zarasai.lt

Norėčiau sužinoti, kur pagal įstatymus yra mokyklinių autobusiukų vairuotojų darbo vieta? Kur jiems dėtis atvežus vaikus į mokyklą? Šiltu metu galima ir autobusiuke pasėdėti. O kur dėtis per šalčius? Mokykla turi teisę ir neįsileisti, juk tai ne jos darbuotojas, pašalinis asmuo. Kodėl vairuotojų darbdavys tuo visai nesirūpina?

Atsakymas:

Dėl mokinių pavėžėjimo į bendrojo lavinimo mokyklas ir iš jų mokykliniais autobusais ypatumų pagal uždarojoje akcinėje bendrovėje „Zarasų autobusai" taikomą darbo laiko apskaitos tvarką dalį mokyklinių autobusų vairuotojų darbo laiko sudaro prastova - darbo laikas, kada autobuso vairuotojas nevairuoja autobuso, t. y. jam neduodama sutartyje sulygto darbo ar nepasiūloma kito darbo (Darbo kodekso 143 straipsnis).

Už prastovą vairuotojams darbo užmokestis mokamas vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsniu. Prastovos metu autobusų vairuotojų buvimo vieta nustatyta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes: vienas autobuso vairuotojas dalį darbo dienos dirba jo aptarnaujamoje bendrojo ugdymo mokykloje pagal atskirą darbo sutartį. Vienam autobuso vairuotojui prastovos metu, suderinus su jo aptarnaujamos bendrojo ugdymo mokyklos administracija, suteikta galimybė būti šios mokyklos patalpose. Dar vienam autobuso vairuotojui tokia galimybė bus suteikta nuo 2011-01-23, nes šiuo metu keičiamas jo aptarnaujamas maršrutas ir maršruto tvarkaraštis. Likusiems mokyklinių autobusų vairuotojams, atsižvelgiant į jų galimybę prastovos metu pasiekti namus, vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsnio 6 punktu, suteikta teisė prastovos metu nebūti darbe.

Bendrovei papildomai apklausus visus mokyklinių autobusų vairuotojus ir jų aptarnaujamų bendrojo ugdymo mokyklų administracijas nenustatyta jokių skundų ar pageidavimų dėl autobusų vairuotojų buvimo vietos ir sąlygų prastovos metu.

Švietimo ir kultūros skyrius

ir UAB „Zarasų autobusai"

Daugiau..

Svetainės sukūrimą rėmė

Vandens telkiniai

Zarasų rajonas-ežeringiausias kraštas Utenos apskrityje. Jame yra 296 įvairaus dydžio ežerai, pradedant didžiaisiais Drūkšių, Luodžio, Avilio ir baigiant keliomis dešimtimis bevardžių miškų ežerėlių, kurių bendras plotas-13381,1 ha, tai yra 10% rajono teritorijos ploto. Vyrauja nedideli iki 10 ha ploto, ežerai. 39 ežerai yra saugomose teritorijose. Per rajoną teka 8 upės, iš kurių ilgiausia yra Šventoji, jos ilgis net 44,7 km. Didžiausi jos intakai Zarasų krašte-Šavaša, Stromelė ir Indraja. Kita krašto upių grupė priklauso kaimyninės Latvijos Dauguvos upės baseinui. Tai Nikaja-Laukesa ir kiek mažesnės Rauda, Vaisinė ir Kumpotė. Kiti yra nedideli upeliai arba protakos tarp ežerų. Krašte yra 19 dirbtinių vandens telkinių-tvenkinių ir viena vandens talpykla-Antalieptės marios, tai 27 ežerai, susijungę patvenkus Šventosios upę. Didžiausias ežeras šalyje yra Zarasų rajone-Drūkšiai. Plotas 4479 ha ( iš jų 1000 ha priklauso Baltarusijai). Ežero ilgis-10,4 km., plačiausia vieta-9,9 km, ilgiausia-33.3 km. Tai ir vandeningiausias ežeras-esant vidutiniam daugiamečiui lygiui, jame yra 367,65 mln.kub.m vandens.

Didžiausių ežerų dešimtuke yra dar trys rajone esantys vandens telkiniai: Luodžio ežeras (plotas-1320 ha, didžiausias gylis-18,4m, kranto linijos ilgis-28,5 km), Avilio ežeras (plotas-1258 ha, didžiausias gylis-14m, kranto linijos ilgis-39,4 km), Sartų ežeras (plotas-1117 ha, didžiausias gylis-21,9 km, kranto linijos ilgis-79 km. Beje, Sartų ežero krantas ilgiausias Lietuvoje. Didžiausia sala, užimanti 45 ha ploto, yra Astravos sala Dūburio ežere. Šis ežeras įdomus ir tuo, kad keturios jo salos užima beveik trečdalį viso telkinio ploto (ežero plotas-151 ha, o salų-47,1 ha). Didžiausia sala yra dirbtiniame vandens telkinyje- 37 ha Brėkiškės sala Antalieptės mariose, unikali 6 šakų formos. Reikia paminėti, kad daugiausia salų, iš dirbtinių vandens telkinių, taip pat turi Antalieptės marios, šiose vandens platybėse yra net 50 salų ir salelių, o savo raižytais krantais marios gali paklaidinti kiekvieną. Verta dėmesio telkinio Skeldų (7 ha) sala, dar vadinama Pasaga-ji pakeri aukštais krantais, yra lenktos formos ir apaugusi pušynu. Iš ežerų daugiausia salų turi Avilio ežeras-šiame 1258 ha ploto vandens telkinyje yra net 31 sala, užimančios 60 ha plotą.

Pačioje Nemuno ir Dauguvos upių baseinų takoskyroje telkšo Švento ežeras-Smalvų apylinkių įžymybė. Į ežerą neįteka ir neišteka nė vienas upelis. Tai unikalus Lietuvos ežeras, kraštovaizdžio draustinis, kuriame yra vienintelė pražangiažiedės plunksnalapės augavietė. Šis augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Beveik visi rajono vandens telkiniai vienaip ar kitaip naudojami rekreacijai. Zarasiškiai pamėgo šalia miesto esančius ežerus, ypač mėgstama Zaraso ežero didžioji sala, kurioje organizuojamos įvairios šventės.

Rajono ežeruose, įskaitant ir dirbtiniu būdu įveistas, gyvena 28 rūšių žuvys, todėl žvejai turi iš ko rinktis. Labiausiai, kaip ir daugelyje kitų vandens telkinių Lietuvoje, paplitusios kuojos, lydekos, ešeriai, lynai, karšiai, aukšlės, karosai. Greta senbuvių žuvų Zarasų krašto vandenyse kai kurių rūšių žuvys įveistos visai neseniai. Tai unguriai, starkiai, karpiai, peledės ir kai kurios kitos. Akmenyje, Avilyje, Ilgelyje, Plavyje, Luodoje ir kai kuriuose kituose ežeruose bei švariose upėse paplitę vėžiai.

Retaisiais paukščiais garsėja kai kurie ežerai-Avilys, Čičirys, Drūkšiai, Luodis, Samavas, Smalvas, Šventas, Vencavas, Zarasas. Nuošalius ežerus perėjimui renkasi labai reti Lietuvoje juodakakliai narai, nendrynuose baubia baubliai, paežerėse švilpčioja švygždos, pakrančių krūmynuose klega įvairiausi giesmininkai.

Nuotraukos