2023 m. gruodžio 7 d., ketvirtadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracija. SÄ—lių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
  • Structure
  • TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
  • lt kalba
  • en language
Versija neįgaliesiems
Informacija
image
Zarasų miesto
zrs
Laikinai atliekantis seniÅ«no funkcijas Vygirdas Žalkauskas
Tel.: (8 385) 30511; el. pašto adresas: [email protected]
Savanorių g. 2, 32109 Zarasai
 
 
 
 
 
 
 
Zarasai – miestas supamas septynių ežerų, įsikÅ«rÄ™s šiaurÄ—s rytų Lietuvoje, netoli pasienio su Latvijos Respublika, rajono SavivaldybÄ—s centras. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄ—s duomenimis Zarasų mieste 2020 metų pradžioje gyveno 6409 asmuo.
                    
Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Zarasų miesto seniūnijos teritorijoje sudarytos 4 seniūnaitijos:
 
1.
Zarasų Rytų
Kauno g., Kauno skg., Pušyno g., Statybininkų g., Turmanto g., ValstieÄių g., I. Pašilio g.
2.
Zarasų Sėlių
AukštaiÄių g., Aušros g., Aušros skg., Bajorų g., BažnyÄios g., D. Bukonto g., K. BÅ«gos g., Dariaus ir GirÄ—no g., Dariaus ir GirÄ—no skg., J. Gruodžio g. 1-7, 2-12, PakalnÄ—s g., E. PliaterytÄ—s g., E. PliaterytÄ—s skg., Savanorių g. 1-9,2-20, SÄ—lių a., Sinagogos g., SmÄ—lynÄ—s g., Šiaulių g. 1-21, 2-30, Vilniaus g, Vytauto g.1-15, 2-20, Vytauto skg, Zarasų g.
3.
Zarasų ŠaltupÄ—s
P.Cvirkos g., DonelaiÄio g. 35-73, 46-82, DonelaiÄio skg., J. Gruodžio g. 9 - 23, 14-64, Jauneikių g., F. Kiršos g., PalaukÄ—s
4.
Zarasų P. Širvio
BirutÄ—s g., K. DonelaiÄio g. 1-33, 2-44, Griežto g., MalÅ«no g. 1-33, 2-32, S. NÄ—ries g., Savanorių g. 11 - 22, Savanorių skg., P. Širvio g., Taikos g., Vytauto g. 17 - 64, 22 - 63, ŽemaitÄ—s g.1-35, 2-26, ŽemaitÄ—s skg.
 
ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBÄ–S SENIŲNIJŲ SENIŪNAIÄŒIŲ
SÄ„RAŠAS IR KONTAKTAI
 
Seniūnaitijos pavadinimas
SeniÅ«naiÄio vardas,
SeniÅ«naiÄio pavardÄ—
SeniÅ«naiÄio kontaktai tel.nr. el.paštas)
Išrinkimo data
Zarasų Rytų
seniūnaitija
Olegas
Konošovas
+37068756909
2023-11-20
Zarasų Sėlių
seniūnaitija
Renata
VeliÄkienÄ—
+37068234199
2023-11-21
Zarasų ŠaltupÄ—s
seniūnaitija
Saulius
Kuzma
+37062901483
2023-11-22
Zarasų P. Širvio
seniūnaitija
Diana
BakanaviÄienÄ—
+37063279963 [email protected]
2023-11-23
 
