2019 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
XX a.
zrs

1901 m. – buvo įkurta vienklasė žydų liaudies mokykla, kuri pakeitė iki tol buvusią
privačią mokyklą.

1903 m. – Zarasuose (Novoaleksandrovske) gyveno 6755 žmonės, iš jų – 4552 žydai.
- miesto mokykla iš dviklasės buvo pertvarkyta į triklasę.
- iš parapijinės mokyklos atskirta mergaičių pamaina ir įkurta atskira
mergaičių parapijinė mokykla.
- mieste dirbo 2 gydytojai, dvi akušerės, du felčeriai, buvo du
stomatologijos kabinetai, viena ligoninė, viena vaistinė ir dvi vaistų
krautuvės.

1904 m. – Zarasuose gimė Leonas Žurauskas – žurnalistas, vertėjas. 1924-1929
metais L.Žurauskas buvo Zarasų švietimo ir kultūros draugijos ,,Akstinas”
sekretorius, miesto knygyno vedėjas. 1929-1932 metais vadovavo Zarasų
,,Bangos” kino teatrui, kartu su Pr.Čepėnu išleido laikraščio ,,Žiemių
Lietuva” 4-ąjį numerį. Mirė 1966 m.


1906 m. – 7037 gyventojų.
- miesto triklasėje mokykloje mokėsi 92 vaikai, kurių didžioji dalis buvo
lietuviai ir baltarusiai.
- mieste apsigyvena dr. D.Bukontas.
- Cerkvinėje-parapijinėje mokykloje mokėsi 18 stačiatikių, 26 sentikiai ir 4
katalikai.
- Žydų liaudies mokykloje mokėsi 70 berniukų ir 70 mergaičių.
Mieste dar egzistavo 12 privačių chederų žydų vaikams.
- miesto žydai įsteigė savo labdaringą ,,Paramos vargšams ligoniams
žydams draugiją”, kuri teikė paramą vaistais, medicinine globa bei
gydytojų priežiūra nepasiturintiems žydams.
- mieste savo skyrių įkūrė juodašimtiška ,,Rusų tautos sąjunga”, subūrusi
net iki 300 miesto ir jo apylinkių gyventojų, išimtinai stačiatikių ir sentikių.
- vyskupas G.F.Cirtautas Zarasų bažnyčią pakonsekravo Švč. M.Marijos
Dangun Ėmimo garbei.
- Degučių km. gimė tapytojas, meno istorikas, etnografas Antanas Rūkštelė
(mirė 1990 m.).

1907 m. – Zarasų parapijiečiai parašė prašymą Žemaičių vyskupui įvesti pamokslus
lietuvių kalba Zarasų bažnyčioje du kartus per mėnesį.
- prieš pat 1907 m. mieste buvo 18 gatvių, kurios sudarė 10 varstų, iš jų 2
varstai grįstų kieta danga. Aikštė negrįsta. Iš 746 namų, 146 neturėjo
kiemų.
- mieste iki 1908 m. veikė lietuvių švietimo draugijos ,,Vilniaus aušra”
skyrius, kuriame būta 15 narių.


1908 m. - kunigas Deveikis pradėjo kas ketvirtą sekmadienį skaityti lietuviškus
pamokslus.

1909 m. – Zarasuose Antanas Tumėnas pradėjo verstis advokato praktika.
- Dominykas Bukontas ir Antanas Tumėnas įsteigė ,,Saulės” draugijos
skyrių (1911 m. – 26 nariai, 1914 m.- 48).
- įkurta Vartotojų draugija, kurioje 1910 m. buvo 104 nariai. Šios draugijos
veiklūs nariai buvo Zarasų lietuviai inteligentai – D.Bukontas ir
advokatas A.Tumėnas.


1912 m.- Rokiškio dvarininko Jano Przezdzieckio iniciatyva buvo įkurtas Kauno
žemės ūkio draugijos Novoaleksandrovsko skyrius, kuris siekė skleisti
agrotechnikos naujoves žemdirbių tarpe.
- mieste įkurtas klubas, kuriame buvo galima atėjus paskaityti laikraščius,
palošti kortomis, pažaisti šachmatais, kitaip maloniai praleisti laiką.
- gubernatorius neleido miesto gyventojoms V.Silvestravičiūtei ir
O.Tutinaitei surengti rankdarbių parodą (valdžia ribojo visuomenines
miestiečių iniciatyvas).
- mieste pirmą kartą surengtas lietuviškas vakaras – koncertas. Dalyvavo
dainininkas Mikas Petrauskas.

