2023 m. vasario 2 d., ketvirtadienis
ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ
Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Informacija
- Naujienos
- SavivaldybÄ—
- SavivaldybÄ—s taryba
- SavivaldybÄ—s administracija
- Zarasų rajono savivaldybės vadovų darbotvarkės
- SavivaldybÄ—s kontrolÄ—s ir audito tarnyba
- Struktūra ir kontaktinė informacija
- Veiklos ataskaitos
- Asmenų priimamasis
- E. demokratija
- TeisinÄ— informacija
- Lietuvos Respublikos Seimo narys
- Veiklos sritys
- AdministracinÄ— informacija
- Paslaugos
- Å vietimas
- BÅ«stas
- Turtas
- Korupcijos prevencija
- Komunalinis Å«kis
- Statyba, remontas
- Kultūra
- Sportas
- SocialinÄ— parama
- Sveikatos apsauga
- Aplinkos apsauga
- CivilinÄ— sauga
- Priešgaisrinė apsauga
- Teritorijų planavimas ir architektūra
- Kultūros paveldas
- Jaunimui
- Gyventojams
- Nuorodos
- Mobilizacija
- CivilinÄ— metrikacija
- Klausiate - atsakome
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Atviri duomenys
- Zarasų - Visagino regiono vietos veiklos grupė
- Pranešėjų apsauga
- Draudimas rÅ«kyti daugiabuÄiuose
- Asmens duomenų apsauga
- Konsultavimasis su visuomene
- Vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutų tvarkaraÅ¡Äiai
Naujiena
LapkriÄio viduryje „Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondas“ zarasiškius ir Zarasų krašto sveÄius pakvietÄ— į gamtotvarkinÄ™ talkÄ… Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Jos metu buvo siekiama išgelbÄ—ti į saugomų rÅ«šių sÄ…rašÄ… įtrauktÄ… melsvÄ…jį gencijonÄ… ir atkurti jo išlikimui bÅ«tinÄ… buveinÄ™. DÄ—l ko teko išpjauti dalį savaiminÄ—mis pušelÄ—mis apaugusio sklypo, esanÄio Didžiosios salos širdyje – hipodromo žiede. Nors pušelių išpjovimas paskatino suklusti vietos gyventojus, svarbu nepamiršti, kad reikia saugoti ne tik medžius, bet ir nykstanÄias augalų rÅ«šis.
Visų užmiršti nykstantys augalai
„Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondo“ atstovas Nerijus Zableckis pasakoja, kad nepaisant stipriai besikeiÄianÄio ir kasmet vis daugiau miestietiško kraštovaizdžio bruožų įgyjanti sala yra išlaikiusi įspÅ«dingÄ… biologinÄ™ įvairovÄ™ (tiek gamtinių buveinių, tiek ir rÅ«šių). Anot jo, saloje kiekvienas atras nuostabių gamtos kertelių, o žinovai – net ir saugomų ir labai charizmatiškų augalų bei gyvÅ«nų rÅ«šių.
„Pastaraisiais metais Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracijos pastangos nukreiptos lankytojų patogumui, skirtos infrastruktÅ«ros gerinimui saloje, nuveikta ir nemažai gamtotvarkos darbų. Suprantama, kad dažniausiai aktualiausia tampa labiausiai visuomenei į akis krentanÄių gamtinių objektų – medžių bÅ«klÄ—, o kitos „savireklama“ negalinÄios užsiimti retos ir kuklios rÅ«šys neretai lieka nuošalyje. Viena iš jų melsvasis gencijonas – nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu saugoma augalų rÅ«šis, įtraukta į Lietuvos ir kitų Europos valstybių saugomų rÅ«šių sÄ…rašus”, – teigia Nerijus Zableckis.
Zarasų ežero biologinė įvairovė
2020–2021 m. „Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondo“ specialistai, įgyvendindami tarptautinį projektÄ… „Vandens telkinių Latvijoje ir Lietuvoje ekologinių sÄ…lygų pagerinimas“ (LLI-476 Save Past for the Future), atliko Zaraso ežero Didžiosios salos biologinÄ—s įvairovÄ—s, želdinių bei pavienių medžių inventorizavimÄ….