Minint Zarasų miesto istorijÄ…, reikia pripažinti, kad ji turi ne daug faktinÄ—s medžiagos. Net ir miesto įsikÅ«rimo datÄ… gaubia nežinia ir prielaidos: egzistuoja tradicinÄ— nuomonÄ—, kad vietovÄ— atsirado XV a. Tad XV – XVI a. sandÅ«roje dabartinio miesto vietoje jau galÄ—jo bÅ«ti dvaras. GyvenvietÄ—s susikÅ«rimu galima laikyti ir pirmos bažnyÄios atsiradimo datÄ…. J. Gimbuto knygoje „Lietuvos bažnyÄių chronologija ir statistika“ rašoma, kad Zarasuose prieš 1508 m. buvo pastatyta medinÄ— bažnyÄia. Manoma, kad vietovÄ— susikÅ«rÄ— anksÄiau, nei pastatyta bažnyÄia, tad jos įsikÅ«rimo metais galima laikyti 1506-uosius: nuo jų ir skaiÄiuojami ežerų krašto sostinÄ—s gimtadieniai. TaÄiau neabejotina, kad šiose vietose gyveno viena baltų genÄių – sÄ—liai. Apie jų buvimÄ… liudija vientisa piliakalnių kultÅ«ra, siejanti krašto proistorÄ™ su istoriniais laikais, gausiais sÄ—liškais vietovardžiais ir ežerų pavadinimais (AntazavÄ—, Zirnajai, SmÄ—lynÄ—, ÄŒiÄirys, ZalvÄ—, ÄŒiaunas, Zaduoja ir pan.), Mindaugo laikų dokumentuose minimais sÄ—liais. Pats gražiausias palikimas, įamžinantis šios genties atminimÄ…, yra Zarasų miesto pavadinimo kilmÄ—, kuriÄ… išaiškino mÅ«sų kraštietis kalbininkas Kazimieras BÅ«ga, teigÄ™s, kad jis – sÄ—liškos kilmÄ—s. 1596 m. Zarasai minimi kaip viena Vilniaus vyskupijos vietovių, o po dviejų metų vadinami valsÄiumi. PirmÄ… kartÄ… kaip vietovÄ— Zarasai pažymÄ—ti 1613 m. LDK žemÄ—lapyje ir nuo tada žymimi daugelyje XVI a. žemÄ—lapių. Manoma, kad XVI a. viduryje Zarasai galÄ—jo bÅ«ti miesteliu. Reikšmingu įvykiu miesto gyvenime tapo 1830–1836 m. tiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos kelias, kurio atkarpa kirto ir Zarasų miestÄ…. Užbaigus darbus, padidÄ—jo Zarasų komunikacinÄ— reikšmÄ—, pagerÄ—jo miesto plÄ—tros sÄ…lygos. 1836 metais lankÄ™sis Rusijos imperijos caras Nikolajus I buvo taip sužavÄ—tas nuostabaus miesto kraštovaizdžio - jog sumanÄ— jį pervadinti savo sÅ«naus Aleksandro garbei. Kadangi imperijos sudÄ—tyje jau buvo ne vienas miestas pavadinimu Aleksandrovskas, Zarasai buvo pervadinti į NovoaleksandrovskÄ… ir šiuo pavadinimu vadinti nuo 1836-1918 m.
 
1839 m. iš Vydžių (Baltarusijos Respublika) perkÄ—lus visÄ… administracijÄ… tuometinis Novoaleksandrovkas (dabar Zarasai) tapo apskrities centru. YpaÄ miestui palankus buvo antrasis NepriklausomybÄ—s dešimtmetis – 1932 m. Zarasams buvo suteiktas antros eilÄ—s vasarvietÄ—s statusas.
 
Nuo 1950 m. Zarasai – rajono centras.
                   
2008 m. rugsÄ—jo 10 d. Zarasams suteiktas kurortinÄ—s teritorijos miesto statusas.
 
Zarasai garsÅ«s Äia vykstanÄiais tradiciniais renginiais bei festivaliais: „SÄ—los muzikantai“, „Naktiniai skaitymai“, moksleivių ir jaunimo dainuojamosios poezijos festivalis-konkursas „Kai dainai daina atsišauks“, „Prozos ruduo“, “Vasara kaime”, plenerai.
 
Zarasai – ne tik nuostabios gamtos, puoselÄ—jamos kultÅ«ros, bet ir atviras investicijoms bei tvariam bendradarbiavimui miestas. JÅ«s visada laukiami Zarasuose!
 
Zarasų krašto muziejus
 
Tai vienas iš gražiausių miesto pastatų, kuris pradžioje buvo pradinÄ— mokykla. 1934 m. jos patalpose duris lankytojams atvÄ—rÄ— ir muziejus.
                    
Dabar šis muziejus – šiuolaikinis ir modernus kultÅ«ros centras, apie kokį seniai svajojo Zarasų krašto bendruomenÄ—. Siekiant dabartinio jo įvaizdžio buvo nepamiršta svarbiausia aplinkybÄ— – kad jis įkurtas viename gražiausių, seniausių ir istoriškai svarbiausių miesto pastatų. ApsilankÄ™ muziejuje lankytojai erdviose jo salÄ—se galÄ—s apžiÅ«rÄ—ti ekspozicijoje įamžintÄ… krašto istorijÄ…, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklÄ—s įrankius bei trofÄ—jus, bažnytinÄ™ literatÅ«rÄ…, rÅ«bus, kraštieÄio dailininko M. Šileikio darbus, sakralines skulptÅ«ras. Muziejaus darbuotojai tikisi, kad svarbi apsilankymo jame aplinkybÄ— bus ta, kad Zarasų krašto muziejuje pristatoma istorinÄ— krašto ekspozicija, kas rajonų muziejuose sutinkama retokai. Utenos apskrityje tokiÄ… ekspozicijÄ… turi tik zarasiškiai, o ir Lietuvoje tokių – vienetai, todÄ—l tikÄ—tina, kad tai bus ypaÄ vertinama krašto sveÄių.
 