1913 m. – mieste – 7218 gyventojų.
- įsteigta pirmoji lietuvių skaitykla, kuriai dr. D.Bukontas padovanojo 430
knygų (įvairiomis kalbomis).
- įsteigta trečioji paskolų- taupomoji bendrovė.
– dėl lietuviškų giedojimų Zarasų bažnyčioje įsiplieskė didžiulis lietuvių-
lenkų konfliktas.

1914 m. - Zarasuose perstatyta senoji ir pastatyta nauja sentikių cerkvė.1912-1915 m.
prie cerkvės buvo įkurta rusų labdaringa draugija ,,Pravoslaviškoji brolija”.
- Anteriui Civai pavyko atkurti degtukų fabrikėlio veiklą.
- policija susekė slaptą lietuvišką ,,Saulės” mokyklą draugijos (,,Saulė”)
patalpose. Joje mokytojavo tarnaitė U.Juodinytė. Kartu buvo susekta ir kita
slapta lietuviška mokykla M.Rutulienės namuose.
- Dr. D.Bukontas prašė leidimo Zarasuose įkurti Katalikišką labdarybės
draugiją, bet valdžia jai veikti sutikimo nedavė.
- skaityklos vedėju paskirtas adv. A.Tumėnas.

1914 – 1915 m. – miesto gyventojai rusai – valstybės tarnautojai buvo įkūrę dramos –
muzikos – dainavimo – literatūros draugiją, t.y. visapusiškos kultūrinės
veiklos draugiją, kuri turėjo padėti organizuoti turiningą ir kultūringą savo
narių laisvalaikį.

1915 m. rugsėjo 18 d. – vokiečių kariuomenė be pasipriešinimo užėmė miestelį.
Carinės valdžios įsakymu buvo išvežta įstaigų dokumentacija, evakuota
ligoninė.

1917 m. – miestui suteiktas Ežerėnų pavadinimas (iki tol vadinosi
Novoaleksandrovsku).

1918 m. lapkričio mėn. – vokiečiai, pralaimėję karą, ėmė trauktis iš Zarasų.
– į miestą grįžo dr. Dominykas Bukontas (1915-1918 m. D.Bukontas
Pirmajame pasauliniame kare buvo latvių šaulių brigados vyresnysis
gydytojas).
- lapkričio mėn. 1 d., dr. D.Bukonto ir adv. A.Tumėno iniciatyva, įsteigta
Ežerėnų ,,Saulės” draugijos progimnazija.
- įkurta Tarybų valdžia.

1919 m. – sausio 19 d. - mirė dr.D.Bukontas (užsikrėtęs dėmėtąja šiltine).
– Zarasų mokyklos direktoriumi buvo gydytojas Juozas Buzelis.
- liepos 26 d. gimė poetas Laimutis Balys Švalkus (mirė 1994m.).
- rugpjūčio 24-25 dienomis vyko Zarasų išvadavimo nuo bolševikų operacija,
kurioje dalyvavo Lietuvos kariuomenės pirmojo, trečiojo, ketvirtojo,
aštuntojo ir devintojo pėstininkų pulkų kariai-savanoriai.


1920 m. – Zarasų komendantu buvo Bronius Zaleskis (mirė 1937 m., palaidotas
R.Katalikų kapinėse).
- atidaryta Zarasų muitinė.
- įkurta privaloma 4 metų aštuonių komplektų pradžios mokykla, kuri
išsidėstė net trijuose pastatuose.
- Lenkų kultūros draugijos ,,Oswiata” name įsikūrė vieno komplekto
pradžios mokykla.
- Padustėlio km. gimė poetas Paulius Širvys (mirė 1979m.).
- balandžio 14-16 dienomis įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Į jį
buvo išrinkti 3 atstovai iš Zarasų: Juozas Buzelis, Jonas Kardelis ir Antanas
Tumėnas.


1921 m. birželio 19-20 d.- Zarasų apskrityje vyko rinkimai į vietos savivaldą.
- įsteigta Zarasų miškų urėdija.


