mitas – sakoma, jaunimas nebenaudoja lietuviškų raidžių ir esą netrukus nebemokės rašyti normaliai. Mes patikrinome rašinėlius – tai netiesa. Mokiniai puikiai valdo du rašymo būdus. Visiškai nepastebėta ženklų, kad rašydami mokykloje jie staiga pamirštų raides". Docentė tąkart bendraudama su lietuvių kalbos mokytojais pateikė įdomių minčių apie kalbos klaidų vertinimą, kalbos norminimą. Tai, kas buvo laikoma klaida, dabar gali būti jau ir toleruojama. Reikia pripažinti, kad kalba kinta, ji yra veikiama įvairių aplinkybių, kitų kalbų bei globalių tendencijų.
                                          
Būtų gerai, kad šios kelios mintys ir pacituotų žinomų žmonių teiginiai taptų ne tik   diskusijų apie kalbą, jos taisyklingumą impulsu, bet ir paskata rūpintis gimtosios kalbos taisyklingumu.
 
Vasilijus Trusovas, lietuvių kalbos specialistas 

2018-06-15
MERAS
Elektroninės paslaugos
Verta dėmesio
 
 
 
 
 
  
 
  
 
 
 
 
 
 
 
 
Teise
 
 
 
 
 
 

 

Apklausa
  • Ar rūšiuojate atliekas?