2022 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
  • Structure
  • TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
  • lt kalba
  • en language
Versija neįgaliesiems
Informacija
image
Suvieko
zrs
Seniūnas Gintautas Altanas
Tel.: 8 385 36219; el. pašto adresas: [email protected]
Parko g. 22, Suvieko k., Suvieko sen., 32271 Zarasų r.
 
 
 
 
 
 
Suvieko seniÅ«nija yra toliausiai į šiaurę nutolusi rajono seniÅ«nija, šiaurės rytuose ji ribojasi su Latvijos Respublikos teritorija. SeniÅ«nijos administracinis centras – Suvieko kaimas. Ši gyvenvietė Ä¯sikÅ«rusi visai greta rytuose telkšančio Suvieko ežero bei kiek toliau į pietus nutolusio Čičirio. SeniÅ«nijos administracinis centras nuo Dusetų miesto nutolęs per 46 km, nuo Zarasų - kiek daugiau nei 19 km, o nuo Utenos - 68 km. Gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą, skaičius 2018-05-01 – 638.
 
Zarasų rajono savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Suvieko seniÅ«nijos teritorijoje sudarė 3 seniÅ«naitijas:
1.
Grybinės-Raudinės
Ažubalių, Ažvertiniškių, BikÅ«nų, Dagilių, Degsnės, Didėjos, Duogių, Grybinės, Jaciškių, Kadariškių, Kamuntiškių, Knypiškių, Konecpolio, Medoliškių, Meiriškių, Mironiškio, Miškiniškių, MozÅ«riškių, Patiltinių, Paupinės, Raginės, Ramumos, Raudinės, Rudėnų, Salinių, Sodžių, Svyriškių ir Tertelių k.
2.
Samanių
Ajočių, Baraukos, Juodenių, Kamariškių, Kriaunėnų, Lipnikų, Milgedžių, Pamilgedžių, Raistinių, Rasimų, Rudakasų, Samanių, Slavėniškio, Suvėnų, Ulytėlės k.
3.
Suvieko
Andrioniškio, Anupriškio, BalčiÅ«niškio, Cibulinės, Guogiškio, Kastantinavos, Katkuškių, Kriovinių, Maironių, Meiriškėlių, Novinkų, Rudinių, Salaviškio, Stonupio, Suvieko, Upiškio ir Vaidminių k.
 
Suviekas
Suvieko kaimas (seniau ir dvaras) yra į vakarus nuo Zarasų, prie Suvieko ežero. Žinoma vietovė jau seniai – dar nuo lietuvių kovų su Livonijos ordinu laikų. Pasak pasakojimų, Suviekas kitados buvo didelis miestas, turėjęs 700 namų, aptvertas siena, kurioje buvo dveji vartai. Net tris kartus jis buvo sunaikintas, nes ne kartą esanti Lietuvos pakraštyje vietovė buvo puolama ir siaubiama: po 1275 m. kalavijuočių įsikÅ«rimo Dinaburge (Daugpilyje), kovose žuvo narsus krašto gynėjas – kunigaikštis Žytas, o gyvenimas Suvieko apylinkėse atgijo tik nusistovėjus sienai su Livonija.
 
Istoriniai šaltiniai liudija Suvieką kaip stambų kaimą ir mini jį XV a. raštijoje, 1522 m. minima medinė bažnyčia, 1533 m. vietovė vadinama miesteliu, iš 1596 m. dokumentų sužinome apie Suvieko dvarą, o iš 1617 m. – evangelikų reformatų bažnyčią ir unitų vienuolyną. XVIII a. pradžioje, Šiaurės karo metu, Suviekas buvo sugriautas, o 1802 m. perduotas IlÅ«kstės unitų vienuolynui. Palikta Suvieko žemėje ir PrancÅ«zijos istorijos ženklų: 1812 m., prancÅ«zų karo metu, po jos apylinkes klaidžiojo prancÅ«zų kariai, o vienas jų ir šeimą čia sukÅ«rė.
 
Paminklas sentikiams
Pirmieji bėgliai sentikiai iš Rusijos Rudėnuose (Rudancuose) apsigyveno dar XVII a.  Pagal archyvinius duomenis Ignatijus, Petras  ir Grigorijus Kurakinai čia 1844 m. atstatė cerkvę, kuri, pasak kai kurių šaltinių, buvo pastatyta XVIII a.  Atstačius maldos namus, jie ne kartą kentėjo ir nuo gaisrų, ir nuo caro valdžios draudimų, ir nuo kitokių nelaimių, tačiau ši sentikių bendruomenė po kiekvieno sukrėtimo, tegul ir ilgesnės pertraukos, atstatydavo bei atnaujindavo savo kaimo šventovę. XX a. viduryje, mažėjant kaimo gyventojams, cerkvė neteko savo parapijiečių, ilgą laiką buvo uždaryta, o 1992 m. išardyta. Dabar jos vietoje stovi 2004 m. gegužės 23 d. atidengtas vienintelis Lietuvoje paminklas sentikiams, kuriame įrašyta: „Šioje vietoje XVIII a. buvo įkurta sentikių cerkvė. Ateikite ir nusilenkite“. Tikime, kad ateisite į vietą, kuri susijusi su daugelio žmonių likimais, įamžina šventovę, atminimą tėvų ir protėvių, visų tų, kurie čia gimė, buvo pakrikštyti, meldėsi.
 