1922 m. – bendratikybinė (jedinovercų) cerkvė (Vytauto g.) rekonstruota ir paversta
katalikų moksleivių Šv.Juozapo bažnyčia.
– iš Žemės Ūkio ministerijos J.Juodinis ir M.Gaidamavičius perėmė vandens
malūną ant Nikajos upės (nugriautas 1976 m.).
Jedinovercų cerkvė buvo perduota katalikų globai (po pirmojo pasaulinio
karo jedinovercų bendruomenė išnyko, o Nepriklausomos Lietuvos metais
šis pastatas perėjo Žemės ūkio ministerijos žinion). Tais pačiais metais ji
pavadinta moksleivių bažnyčia ir pašventinta Švento Juozapo garbei.
- įsteigtas pirmasis kino teatras ,,Akstino” klubo salėje. Pradžioje jis buvo
pavadintas ,,Banga”, o vėliau, pasikeitus savininkams, - ,,Osida”. Seansai
vykdavo šeštadieniais ir sekmadieniais.


1923 m. – gegužės 15 d. buvo įsteigtas Centrinio valstybinio knygyno Zarasų skyrius
(vad. P.Skurka). Prasidėjo bibliotekos kūrimas.
- Zarasuose buvo 794 kiemai su 3501 gyventoju.
- Rokėnų km. gimė poetas Petras Gaulė (mirė 1993 m.)


1924 m. – katalikų kapinėse pavasarininkai pastatė apie 5 metrų aukščio, keturšonį, į
viršų smailėjantį akmens obeliską, įamžinusį 56 žuvusių už Lietuvos
Nepriklausomybę karių-savanorių atminimą.
- įsteigtas apskrities Agronomijos skyrius (vad. agronomas A.Ladyga)


1925 m. – priėmus Vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų įstatymą, reformavusį švietimo
sistemą Lietuvoje, Ežerėnų progimnazija buvo pavadinta vidurine mokykla.

1926 m. – popiežius Pijus XI apaštališkąja konstitucija ,,Lituanorum gente” Zarasų ir
dar devynis dekanatus priskyrė prie Panevėžio vyskupijos.
- mieste pasirodė pirmasis laikraščio ,,Žiemių Lietuva” numeris (redaktorius
- J.Čepėnas). Iš viso išėjo tik keturi numeriai.
- miesto vidurinės mokyklos mokytojas Jokūbas Klusis suorganizavo
moksleivių sporto kuopą ,,Gediminas”, kurio veikla – pirmoji organizuotos
sportinės veiklos apraiška Zarasuose. Klubas veikė iki 1929 m.

1927 m.- Smėlynėje buvo pastatytas muitinės postas.
- Zarasų apskrities savanoriai Jonas Miškinis, Jonas Jaruševičius, Alfonsas
Juozėnas, Juozas Adomaitis, Jonas Krankaitis, Jurgis Juodvalkis, Jonas
Petkevičius ir Alfonsas Vitkauskas į steigiamąjį susirinkimą sukvietė 57
Zarasų krašte gyvenusius karius savanorius ir išrinko atstovus į visos
Lietuvos savanorių kongresą.
- rugpjūčio 11-12 d. Zarasuose lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas
Antanas Smetona.


1928 m. – vidurinė mokykla pavadinta valdžios Aukštesniaja Komercijos mokykla.
- mieste lankėsi Ministras Pirmininkas ir Užsienio reikalų ministras prof.
Augustinas Voldemaras.
- Zarasuose grįstos gatvės sudarė tik 2,3 km t.y. 20 %.
- buvo išrinktas iš 12 asmenų vykdomasis komitetas mokyklos rūmams
statyti. Komiteto pirmininku tapo m-klos direktorius kun. J.Steponavičius.
Pastato projekto autorius - inžinierius Jonas Selenekas.

1929 m. – sausio 1 dieną Zarasų vidurinė mokykla buvo perorganizuota į aukštesniąją
mokyklą su komerciniu profiliu.
-LR Ministrų kabineto sprendimu, miestui grąžintas ZARASŲ vardas.
- Maniuliškių km. gimė dirigentas profesorius Lionginas Abarius.

1930 m. - mieste, prie apskrities agronomo įstaigos, Žemės ūkio rūmų sprendimu,
buvo įsteigta Žiemos žemės ūkio mokykla. Mokslas trukdavo šešis
mėnesius (nuo lapkričio iki balandžio mėnesio pabaigos). Mokykla veikė
iki 1941 metų, ir ją baigė daugiau nei 500 būsimųjų ūkininkų.
- Užvinčių km. (dabar Ignalinos raj.) gimė technikos mokslų daktaras,
kultūros veikėjas Algimantas Žilėnas (mirė 1993 m.).

