zarasai.lt

Informacija

Klausiate - atsakome

Klausimas:

Norėčiau sužinoti, kur pagal įstatymus yra mokyklinių autobusiukų vairuotojų darbo vieta? Kur jiems dėtis atvežus vaikus į mokyklą? Šiltu metu galima ir autobusiuke pasėdėti. O kur dėtis per šalčius? Mokykla turi teisę ir neįsileisti, juk tai ne jos darbuotojas, pašalinis asmuo. Kodėl vairuotojų darbdavys tuo visai nesirūpina?

Atsakymas:

Dėl mokinių pavėžėjimo į bendrojo lavinimo mokyklas ir iš jų mokykliniais autobusais ypatumų pagal uždarojoje akcinėje bendrovėje „Zarasų autobusai" taikomą darbo laiko apskaitos tvarką dalį mokyklinių autobusų vairuotojų darbo laiko sudaro prastova - darbo laikas, kada autobuso vairuotojas nevairuoja autobuso, t. y. jam neduodama sutartyje sulygto darbo ar nepasiūloma kito darbo (Darbo kodekso 143 straipsnis).

Už prastovą vairuotojams darbo užmokestis mokamas vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsniu. Prastovos metu autobusų vairuotojų buvimo vieta nustatyta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes: vienas autobuso vairuotojas dalį darbo dienos dirba jo aptarnaujamoje bendrojo ugdymo mokykloje pagal atskirą darbo sutartį. Vienam autobuso vairuotojui prastovos metu, suderinus su jo aptarnaujamos bendrojo ugdymo mokyklos administracija, suteikta galimybė būti šios mokyklos patalpose. Dar vienam autobuso vairuotojui tokia galimybė bus suteikta nuo 2011-01-23, nes šiuo metu keičiamas jo aptarnaujamas maršrutas ir maršruto tvarkaraštis. Likusiems mokyklinių autobusų vairuotojams, atsižvelgiant į jų galimybę prastovos metu pasiekti namus, vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsnio 6 punktu, suteikta teisė prastovos metu nebūti darbe.

Bendrovei papildomai apklausus visus mokyklinių autobusų vairuotojus ir jų aptarnaujamų bendrojo ugdymo mokyklų administracijas nenustatyta jokių skundų ar pageidavimų dėl autobusų vairuotojų buvimo vietos ir sąlygų prastovos metu.

Švietimo ir kultūros skyrius

ir UAB „Zarasų autobusai"

Daugiau..

Svetainės sukūrimą rėmė

Valstybės garantuojama teisinė pagalba

Valstybės garantuojama teisinė pagalba

1. Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?

Tai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama:

1.1. pirminė teisinė pagalba

Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija (informacija apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinės pagalbos teikimą), teisinės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms rengimas, patarimai dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmai dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties sudarymo. Taip pat ji apima prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą surašymą ar padėjimą tokį prašymą surašyti. Pažymėtina, kad šio lygio teisinė pagalba neapima procesinių dokumentų rengimo (skirtų teismui), todėl pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys tokių dokumentų nerengia.

1.2. antrinė teisinė pagalbą

Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

2. Kas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalba?

2.1. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

2.2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą;

2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;

3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti turi (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnis):

1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;

2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

3) asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą;

4) asmenys, valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose;

5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, taip pat šių asmenų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

6) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;

7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio paguldymo į psichiatrijos įstaigą ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti;

8) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka.

3.1. Pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarka

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės administracijos direktorių) pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją.

Pirminė teisinė pagalba teikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris yra ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.

Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai darbuotojai. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys ieško galimybių ir padeda pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai.

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Kreipiantis teisinės pagalbos asmuo turi turėti asmens dokumentą.

Valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų pirminės teisinės pagalbos išlaidų.

Zarasų rajono savivaldybės gyventojai, kuriems reikalinga nemokama pirminė teisinė pagalba turi teisę kreiptis į rajono Savivaldybės administracijos Juridinį ir personalo skyrių (Sėlių a. 22, Zarasai, II aukštas, 216 kabinetas, kiekvieną darbo dieną). Išsamesnė informacija telefonu: 8 385 37181, el. paštu: juristas@zarasai.lt Taip pat asmenys dėl teisinės pagalbos gali užsiregistruoti iš anksto nurodytu telefonu. Teisinė pagalba teikiama nemokamai.

3.2. Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka.

Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai (tarnybų sąrašas ir adresai pateikti žemiau):

1. prašymą (prašymo forma yra patvirtinta teisingumo ministro). Pažymėtina, kad surašyti tarnybai prašymą turite teisę prašyti savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie teikia pirminę teisinę pagalbą;

2. dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu.

Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3.2.1 Dokumentai reikalingi antrinei teisinei pagalbai gauti.

1. Gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta (dėl deklaracijos turite kreiptis į mokesčių inspekciją).

2. Jeigu asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, teisinei pagalbai gauti turi papildomai pateikti įstatymo reikalaujamus dokumentus, atsižvelgiant į tai, kurį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio punktą jis atitinka.

3.2.2. Antrinės teisinės pagalbos apmokėjimas.

Valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų:

1) 100 procentų, - jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis;

2) 50 procentų, - jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

Valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų asmenims (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnis), kurie turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius.

VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS

TARNYBŲ SĄRAŠAS

Vilniaus VGTP tarnyba

Odminių g. 3, LT-01107

Tel. (8~5) 2647480

Faks. (8~5) 2647481

El.p. vapsvaite@yahoo.com

Kauno VGTP tarnyba

Kęstučio g. 21, LT-44320

Tel./faks. (8~37) 331846

El.p. zykau@one.lt

Klaipėdos VGTP tarnyba