Nustatyta, jog sala pasižymi išskirtine biologine įvairove: gausu gamtinÄ™ brandÄ… pasiekusių medžių, Europos Bendrijos svarbos buveinių bei saugomų rÅ«šių. Viena tokių rÅ«šių – melsvasis gencijonas, kurio augavietÄ—s identifikuotos centrinÄ—je salos dalyje esanÄioje sausoje, savaiminÄ—s kilmÄ—s pušaitÄ—mis užaugusioje buveinÄ—je. Pastaruoju metu melsvojo gencijono populiacijos bÅ«klÄ— nuolat blogÄ—jo dÄ—l šioje salos dalyje vis labiau įsigalinÄio paprastosios pušies jaunuolyno, kurio šešÄ—lyje nyksta paskutiniai šios saugomos rÅ«šies individai.
Gamtos mokslų daktaro Stanislovo SinkeviÄiaus duomenimis, šioje vietoje prieš 20–30 metų buvo nedidelis paaukštÄ—jimas (apie 0,5 ha ploto), kurį stengdavosi išlaikyti atvirÄ…, nes jis buvo priešais teisÄ—jų finišo tribÅ«nÄ… (ji išlikusi ir šiandien). Iš šios pozicijos buvo patogu sekti žirgų startÄ… kitoje hipodromo žiedo pusÄ—je bei stebÄ—ti paÄiÄ… lenktynių eigÄ…. Ilgainiui šioje vietoje susiformavo atvira, retažolÄ— pieva su antroje vasaros pusÄ—je kuklius melsvus žiedus kelianÄiais melsvaisiais gencijonais.
„Tai mÅ«sų valstybÄ—s įstatymų ir tarptautiniais įsipareigojimais saugoma rÅ«šis. Prieš kelis dešimtmeÄius tai buvo pati didžiausia melsvųjų gencijonų augavietÄ— ne tik Zarasų rajone, bet ir vienintelÄ— žinoma šiaurÄ—s rytiniame Lietuvos pakraštyje. ÄŒia augo ir žydÄ—jo vos ne 400 žydinÄių augalų. Nors melsvojo gencijono populiacija Didžiojoje saloje vis dar sÄ…lyginai gausi, taÄiau augalai kasmet vis labiau skursta, vis labiau užgožiami sparÄiai besistiepianÄių pušaiÄių. Negaudami pakankamai šviesos, šie saulÄ—s šviesÄ… itin mÄ—gstantys ir nuo jos priklausantys augalai skursta, mažėja žydinÄių augalų, tad bendra populiacijos bÅ«klÄ— sparÄiai blogÄ—ja“, – pasakoja botanikÄ— gamtos mokslų daktarÄ— JÅ«ratÄ— SendžikaitÄ—.
BÅ«tent melsvojo gencijono – retos ir charizmatiškos rÅ«šies bei jos gyvybinÄ—s aplinkos apsaugai ir buvo skirta šių metų lapkriÄio 18 d. VšÄ® „Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondo“ ir projekto partnerių organizuota savanoriška talka. Jos metu beveik 0,5 ha plote buvo iškirsta didžioji dalis sumedÄ—jusios augalijos (krÅ«mai ir paprastosios pušies medeliai), kad melsvojo gencijono augimvietÄ—je vegetacijos laikotarpiu nestigtų šviesos ir šilumos. Tai leis šiems augalams sustiprÄ—ti, sÄ—kmingai žydÄ—ti ir sunokinti sÄ—klas.
KodÄ—l melsvasis gencijonas vertas išsaugojimo?
Ä® saugomų rÅ«šių sÄ…rašÄ… melsvasis gencijonas (lot. k. Gentiana cruciata L.) Lietuvoje įrašytas dar 1962 m. TaÄiau praÄ—jus 6 dešimtmeÄiams – XXI amžiuje mums taip ir nepavyksta užtikrinti šios rÅ«šies išlikimui tinkamų sÄ…lygų, taip, kaip bendromis mokslininkų ir gamtosaugininkų pastangomis pasiekta atkuriant atlantinių lašišÅ³ populiacijas.
Tarptautiniu mastu pripažinta, kad pasaulinÄ— melsvojo gencijono populiacija nyksta, dÄ—l vis mažiau aptinkamų generatyvinių – žydinÄių ir sÄ—klas brandinanÄių – augalų. RÅ«šies išlikimu susirÅ«pinusi PasaulinÄ— gamtos apsaugos organizacija melsvÄ…jį gencijonÄ… įtraukÄ— į IUCN RaudonÄ…jÄ… knygÄ… (saugomų rÅ«šių sÄ…rašÄ…), kurios tikslas – informuoti visuomenÄ™ ir politikos formuotojus apie gamtosaugos problemų aktualumÄ… bei padÄ—ti vietos ir tarptautinei bendruomenÄ—ms stabdyti jautrių rÅ«šių nykimÄ… lokaliai ir globaliai.