1931 m.- galutinai įrengta ir pašventinta dviaukštė mūrinė mokykla (kainavusi 400
tūkst. litų). Mokykloje įsikūrė 1918 m. įsteigtoji progimnazija, kuri 1928 m.
buvo paversta Aukštesnioja Komercijos mokykla.
- paskelbus vietos savivaldos įstatymą, buvo užbaigtas vietos valdžios
pertvarkymas. Lietuvos miestai buvo suskirstyti į pirmaeilius ir antraeilius. Zarasams suteiktas antraeilio miesto statusas.
- pastatyta privati elektros stotis, veikė pieninė, skerdykla.

1932 m. – Per Zarasų miestą nutiestas akmeninis plentas.
- miestas užėmė 95,49 ha, o Šaltupės, Petrūniškių ir Margaberžio
priemiesčiai – 134,34 ha. Nebuvo pramonės, kanalizacijos. Iš 18 gatvių – 8
buvo grįstos akmenimis. Taip pat buvo išgrįsta 3 ha ploto turgaus aikštė.
Septyniose gatvėse įrengti betoniniai šaligatviai, pastatyta 60 šviestuvų.
Mieste buvo 26 mūriniai pastatai.
- pastatyta elektros elementų gamykla, lentpjūvė, 2 malūnai.
– Zarasų miestui suteiktos kurortinio miesto ir vasarvietės teisės.
- rugpjūčio 14 d. įkurtas lietuviškos minties savaitraštis ,,Zarasų kraštas”.
Pirmąją redakciją sudarė Zarasų aukštesniosios komercinės mokyklos absolventas J.Gaigalas, mokytojas B.Židonis ir žurnalistas J.Šileikis.
- Vytauto ir Vilniaus gatvių sankryžoje stovintis obeliskas buvo perdažytas,
nuimti rusiški užrašai. Jų vietoje pritvirtintas Lietuvos herbas – Vytis,
reljefiniai Gedimino stulpai ir paminklinė lenta, kurioje įrašytos Zarasų
apylinkių lietuvių karių, žuvusių kovose dėl Lietuvos laisvės, pavardės.
- įsteigtas Zarasų rajonas, į kurį įėjo Zarasų miestas, Imbrado ir Smalvų
valsčiai.

1933 m. – mieste- 4847 gyventojai.
- įsteigta Zarasų pieninė.
- Ant Zarasaičio ežero, netoli Zarasų gimnazijos, buvo įsteigta pirmoji
čiuožykla.
- surengta pirmoji vandens ir sporto šventė.
- užregistruoti 165 bedarbiai.


1934 m. – lapkričio 17 d. mokytojo S.Jauniškio pastangomis D.Bukonto gatvėje Nr.8,
Zarasų progimnazijos patalpose, įsteigtas Zarasų krašto muziejus.
- minint prof. K.Būgos 10-ies metų mirties sukaktuves, Zarasų Valdžios
Aukštesnioji Komercijos mokykla pavadinta K.Būgos vardu. Oficialiai šis vardas įteisintas 1935 m.vasario 20 d.
- pradėtas leisti katalikiškos ir tautinės minties jaunimo žurnalas ,,Skudučiai” (redaktorė – A.Žagrakalienė).
- pastatyta elektrinė ir pirmasis vasarnamis.
- įsteigtas Lietuvos Jachtklubo Zarasų skyrius.

1935 m. – Komercijos mokykla pertvarkyta į gimnaziją.
- veikė 3 pradžios mokyklos – lietuvių, lenkų ir žydų.
- mieste pastatyta prekybinė halė (kainavusi 33 tūkst. litų).
- nykstantį Šv.Juozapo moksleivių bažnyčios (buvusi Jedinovercų cerkvė)
pastatą (Vytauto g.) buvo sunku išlaikyti, tad bažnyčia buvo nugriauta ir jos
vietoje pradėta statyti Zarasų ligoninė.
- pradėta statyti savivaldybininkų vila-pensionatas.
- siekiant Zarasų krašte plėtoti turizmą, buvo įsteigtas Lietuvos turizmo
sąjungos Zarasų skyrius, kuriam vadovavo mokytojas Jonas Valiukonis.

