Zarasų miesto
Zarasai – miestas supamas septynių ežerų, įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, netoli pasienio su Latvijos Respublika, rajono savivaldybės centras. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis Zarasų mieste 2010 metų pradžioje gyveno 7571 asmuo.
Itin tikslių duomenų ar svarių istorinių šaltinių bylojančių apie Zarasų miesto įsikūrimo datą šiuo metu nerasta, tačiau daugelis sutinka jog Zarasų įkūrimo pradžia turėtų būti laikytina XV a. pabaiga – XVI a. pradžia. Manoma, kad tuo metu dabartinėje miesto teritorijoje buvęs dvaras, o Zaraso ežero Didžiojoje saloje veikęs vienuolynas bei bažnyčia. Hipotezes apie tuo metu besikuriančią gyvenvietę patvirtina tai jog vietovė, gamtinės sąlygos buvo itin palankios gyvenimui, per šią teritoriją nuo seno ėjęs vienas iš didžiausių prekybos kelių į Rygą bei Pskovą.
1506 m. oficialiai laikomi miesto įkūrimo metais, tad 2006 m. Zarasai minėjo 500 metų sukakties jubiliejų. Pati vietovė nuo XIV iki XVIII a. buvo viena iš Vilniaus vyskupijos valdų. Rašytiniuose XV a. pabaigos šaltinuose minimas Zarasų dvaras, o 1522 m. ir pats Zarasų miestelis. Jau 1598 m. Zarasai yra vadinami valsčiumi. Itin svarbūs Zarasų istorijai 1613 m. – tuomet Zarasai pažymėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje, tiesa, vietovardis tuomet rašytas lenkiškai Jeziorosa.
Nors 1669 metais miestelyje jau gyveno daugiau kaip 300 žmonių, veikė amatininkų dirbtuvės, smuklė bei buvo susiformavęs gatvių tinklas bei pagrindiniai keliai į gretimus miestus, tačiau tolimesnei plėtrai trukdė karai, ligos ir gaisrai. Miesteliui ir jo gyventojams itin didelės žalos padarė Šiaurės karas, XVIII a. pradžioje siautėjęs maras. 1721 m. inventoriaus žiniomis čia gyveno tik apie 100 žmonių, amatininkai veiklos nevystė, šiuo laikotarpiu miestelio gyventojai pagrinde vertėsi žemdirbyste bei vykdė dvaro prievoles.
Svarbu pažymėti, kad 1735 m. Baraukoje pastatyta pirmoji Zarasų sentikių cerkvė. Zarasų miesto augimas pastebimas XVIII a. antrojoje pusėje, tuomet įsteigiama mokykla bei muitinė, kuri buvo atsakinga ir už leidimų prekiauti linais Rygoje išdavimą vietos gyventojams. 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Zarasai bei gretimos teritorijos atiteko Rusijos imperijai, Zarasų dvaras su miestu buvo priskirti Vilniaus gubernijai.
Itin didelę reikšmę Zarasų augimui turėjo XIX a. pirmojoje pusėje pradėtas tiesti Sankt Peterburgo – Varšuvos traktas (didelis transporto kelias), jo atkarpa Zarasai - Kaunas buvo tiesiama 1830-1836 m. Nepaisant keliskart prie miestelio vykusių carinės kariuomenės bei sukilėlių susirėmimų, 1834 metais kilusio didelio gaisro, sudeginusio praktiškai visą centrinę miesto dalį, gyventojų skaičius augo, miestas buvo atstatomas ir sparčiai vystėsi.
1836 metais lankęsis Rusijos imperijos caras Nikolajus I buvo taip sužavėtas nuostabaus kraštovaizdžio - jog sumanė miestelį pervadinti savo sūnaus Aleksandro garbei. Kadangi imperijos sudėtyje jau buvęs ne vienas miestas pavadinimu Aleksandrovskas, Zarasai buvo pervadinti į Novoaleksandrovską ir šiuo pavadinimu vadinti nuo 1836 iki pat 1918 metų.
Pažymėtina, jog 1836 metais netik pakeistas miesto pavadinimas, tačiau ir suteiktas herbas bei iš dalies Breslaujos apskrities suformuota Zarasų apskritis (1897 metais Zarasų apskritis užėmė net 7223 kv. km. plotą) prie Kauno gubernijos. Zarasų miesto istorijoje itin svarbūs ir 1837 metai – tuomet, siekiant užkirsti kelią dideliems gaisrams, patvirtintas Zarasų miesto planas, jame numatytas itin įdomus ir savitas gatvių išdėstymas. Ir šiandien Zarasų miesto centrinės dalies išplanavimas likęs be didesnių pakeitimų. Keturkampė, viename gale pusapvalė aikštė, su iš jos einančiomis radialinėmis gatvėmis, kurios kertasi su žiedinėmis Zarasų miestui suteikia ne tik grakštumo bet ir unikalumo – Zarasai vienintelis tokio plano miestas Lietuvoje.
Zarasai iš bolševikų priespaudos išvaduoti tik 1919 metų rugpjūčio pabaigoje, būtent šiais metais miestui suteiktas lietuviškas pavadinimas – Ežerėnai. Tačiau taip miestas vadintas palyginti neilgai – dešimtmetį, kadangi kalbininkai išaiškino, kad miesto vietovardis yra sėliškos kilmės ir nuo 1929 metų miestas oficialiai vadinamas Zarasais. 1924 m. buvo galutinai patvirtinta Zarasų apskrities teritorija, mieste plėtojamos nepriklausomos Lietuvos valstybės viešojo sektoriaus įstaigos. Nepriklausomybės laikotarpiu Zarasams suteiktas vasarvietės statusas, į miestą plūsdavo vis didesni poilsiautojų srautai iš visos Lietuvos. Itin skaudūs Zarasų krašto gyventojams buvo Antrojo pasaulinio karo bei sovietinės okupacijos metai.