Ketaus obeliskas
 
Sankt Peterburgo – Varšuvos kelio nutiesimui atminti, kurio atkarpa kirto ir Zarasų miestÄ…, 1845 m. buvo pastatytas Peter Šteinleller sukurtas keturkampis į viršÅ³ smailÄ—jantis 11,1 m aukšÄio ketaus obeliskas.
 
SÄ—lių aikštÄ—
 
Zarasų miesto urbanistinÄ™ vertÄ™ lemia savitas taisyklingas planas su radialinių – žiedinių gatvių tinklu ir viena kompoziciniu atžvilgiu ypaÄ pabrėžta SÄ—lių aikšte, į kuriÄ… sueina visos radialinÄ—s gatvÄ—s. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių.
 
AikštÄ—s centre iš bronzos ir granito pastatytas paminklas gydytojui, antropologui, visuomenininkui, gimnazijos steigÄ—jui ir tautosakos rinkÄ—jui Dominykui Bukontui. O 1988 m. rugpjÅ«Äio 11 d. Lietuvos Persitvarkymo SÄ…jÅ«džio Zarasų rajono skyriaus pastangomis pirmÄ… kartÄ…, minint D. Bukonto gimimo metines, Zarasuose suplevÄ—savo trispalvÄ— vÄ—liava. Ši data laikoma oficialia SÄ…jÅ«džio susikÅ«rimo pradžia rajone.
 
ŠvenÄiausios  MergelÄ—s Marijos Ä—mimo į dangų bažnyÄia
 
Neobarokinio stiliaus  bažnyÄiai pasirinkta viena iš aukšÄiausių vietų mieste. Pasakojama, kad bažnyÄios Didžiajame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas yra dovanotas LDK Vytauto. Statyta 1842–1862 m.,  jos ilgis – 38 m, plotis – 24 m, aukštis – 30 m.
 
ŠaltupÄ—s koplytÄ—lÄ—
 
Pasakojama, kad dabartinÄ—s koplytÄ—lÄ—s vietoje kadaise stovÄ—jo bažnyÄia. KartÄ…, didelÄ—s audros metu, žaibas trenkÄ— ir jÄ… nuvertÄ— į ežerÄ…, tik stebuklingų galių turinti Kristaus statulÄ—lÄ— išplaukÄ— į vandens paviršių. ParapijieÄiai bažnyÄios vietoje pastatÄ— mÅ«rinÄ™ koplytÄ—lÄ™ ir joje patalpino paslaptingÄ…jÄ… statulÄ—lÄ™. TaÄiau sovietmeÄiu ji buvo sunaikinta.
1991 m., atkÅ«rus Lietuvos NepriklausomybÄ™, buvo pradÄ—tas sovietmeÄiu nugriautos koplytÄ—lÄ—s atstatymas. Darbai baigti 1992 m. Tų paÄių metų birželio 21 d., per Devintines, atstatyta koplytÄ—lÄ— buvo pašventinta. ĄžuolinÄ™ JÄ—zaus NazarieÄio skulptÅ«rÄ…, kuri stovi jos antrame aukšte, išdrožė P. Kochanka.
 
StaÄiatikių cerkvÄ—
 
Zarasų mieste, tuomet vadintame Novoaleksandrovsku, staÄiatikių cerkvÄ— buvo pastatyta 1839 m. ir pavadinta Priobraženija Gospodnia vardu. Šioje cerkvÄ—je buvo nemažai graikų stiliumi tapytų ikonų, saugotas Dievo Motinos paveikslas, puošÄ™s Suvieko unitų vienuolynÄ…, laikytas stebuklingu ir garbintas ne tik staÄiatikių, bet ir katalikų. 1869 m. mieste apsilankius M. Muravjovo įpÄ—diniui A. Potapovui, buvo nutarta šalia senosios medinÄ—s cerkvÄ—s pastatyti naujus mÅ«rinius maldos namus. SenÄ…jÄ… medinÄ™ cerkvÄ™ 1885 m. tikintieji perkÄ—lÄ— į naujai paskirtÄ… provoslavų kapinių vietÄ… (dabar ValstieÄių g.) ir tuomet jÄ… pašventino Visų Šventųjų vardu. CerkvÄ— kapinÄ—se išliko iki šių dienų.
 