Čičirio ežeras
Suvieko apylinkių puošmena – 144 m (kai kuriuose krantuose prie Vėdarių kaimo – net iki 180 m) virš jÅ«ros lygio pakilęs sėlišku vardu pavadintas Čičirio ežeras. Tai didelis, turintis 715 ha plotą ir 35,4 km ilgio kranto liniją bei keistus kontÅ«rus ežeras, kurio ilgis su Didėjos atšaka – 11,6 km, didžiausias plotas – 2,5 km, giliausia vieta – 39,2 m, o vidutinis gylis – 7,7 m. Ežere esančios 6 salos - Šienaujama, Didžioji, Perkasas, Astraviukas, Juodoji ir Didėjos išsibarsčiusios abiejose ežero atšakose, kurios, žiÅ«rint iš viršaus, primena „V“ raidę, o prie vieno iš įtekančių 9 upelių, Melnytėlės, kadaise veikė malÅ«nas, kurio žymės matomos ir dabar. Čičirio pakrantėse yra Didėjos ir Vėdarių kaimai, kuriuose dar išlikę senosios kaimų kapinaitės. Patį ežerą siÅ«lome apžiÅ«rėti atvykus į Andrioniškį, nuo kurio kalno atsiveria įspÅ«dingi jo vaizdai.
 
O štai ką apie Čičirio ežerą pasakoja sena legenda: kartą sumanė velnias išmatuoti Čičirį ir Rokiškio rajone esantį Dirdų ežerą. Kaip tarė, taip ir padarė, tik bėda - išmatavęs pastebėjo, kad Čičirio ežeras yra didesnis. Sumanė velnias abu ežerus dydžiu sulyginti – pasiėmęs didelį kaušÄ… jis pradėjo iš Čičirio į Dirdų ežerą vandenį nešioti. Gal ir bÅ«tų pavykus jo užmačia, bet nešant dvyliktą kaušÄ… ėmė ir užgiedojo gaidys: kaušas iškrito, išsiliejęs vanduo nutekėjo į nuolaidesnę vietą ir atsirado naujas nedidelis ežerėlis, žmonių Kaušeliu pavadintas. 
 
Vaidminių akmuo su „arklio“, „meškos“ ir kitomis pėdomis
Šis archeologijos paminklas yra Vaidminių kaime, apie 400 m į rytus nuo kelio Zarasai – Samaniai. Sako, kad 170 x 142 cm dydžio akmuo pėduotas arklio, meškos, katės ir vaiko pėdomis. Jis - netaisyklingos formos, plokštokas, šiaurės ir vakarų pusėse apsamanojęs, gilokai prasmegęs į žemę. Pasakojama, kad po akmeniu yra paslėpti turtai, tad dažnai vakarais ir naktį virš jo matomos ugnelės. Išvydę šviesą žmonės teigia, kad tai dega auksas, nes akmens prislėgti turtai yra užkeikti ir nepaimami.
 
Lygumų akmuo
Netoli Stelmužės dvarvietės, nužingsniavę keliuku nuo ąžuolo į šiaurinį parko pakraštį apie 1,6 km, Lygumų miške, rasite pasislėpusį akmenį, kuris ilgio matmenimis (18 m) gali lenkti garsųjį anykštėnų Puntuką. Taip pat platus ir jo paviršius. Anot čia mokytoja dirbusios A. Radzevičienės, sykį visa vietos mokykla (40 moksleivių) sulipo ant akmens ir nusifotografavo.  Apie akmens galybę pasakoja ir išlikusi legenda. Pasak jos, kai Velnias Milžinas paleido akmenį žemėn, nuo jo kritimo visa Žemė sudrebėjo. Ir nors visas jis susmego, smÅ«gio bÅ«ta tokio stipraus, kad nuo jo atsirado kalvos, kalneliai ir daubos.
 
(Naudota literatÅ«ra: publikacijos laikraštyje „Zarasų kraštas“, žurnale „Kelionės ir pramogos“, J. Nemanio „Zarasų rajono kultÅ«ros paveldas“, A. Žilėno „Zarasų rajonas“, P. Gipiškio „Zarasų kraštas“, V. Baranovskio „Amžinos šventovės“, J. Kaladinsko istorinė apybraiža „Suviekas“, „Lietuvos gamta“)

 


2021-09-23
Koronavirusas
image
Komunalinės atliekos
image
Elektroninės paslaugos
image
epaslaugos
Verta dėmesio
image
 
Emocinė pagalba
 
veiklos ataskaitos
 
Zarasai
 
 
Informacija žiniasklaidai
 
Radiacinė sauga
 
Kurortiniai Zarasai
 
Bendruomeninių organizacijų taryba
  
Už švarius Zarasus
 
Projektai
 
 
Apklausa
 
Korupcijai ne
 
Zarasų būstas
 
Šildymas
 
Teise
 
Tvarkau Zarasus
 
Atranka
 
Valstybinė kalba
 
FB
 
112 

 

Teisinė pagalba

 

Love job

Apklausa
image
  • Ar rÅ«Å¡iuojate atliekas?