2020 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Visos klaidos yra klaidos
zrs
Tenka neretai nugirsti, kad kalbininkai neva per daug ,,kabinėjasi", aiškindami bei taisydami mūsų kalbos negeroves. Taip, gali daug ko nei matyti, nei girdėti – juokaujant galima net mestelėti, kad pasaulis neapsivers, po rudens vis tiek ateis žiema...Bet ar tai gerai? Šiuo atveju, manau, diskutuoti neverta. O kaip elgtis - švarinti šnekamąją ir rašomąją kalbą ar ne – kiekvieno kalbos vartotojo suvokimo, kultūros, prestižo reikalas. Jeigu žmogus neturės noro taisyklingiau kalbėti ir rašyti, jokie patarimai, paaiškinimai, pagraudenimai nepadės.
 
Vis dėlto nemaža mūsų visuomenės dalis yra neabejinga kalbos vartojimo taisyklingumui. Tai ne tik lietuvių kalbos specialistai, žurnalistai, radijo, televizijos laidų vedėjai. Internetinėje erdvėje įvairiais atvejais yra diskutuojama, konsultuojamasi, klausiama, naudojamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje (www.vlkk.lt) sukurtu Kalbos konsultacijų banku. Pastarajame galima rasti patarimų, konkrečių kalbos vartojimo pavyzdžių, pasitikrinti kilus neaiškumams leksikos, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės, kirčiavimo, tarties, rašybos, skyrybos ir kitais kalbos vartojimo klausimais. Tad savosios kalbos tobulinimui sąlygos tikrai geros, žinios kiekvienam prieinamos. Pagaliau yra ir kitų būdų rūpintis kalbos kultūra: kasdien bendraujame, skaitome spaudą, knygas, viešą reklamą, šeimose auga vaikai, jie mokosi mokykloje, o su jais ir suaugusieji gali ,,užsikrėsti" smalsumu pastebėti kalbos klaidas ir jas šalinti iš vartosenos. Rengiant ,,Mūsų kalbos" skyrelį taip pat siekiama atkreipti dėmesį į aktualius kalbos vartojimo klausimus, padėti suvokti vieną ar kitą klaidą.
 
Pateiksime keletą netaisyklingo kalbos vartojimo pavyzdžių. Štai spaudoje rašoma: ,,Krizės buvo ir bus pas visus". Liūdna, kad tų krizių vis kyla, bet pasakyme neišvengta ir kalbos klaidos. Vertalas ,,pas visus" ir kitos panašios dėl svetimų kalbų įtakos gajos negerovės labai teršia mūsų kalbą. Reikia sakyti taip: ,,Krizių buvo ir bus visiems". Tik dėl to ,,visiems“ – gal per daug kategoriškas apibendrinimas. Geriau būtų: ,,Krizių buvo ir bus (kils). Taip pat dažnai girdimi ir rašomojoje kalboje aptinkami jau įsisenėję pasakymai ,,pas mane", ,,pas jį" reikšme ,,aš turiu", ,,jis turi", pavyzdžiui: ,,Pas mane yra tik keli draugai", ,,Pas jį nieko nesigauna". Antrajame pavyzdyje taisytinos net dvi klaidos – ,,pas mane“ ir ,,nesigauna“. Taisome: ,,Aš turiu tik kelis draugus", ,,Jam nieko neišeina, nesiseka, nepavyksta). Junginius ,,pas mane", ,,pas jį" vartojame tuomet, kai norime nusakyti judėjimo kryptį, vietą, pavyzdžiui: ,,Pas mane atvažiavo giminių", ,,pas jį pastaruoju metu niekas neužsuka" ir panašiai. Beje, pasakymas ,,pastaruoju metu" yra vartotinas vietoje klaidingo junginio ,,paskutiniu metu".
 
Bendrinės kalbos kultūrai pavojingiausi yra vadinamieji (labai mėgstama klaidingai sakyti ,,taip vadinami") universalieji semantizmai. Jie vartojami nebūdingomis reikšmėmis ir iš kalbos guja daug gerų taisyklingų žodžių. Pavyzdžiui, veiksmažodžiai dėtis ir imtis vartojami rengimosi reikšme. Kasdieninėje kalboje daugeliu atvejų tegirdime tą patį sustabarėjusį pasakymą su žodžiu dėtis (viską ,,dedamės"). Galima užsidėti ir nusiimti kepurę, akinius, bet paltą, kostiumą, suknelę, marškinius tik velkamės (apsivelkame ir nusivelkame); kelnes, žiedą maunamės, batus aunamės, diržą, juostą juosiamės, laikrodį, papuošalą segamės, kaklaraištį rišamės.
 
Dalis universaliųjų semantizmų nelaikomi didelėmis kalbos klaidomis ir juos taisome dažniausiai stilistikos sumetimais. Pavyzdžiui, užsiėmimo ir užsiėmimų geriau nevartoti vietoj konkrečių veiklos pavadinimų: pamokų, paskaitų. Būtinai taisomi praktiniai užsiėmimai (= pratybos). Žodis daryti neturėtų stelbti ruošti, rengti, mokytis (pamokas), spręsti (uždavinius), virti, gaminti, taisyti (valgį) ir panašiai.
 
Šio straipsnelio pabaigoje (tik jokiu būdu ne ,,pabaigai“, kaip neretai koncertų, seminarų, įvairių laidų pabaigoje sakoma) dar vienas taisytinas pavyzdys, aptiktas publikacijoje: ,,Įžymybės yra labiau jautrios saugumui, () nei kiti žmonės". Pirmiausia junginys labiau jautrios taisomas aukštesniojo laipsnio būdvardžio forma ,,jautresnės" (kaip ir labiau jaunas (=jaunesnis), labiau geras (=geresnis)ir panašiai. Antroji pastaba – prieš dalelytę nei nereikia kablelio. Be to, suabejočiau, kad įžymybės yra jautresnės už kitus žmones. Bet tai jau ne kalbos sritis.

2019-11-11