Šiandien Zarasai vienas iš gražiausių Lietuvos miestų, žavintis netik nuostabia gamta, savita istorija, tačiau ir kultūrinių renginių gausa. Miestui išskirtinumo suteikia Zaraso ežero Didžioji sala – netradicinė erdvė kultūrai, tampanti daugelio vietinio bei tarptautinio masto renginių vyksmo vieta. Itin ypatingi Zarasams tapo 2008 metai, tuomet miestui suteiktas ne tik garbingas pirmosios Lietuvos kultūros sostinės vardas, bet ir kurortinės teritorijos statusas.
Neatsitiktinai pastaruoju metu Zarasų mieste pradėjo lankytis vis daugiau svečių iš Lietuvos bei užsienio valstybių. Augantis turizmo paslaugų teikėjų skaičius tik patvirtina, kad Zarasai tai iš naujo atrasta vieta nuostabiam poilsiui. Zarasų mieste rasite Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią, stačiatikių Visų Šventųjų cerkvę, Zarasų sentikių cerkvę. Mieste taip pat įsikūręs Zarasų krašto muziejus, rajono centrinė ligoninė, paštas, teritorinė darbo birža, turizmo informacijos centras, verslo informacijos centras, viešoji biblioteka, kultūros centras bei daugelis kitų įstaigų, organizacijų. Zarasai - netik tyros gamtos, puoselėjamos kultūros, bet ir gyvas, atviras investicijoms, tvariam bendradarbiavimui miestas. Jūs visada laukiami Zarasuose!
Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Zarasų miesto seniūnijos teritorijoje sudarytos 4 seniūnaitijos:
|
1.
|
Zarasų Rytų
|
Kauno g., Kauno skg., Pušyno g., Statybininkų g., Turmanto g., Valstiečių g.
|
|
2.
|
Zarasų Sėlių
|
Aukštaičių g., Aušros g., Aušros skg., Bajorų g., Bažnyčios g., D. Bukonto g., K. Būgos g., Dariaus ir Girėno g., Dariaus ir Girėno skg., J.Gruodžio g. 1-7, 2-12, Pakalnės g., E. Pliaterytės g., E. Pliaterytės skg., Savanorių g. 1-9,2-20, Sėlių a., Sinagogos g., Smėlynės g., Šiaulių g. 1-21, 2-30, Vilniaus g, Vytauto g.1-15, 2-20, Vytauto skg, Zarasų g.
|
|
3.
|
Zarasų Šaltupės
|
P.Cvirkos g., Donelaičio g. 1-33, 2-44, Donelaičio skg., J.Gruodžio g. 9 - 23, 14-64, Jauneikių g., F.Kiršos g., Palaukės
|
|
4.
|
Zarasų P. Širvio
|
Birutės g., K. Donelaičio g. 35-73, 46-82, Griežto g., Malūno g. 1-33, 2-32, S.Neries g., Savanorių g. 11 - 22, Savanorių skg., P.Širvio g., Taikos g., Vytauto g. 17 - 64, 22 - 63, Žemaitės g.1-35, 2-26, Žemaitės skg.
|
Daugiau informacijos apie seniūnaitijas tel.: (8 385) 30507. Daugiau informacijos apie Zarasų istoriją rasite čia.
Heraldika
Dabartinio Zarasų miesto ir Zarasų rajono savivaldybės herbo pirminio etalono autorius - dailininkas Raimondas Miknevičius. Etalonas buvo sukurtas dar 1968 metais, tačiau oficialiai patvirtintas 1969 m. sausio 6 d.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo imtasi ir herbų standartizavimo, tad prieš pateikiant Zarasų herbą tvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidentui objektai buvo perdėti į unifikuotą skydą, patikslintas mistinės būtybės galvos vaizdavimas, keletas kitų smulkmenų bei įvesti heraldikoje naudojami metalai. Dabartinį Zarasų herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu patvirtino 1996 m. kovo 7 d.
Herbo centre, po auksine saule, mėlyname lauke vaizduojama mistinė sidabrinė būtybė – elniažuvė - turinti stirnos (elnio) galvą bei žuvies kūną. Herbo apatinėje dalyje, juodame lauke matomas lankstytas sidabrinis kalavijas, kurio smaigalys atgręžtas į kairę pusę. Herbas taikliai atskleidžia Zarasų krašto gamtos grožį bei kupiną kovų už laisvę istoriją.
Pažymėtina, kad kiekvienas herbe vaizduojama simbolis, forma, netgi atspalvis turi savitą reikšmę. Mėlyna spalva simbolizuoja netik nuostabius krašto ežerus ir upes, bet ir teisybę, ištikimybę, auksinė saulė – visuotinę šlovę, kuri pasiekiama išaukštinus protą bei per dosnumą, mistinė būtybė – dorą, didžiadvasiškumą, taiką ir harmoniją. Juodame lauke esantis sidabrinis kalavijas simbolizuoja netik krašto žmonių kovas už laisvę, bet ir amžiną, nekintamą teisingumą.
Zarasų miesto ir Zarasų rajono savivaldybės herbas laikomas vienu iš geriausių Lietuvos heraldikos kūrinių.
2011-11-17
nuo 04-10.gif)
.jpg){kind=small}