1936 m. – rugsėjo 1 d. Centrinio valstybinio knygyno Zarasų skyrius pavadintas
Zarasų valstybine viešąja biblioteka.
- ,,Zarasų krašto” redaktoriumi dirbo Pr.Gipiškis. Tais pačiais metais jis
išleido monografiją ,,Zarasų kraštas”.
- Zarasuose veikė gyvulių skerdykla, selterio ir limonado gamykla, elektros
elementų gamykla, spaustuvė, kelios avalynės dirbtuvės, lentpjūvė, 2
malūnai, dirbo daug amatininkų.
- mieste – 5840 gyventojų.
- išgrįstos beveik visos svarbesnės miesto gatvės, pakloti šaligatviai.
- Magučių miškas (5-7 ha) pavadintas Sėlių šileliu.
– Zarasuose ir apylinkėje telikus 45 stačiatikių šeimoms, nugriauta miesto
centre (aikštėje) stovėjusi mūrinė stačiatikių cerkvė ,,Priobraženija
Gospodnia”. Stačiatikiams buvo suteikta nauja vieta (dabar K.Būgos g.)
cerkvės statybai.
- Lietuvos Respublikos Seimo nariu nuo Zarasų apskrities buvo išrinktas
ūkininkas Pranas Galvydis (1893-1942). Jo darbas Seime tęsėsi iki 1940 m.

1937 m. – pastatyti Šaulių namai. Vykdydamas D.Bukonto testamentą advokatas
A.Tumėnas rūpinosi Šaulių namų statyba, o statybos komiteto pirmininkas
buvo kun. Jonas Steponavičius.
- pastatyta antroji savivaldybės vila ,,Užuovėja”, oficialiai ji buvo vadinama
žiemos sporto stotimi (savo paskirtimi tokio tipo poilsiavietė buvo pirmoji
Lietuvoje).
- įkurta 120 vietų apskrities ligoninė.
- švietimo reformos Lietuvoje pasekoje, Zarasų mokyklos komercinis
profilis pradėtas keisti klasikiniu, todėl mokykla buvo pavadinta Zarasų
K.Būgos valstybine gimnazija.
- įsteigtas Zarasų senelių internatas.

1938 m. – Zarasų miesto savivaldybė užsakė skulptoriui Vincui Grybui sukurti ir
pastatyti paminklą D.Bukontui. Skulptūra buvo nulipdyta iš molio. Zarasų
miesto centrinėje aikštėje buvo pastatytas keturšonis postamentas, tačiau, per
antrąjį pasaulinį karą žuvus skulptoriui V.Grybui, paminklas taip ir nebuvo
pastatytas.
- buvo gauta valstybinė paskola miestui tvarkyti. Lėšos panaudotos plentui
tvarkyti ir tramplinui su apžvalgos aikštele statyti.

1939 m. - pastatyta triaukštė 8 komplektų pradžios mokykla.
- atstatyta autobusų stotis (nugriauta 1980 m.).
- Zarasai pakartotinai priskirti antros eilės miestų grupei.

1940 m. – Zarasuose buvo apie 5000 gyventojų.
- Zarasų apskrityje veikė 39 visuomeninės organizacijos. Dauguma jų ugdė
meilę tėvynei, lietuvišką patriotizmą ir pilietinį sąmoningumą.
- Zarasų dekanatui priklausė 13 parapijų.
- birželio 15 d. prasidėjo sovietinė okupacija.
- liepos 17 d. vykusiuose liaudies Seimo rinkimuose Zarasų apskrities
gyventojai balsavo už liaudies bloko kandidatus.
- liepos 29 – spalio 20 Zarasų apskrityje buvo vykdoma žemės reforma.
- likviduota Zarasų muitinė.

