2019 m. spalio 15 d., antradienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Taisyklės žinotinos ir taikytinos
zrs
Dar vasarą Zarasų miesto viešosiose vietose dideli skelbimai kvietė į parodą ,,Vieną kart miške". Ne apie jos turinį, meninį lygį ar dar kitokius kūrybos niuansus norisi pastebėti. Krito į akis kalbos netaisyklingumas – ,,vieną kart" rašyba. Naujovė? Vargu...Tai kalbos normų nepaisymas. Parodos kuratorius tąkart į pastabą sureagavo savaip. Neva tai netradicinis formulavimas, intriga, kitoks pateikimas.
                     
Kitoks, tai kitoks, bet negali būti klaidingas. Visą gyvenimą ,,dantis pravalgęs" dėstydamas lietuvių kalbą, ištaisęs marias klaidų suklusau - nejaugi jau ir taip galima rašyti sudurtinį žodį vienaskaitos galininko linksnyje? Dėl viso pikto ėmiau ir pasitikrinau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke, nors savo teisumu neabejojau. Taigi, išties taisyklinga rašyba vienąkart. Lietuvių kalboje yra sudurtinių žodžių, kurių pirmasis dėmuo baigiasi nosine balse ą (arba į, ų), pvz.: anąsyk, kitąkart, šįmet, šiąnakt, pirmąkart ir panašiai. Pirmąjį dėmenį sudaro nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko forma (Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 36). Sakysite, mažmožis, bet dėl tokių ir kitokių kalbos klaidų griaunami valstybinės lietuvių kalbos pamatai. Tad šią proga ir norisi pasakyti, kad ,,neišradinėkime dviračio", o rašykime vadovaudamiesi taisyklėmis, juolab viešuose užrašuose.
                     
Ir dar šįsyk apie vieną kitą netaisyklingos kalbos vartojimo atvejį, aptiktą spaudoje ar išgirstą iš kalbančiųjų lūpų. Tarp įvairių klaidų vis randasi besikartojančių ir jau gerokai įkyrėjusių. Pavyzdžiui: ,,Žinoma, kalba eina (= kalbama, šnekama, aiškinama) apie sveikų augalų sveikus lapus"; ,, Šiai dienai (= šiandien) rinkoje kviečių kaina kyla <...>. Naudininkas žodžių junginiuose šiai dienai, šiandien dienai nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti (vartotina šiandien, iki šios dienos, dabar, iki dabar, šiuo metu, iki šiol).
                     
O štai pasakymas ,,<...> kas kelis metus susiduriame su išūkiu <...> skamba labai paradoksaliai, kas antras žodis taisytinas. Pirmiausia dėl ,,kelis metus” vartojimo. Su daugiskaitiniais daiktavardžiais forma keli vengtina, vartotina dauginė forma keleri, pvz.: Kailiai apdorojami medžiagomis, atbaidančiomis kandis kelis (taisoma kelerius) metus. Dėl to buvo pralaimėtos kelios(taisoma kelerios) rungtynės iš eilės. Šioje darbovietėje turi net kelias(taisoma kelerias) pareigas (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 24). Toliau – veiksmažodis susiduriame. Vartotinas, tinkamas tikram susidūrimui nusakyti, pavyzdžiui: susidūrė dvi mašinos. Šiuo atveju reikšmė yra labai aiški. Deja, labai mėgstame reikia nereikia pernelyg dažnai savo kalboje šį žodį kaišioti. Kaip galima susidurti su abstrakčiu, beveik neapčiuopiamu dalyku. Tad patartina šį veiksmažodį vartoti apdairiau, saikingiau. Vietoje jo yra tinkamų kitų formų. Na, ir žodis - iššūkis. Tiesiog kaip epidemija paplito jo vartojimas. Ką besakysi, - mada. Kalbantieji rodo savo minčių ,,svorį”, susireikšmina, kai to visai nebūtina. Visur tik ,,iššūkiai” ir besivaidena. Nuo seno kalbėta paprasčiau ir suprantamiau. Beje, aptariamajame pasakyme parašytas dar ir su stambia rašybos klaida. Tad minimą žodį lietuvių kalbos mokslas aiškina taip: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos dvi daiktavardžio iššūkis reikšmės: 1. šaukimas, kvietimas kautis, rungtis; 2. gluminantis, netikėtas poelgis. Iššūkio vartojimas reikšme „išbandymas, sunkumas“ vertinamas kaip stiliaus štampas. Atsižvelgiant į kontekstą, pirmenybė teikiama daiktavardžiams sunkumai, išbandymai, uždaviniai, tikslai ir panašiai.
                     
Dažnai šnekamojoje kalboje (neretai ir užrašytuose tekstuose) painiojamos žodžių formos ,,jaučiasi”ir ,,jaučiamas”. Štai sinoptikė aiškina, kad ,,<...> oro temperatūra nelabai jausis (= nelabai bus jaučiama) <...>. Jaustis gali tik gyvas padaras, turintis įvairių pojūčių. Oras mūsų gali būti tik jaučiamas.

2018-11-09
MERAS
Elektroninės paslaugos
Verta dėmesio
 
 
 
 
 
  
 
  
 
 
 
 
 
 
 
 
Teise
 
 
 
 
 
 

 

Apklausa
  • Kokias knygas skaitymui mieliau renkatės: elektronines ar spausdintas?