Šventosios PanelÄ—s Užtarytojos sentikių cerkvÄ—
 
DabartinÄ— sentikių cerkvÄ— pastatyta ir pašventinta 1992 metų pabaigoje, perkÄ—lus iš Polivarko kaime buvusius medinius maldos namus. CerkvÄ— apmÅ«ryta plytomis.
 
Savanorių kapinės
1918 metų pabaigoje į kovą apginti Lietuvą buvo pakviesti savanoriai. Turmanto g. kapinėse yra palaidoti 69 kovotojai.
 
Apžvalgos ratas, Zaraso ežero pakrantė ir Didžioji sala
 
Nuo 2011-ųjų rudens 17 m aukšÄio ir 34 m skersmens apžvalgos ratas (architektas Š. KiaunÄ—) – analogo Lietuvoje neturintis statinys. Sustojus ant jo atsivers nuostabÅ«s vaizdai į Zaraso ežerÄ… ir jo apylinkes, tad vargu ar greitai pamiršite tai, kas bus taip arti jÅ«sų: vanduo ir dangus.
 
Nuo rato nusileidÄ™ žemyn galÄ—site pasivaikšÄioti ežerÄ… iki Didžiosios salos juosianÄiu taku, pasimÄ—gauti įrengtu fontanu, pailsÄ—ti ant lieptelių, aktyvaus poilsio inventoriaus nuomos punkte išsinuomoti valtis, bÅ«rinius laivelius, dviraÄius, o susirinkus grupei paplaukioti katamaranu. Yra įrengta žaidimų aikštelÄ— vaikams.
 
44 ha ploto sala – Zarasų miesto lopšys,  poilsio, kultÅ«rinių ir sportinių renginių  vieta visais metų laikais.
 
VandenlenÄių sporto entuziastams tikras rojus, yra įrengta trasa, tramplinai bei nuomojama visa reikalinga įranga. Šalia yra įrengtos tinklinio bei krepšinio aikštelÄ—s, kavinÄ—s, vaikuÄiams žaidimų vietos, o taip pat - puiki smÄ—lÄ—ta pakrantÄ— maudymuisi.
 
SkulptÅ«ra ,,ElniažuvÄ—“
 
Ji skirta Zarasų miesto 500 metų jubiliejui įamžinti, atidengta 2006-aisiais rugpjÅ«Äio 13-Ä…jÄ…. Jos autorius – skulptorius, Lietuvos dailininkų sÄ…jungos narys Henrikas Orakauskas. SkulptÅ«ra simbolizuoja Zarasų miesto herbÄ… ir ypatingai atspindi jo gamtos išteklius.
  
MaguÄių miškas
 
Miesto pietryÄiuose - MaguÄių miškas.  AukšÄiausia vieta yra rytiniame ZarasaiÄio ir Balto ežerų krante – Skautų kalnas (170 m virš jÅ«ros lygio), ant kurio iki 1944 m. stovÄ—jo aukšÄiausias Baltijos šalyse slidinÄ—jimo tramplinas. 1944 m. – vokieÄių kariai susprogdino slidžių tramplinÄ… (ant Skautų kalno), kuris buvo aukšÄiausias Baltijos šalyse.

2023-11-27
MERÄ–
Renginių organizatoriams
image
Zarasų rajono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas iki 2030 m.
image
KomunalinÄ—s atliekos
image
ElektroninÄ—s paslaugos
image
epaslaugos
Verta dÄ—mesio
image
 
 
 
EmocinÄ— pagalba
 
veiklos ataskaitos
 
Informacija žiniasklaidai
 
RadiacinÄ— sauga
  
Projektai
 
 
Apklausa
 
Korupcijai ne
 
Zarasų būstas
 
Šildymas
 
Teise
 
Tvarkau Zarasus
 
Atranka
 
ValstybinÄ— kalba
 
FB
 
112 

 

TeisinÄ— pagalba

Apklausa
image
  • Ar jums pakanka informacijos apie Zarasų rajono savivaldybÄ—s veiklÄ…?