1941 m.- birželio pradžioje prasidėjo masiniai suėmimai. Prmosios sovietinio
genocido Zarasų apskrityje aukos - 20-osios naktį suimti policininkai
J.Zajančiauskas ir P.Jučinskas. Iš viso 1941 metais iš Zarasų apskrities buvo
ištremta 124 šeimos arba 503 žmonės, iš jų – 80 miestiečiai.
- sudegė miesto centras: 239 gyvenamieji namai, visuomeniniai ir ūkiniai
pastatai. Miestas neteko 60% statinių.
- birželio mėn. 24 d. – bolševikai sušaudė politinius kalinius: I.Pašilį,
J.Petniūną, P.Gabrusevičių.
- birželio mėn. 22-28 d. įvyko partizanų sukilimas Zarasų apskrityje.
Valsčių sukilėlių būriai pakilo į kovą su sovietiniais okupantais.
- birželio mėn. 23-25 d. bolševikai nužudė zarasiečius: kunigą
S.Baltrimą, mokyt. J.Chmieliauską, Pr. Markelį, E.A.Šakalį, policininką E.Maldauską, buhalterį V.Maskoliūną, inžin. K.Mickų, J.Paukštį, Pr.Vaitonį.
- vietos valdžios nurodyme nuo obelisko, skirto Sankt Peterburgo-
Daugpilio-Kauno-Varšuvos trakto nutiesimui, buvo nuplėšti Vytis ir lietuviški užrašai.
- birželio 22 d. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, visoje Zarasų
apskrityje prasidėjo partizaninis sąjūdis.
- birželio 26 d. susiorganizavo partizanų būrys Zarasų mieste.

1942 m. – Zarasų apskrityje vokiečių okupacijos metais veikė šie slapti rezistenciniai
sąjūdžių junginiai: Lietuvos Aktyvistų Frontas (LAF), Lietuvos Frontas
(LF) ir Lietuvos Laisvės Armija (LLA). Visos organizacijos veikė atskirai,
bet jų tikslas buvo tas pats – atkūrti Lietuvos nepriklausomybę.


1944 m. – vokiečių kariai susprogdino slidžių tramplyną (ant Skautų kalno), kuris
buvo aukščiausias Baltijos šalyse.
- liepos mėn. rusų kariuomenės daliniai priartėjo prie Zarasų miesto.
- siautėjo gaisras, kurio metu miestas neteko apie 60 % statinių, labai
sumažėjo gyventojų.


1946 m. – D.Bukonto gatvėje, Šaulių namuose įsikūrė Zarasų kultūros rūmai.
- atnaujintas krašto muziejaus darbas (iki 1963 m.)

1947 m. – mirė buvęs gimnazijos direktorius filosofijos mokslų daktaras, kunigas
Jonas Steponavičius.
- Zarasų apskrities vykdomojo komiteto protokolu buvo įteisintas pirmojo
kolūkio įkūrimas. Žemės ūkio artelė pavadinta ,,Marytės Melnikaitės”
vardu.

1948 m. – sudarytas Zarasų miesto vystymo techninis ekonominis pagrindas ir
generalinis planas (autorius architektas B.Revzinas), patvirtintas 1951 m..
- Zarasų apskrityje buvo 17 kolūkių.

1949 m. - Zarasų viešojoje bibliotekoje dirbo bibliotekos vedėjas ir bibliotekininkas.
Biblioteka aptarnavo 497 žmones.
- rugsėjo 1 d. įsteigta Zarasų ,,Santarvės” vidurinė mokykla.

1950 m. – Zarasų apskrityje buvo 268 kolūkiai arba 86% visų apskrities ūkių.
- Šaulių g. atidarytas kultūros klubas, kuriame vykdavo koncertai, šokiai,
vaidinimai.

1952 m. – atidarytas Švenčionių siuvimo fabriko ,,Žeimena” cechas.

1953 m. – biblioteka perkelta į kultūros rūmus.

1955 m. – ant Zarasų ežero kranto iš bronzos ir granito pastatytas paminklas Marytei
Melnikaitei (skulptorius Juozas Mikėnas, architektas Gediminas Valiuškis).
1992 m. paminklas demontuotas, o 1999 m. išgabentas į Grūto parką.

1956 m. – įsteigta Zarasų sporto mokykla. Mokyklos direktoriumi paskirtas Nikolajus
Musatovas. Mokykloje veikė plaukimo, šaudymo ir slidinėjimo skyriai.
- Magučių pušyne surengtas pirmasis meno kolektyvų festivalis.

1958 m. – pastatytas plytų fabrikas, krakmolo gamykla, promkombinatas, išplėsta
pieninė.

1959 m. – mieste gyveno 4717 gyventojų.

1960 m. – pastatytas kino teatras ,,Rūta”, mokykla-internatas, dalis Sėlių aikštės (buv.
Tarybų a.) padengta grindiniu, įrengtas skveras.
- miestas su Zaraso ežero Didžiąja sala sujungtas pylimu ir tiltu. Įrengta
estrada.
- įsteigta muzikos (dabar meno) mokykla.

1961 m. – pastatytas tuberkuliozės dispanceris.
- įsteigta prekybos ir kulinarijos mokykla (uždaryta 1980 m.).
- prie obelisko (paminklo Sankt Peterburgo-Varšuvos traktui) buvo
pritvirtinta kompozicija, vaizduojanti žmogų, kylantį į kosmosą.

1962 m. – pastatytas pastatas, kuriame įsikūrė Zarasų apylinkės teismas ir meno
mokykla (Sėlių a. 24).

1963 m. – Kultūros ministerijos įsakymu krašto muziejus buvo uždarytas, o
eksponatai perduoti Rokiškio kraštotyros muziejui.
- įsteigtas tekstilės-galanterijos fabrikas.
- pastatyta universalinė parduotuvė, ,,Undinės” restoranas, 2 gastronomai,
valgykla, baldų parduotuvė.
- dalinai rekonstruota Sėlių aikštė (projekto autorius – architektas Juodelė).

1964 m. – S.Dariaus ir S.Girėno g. 11/13 pastatytas pastatas (dabar ,,Santarvės”
vidurinė mokykla).
- įsteigta neakivaizdinė vidurinė mokykla.

1965 m. - Zarasuose poilsiaujančių žmonių skaičius pasiekė 4000.
- įkurtas Zarasų kultūros namų mišrus choras. Vadovas – Zarasų vaikų
muzikos mokyklos direktorius V.Juodeika.


1966 m. - Zarasų gimnazijos rūmai perduoti Zarasų rajono kultūros skyriui.


1967 m.- gegužės 20 d. V.Mickevičiaus-Kapsuko (dabar Savanorių) gatveje buvo
padėtas kertinis akmuo mokyklos pastatui (dabar ,,Ąžuolo” gimnazija).

1968 m. – įkurtas Zarasų kelionių ir ekskursijų biuras.
- įkurtas Zarasų miesto vaikų lopšelis-darželis.
- nugriauta mūrinė Šaltupės koplytėlė.

1969 m. – rugpjūčio 22 d. lankytojams duris atvėrė Marytės Melnikaitės memorialinis
muziejus, priklausęs Rokiškio kraštotyros muziejui.
- pastatyta kavinė.
- dailininkas A.Raimondas Miknevičius sukūrė Zarasų herbą.

1970 m. – Zarasų miestas užėmė 1290 ha plotą, buvo 27 gatvės (iš viso: 25,5 km
ilgio), 6624 gyventojai.
- pastatytas viešbutis ,,Vilnis”.
- Zarasuose apsilankė 29 500 poilsiautojų.

1971 m. – pastatyta 1072 vietų vidurinė mokykla, kuri 1996 m. tapo ,,Ąžuolo”
gimnazija.
- rekonstruota Tarybų aikštė (Sėlių a.).
- Zarasuose apsilankė 56 000 poilsiautojų.

1972 m. – sudarytas naujas Zarasų miesto generalinis planas: numatyta vystyti tik
vietinę pramonę, tikslas – Zarasų miestas – poilsio ir turizmo centras.
- mieste – 6900 gyventojų, 851 gyvenamasis namas, 90 mūrinių namų.
- pastatyta 600 vietų profesinė technikos mokykla (dabar Žemės ūkio
mokykla), Komunalinio Įmonių Kombinato administracinis pastatas,
išplėsta ligoninė.
- Zarasų rajono kultūros namų meninė agitbrigada ,,Muzikuolas” laimėjo
pirmąją vietą respublikiniame agitbrigadų konkurse Lazdijuose.


1973 m.- biblioteka įsikūrė buvusios gimnazijos patalpose D.Bukonto gatvėje Nr.20
(dabartinėse patalpose).
- įkurta Zarasų žemės ūkio mokykla.


1974 m. – Sėlių a. 16/1 pastatyti pašto rūmai (projekto autorius – architektas
E.Pšeničnovas).

1975 m. – Kauno gatvėje pastatytas miesto viadukas.

1976 m. – pastatytas pastatas (projekto autorius – architektas B.Bakaitis), kuriame
įsikūrė rajono savivaldybė (1969 m. nugriauto kalėjimo vietoje).
- įkurtas Zarasų senelių pensionatas.

1976 – 1978 m. – mieste pastatyti 4 bendrabučiai ir apie 10 daugiabučių gyvenamųjų
namų, skaičiavimo centras, 1072 vietų vidurinė mokykla, 600 vietų
profesinė technikos mokykla, komunalinių įmonių kombinato
administracinis pastatas.

1979 m. - įrengtas nedidelis Energetikos muziejus.


1980 m. – Pabaltijo medžioklės trofėjų parodoje Taline buvo apdovanotas Zarasų
rajono valstybinis gamtos apsaugos inspektorius M.Zlataravičius. Jo
sumedžiota vilko kaukolė pelnė aukso medalį, o to paties plėšrūno kailis
įvertintas bronzos medaliu.

1982 m. – šalia buvusio senojo pašto, S.Dariaus ir S.Girėno g. 28a., pastatytas
dviaukštis mūrinis Valstybinio banko pastatas (dabar AB
bankas,,NORD/LB Lietuva”).

1984 m. – rugsėjo 1 dieną duris atvėrė Zarasų 2-oji vidurinė mokykla. Mokytojų
kolektyvą sudarė 34 mokytojai. Pirmaisiais mokslo metais mokyklą lankė
519 mokinių.


1986 m. – rekonstruotas Utenos visuomeninės sveikatos centro Zarasų filialas
(S.Dariaus ir S.Girėno g. 18).
- ilgametis Zarasų elektros tinklų rajono vadovas, kraštotyros žinovas
Algimantas Žilėnas restauruotame Tiltiškių vandens malūne įrengė visuomeninį Energetikos muziejų.
- įsteigtas Zarasų r. Magučių ugdymo centras.

1987 m. – Malūno gatvėje pastatytas poliklinikos pastatas (projekto autorius –
architektas Nakaitis).

1988 m. – obeliskas Sankt Peterburgo – Varšuvos traktui įrašytas į vietinės reikšmės
istorijos paminklų sąrašą ir restauruotas (nudažytas žaliai, pritvirtinta lenta
su užrašu ,,1836 metais nutiestas kelias Kaunas-Daugpilis”).
- rugpjūčio 11 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Zarasų rajono skyriaus
pastangomis gautas leidimas iškilmingai paminėti visuomenės veikėjo dr.
D.Bukonto gimimo metines. Pirmą kartą Zarasuose suplevėsavo trispalvė
vėliava, prie D.Bukonto kapo sugiedota tautinė giesmė. Ši data laikoma
oficialia Sąjūdžio susikūrimo pradžia rajone.
- rudenį Zarasų sąjūdžio iniciatyvinė grupė pradėjo leisti savo biuletenį
,,Vienybė”. Pasirodė 6 numeriai.

1989 m. – rugpjūčio 23 d. zarasiečiai dalyvavo Baltijos respublikų akcijoje ,,Baltijos
kelias”. Zarasiečiams buvo skirta magistralės M-12 trijų kilometrų atkarpa
Ukmergės – Panevėžio ruože.
- Zarasų rajono vykdomasis komitetas, siekdamas atkurti Zarasų miesto
istorinę praeitį, nutarė sugrąžinti kai kurių gatvių pavadinimus.

1990 m. – D.Bukonto gatvėje esančiame skverelyje pastatyta granito skulptūra
,,Metamorfozė”, skulptorius - Aloyzas Smilingis.
- ekonominės blokados dienomis Agropramoninio banko Zarasų skyriuje
atidaryta antiblokados sąskaita, kurią savo asmeniniais įnašais papildė pavieniai asmenys ir organizacijos.
- Krašto apsaugos departamento mandatinė komisija Zarasuose atrinko
60-70 būsimųjų pasieniečių. Vadovauti Zarasų užkardai paskiriamas V.Lumbė.
- gruodžio 7 d. atkurta Zarasų muitinė. Ją sudarė vienas pasienio
muitinės postas Latvijos – Lietuvos pasienyje (Smėlynės postas).
 


2010-01-29
MERAS
Elektroninės paslaugos
Verta dėmesio
 
 
 
 
 
 
  
 
  
 
 
 
 
 
 
 
 
Teise
 
 
 
 
 
 

 

Apklausa
  • Ar rūšiuojate atliekas?