Šis liepos–rugpjÅ«Äio mÄ—nesiais pražystantis augalas gana vÄ—lai dauginasi tik sÄ—klomis, todÄ—l jiems kenksmingas ne tik augimvietÄ—s apleidimas, bet ir pernelyg ankstyvas pievų šienavimas.
Ar turime jaustis atsakingi už retų rÅ«šių išsaugojimÄ…?
Neabejotina, kad gamtos objektų apsauga ir jų likimas rÅ«pi ne tik gamtosaugininkams bei mokslininkams, bet ir plaÄiai visuomenei, pastebi dr. JÅ«ratÄ— SendžikaitÄ—. „Deja vietos bendruomenÄ— vis dar apie tai mažai informuota apie jų aplinkoje esanÄias mažąsias gamtos vertybes. Kartais mums – plaÄiajai visuomenei – pristinga gamtosauginių žinių arba jos užgožiamos minties – saugok kiekvienÄ… medelį, o visos kita aplink yra tik nereikalingos „piktžolÄ—s“. Mums visiems vis dar stinga gamtosauginių žinių ir supratimo, kad apsaugos vertas net ir šis augalÄ—lis, kuris tarsi lakmuso popierÄ—lis atskleidžia ne tik buveinÄ—s ir visos mus supanÄios gamtos bÅ«klÄ™. Ir tai tikrai ne nieko neverta „piktžolÄ—“, o rÅ«šis, kurios buvimu gali didžiuotis Zarasų miestas, juk ir ne kiekvienas miestas Lietuvoje tuo gali tuo pasigirti.“
„Niekas net neabejoja, kad reikia saugoti Zarasų rajono garsenybÄ™ – senolį Stelmužės ąžuolÄ… bei brandžius medžius (jei tik jie dÄ—l savo bÅ«klÄ—s nekelia grÄ—smÄ—s žmonÄ—ms) ir miškus. Lietuviui visada buvo svarbus medis. Ir nebÅ«tinai tik ąžuolas ar liepa-motinÄ—lÄ— – liaudies dainose apdainuoti ir legendomis apipinti. Bet ar visada susimÄ…stome apie mažąjį mÅ«sų krašto lobynÄ… – taip pat teisÄ™ išlikti turinÄius žolinius augalus, vabzdžius, grybus ir kitÄ… biologinÄ™ įvairovÄ™, ypaÄ tuos, kurių buveinÄ—s dÄ—l žmogaus kaltÄ—s sparÄiai nyksta? Taigi, ar nacionaliniu ir Europos mastu saugomas kuklus augalas melsvasis gencijonas yra tikrai vertas išlikti Zarasų žemÄ—je?“, – kelia klausimus gamtos mokslų daktaras Leonas Jarašius.
Kad melsvojo gencijono išlikimas svarbus, pritaria ir atsakomybÄ™ biologinÄ—s įvairovÄ—s apsaugai jauÄianti Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracija, suteikusi leidimÄ… talkos organizavimui. Buvo suderinta tvarkymo zona (salos centrinÄ—je dalyje esanÄio „hipodromo žiedo“ viduje esant melsvojo gencijono augavietÄ—) ir veiklos. SavivaldybÄ— įsipareigojo iš tvarkomos teritorijos išvežti talkos metu nupjautÄ… medienÄ…, šakas ir kitÄ… biomasÄ™. Talkos metu buvo atvertos erdvÄ—s ir kitų retų bei apyreÄių žolinių augalų rÅ«šių – lietuviškųjų „orchidÄ—jų“ – baltijinių gegÅ«nių ir kiaušininių dviguonių bei sporinių induoÄių – vienalapÄ—s driežlielÄ—s ir paprastojo varpenio – populiacijoms klestÄ—ti. Tai dar viena Zaraso ežero Didžiosios salos gamtos lobyno dalis.
Kas laukia toliau?
„Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondas“ galvoja apie nepabaigtus darbus ir teritorijos ateitį.
Net neabejojame – mÅ«sų partnerÄ— Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracija pasirÅ«pins, kad:
- išpjauta mediena ir šakos bus laiku išgabentos iš teritorijos;
- suras galimybÄ™ šiÄ… atvertÄ… erdvÄ™ kasmet vÄ—lyvai (rugpjÅ«Äio mÄ—n.) šienauti, kol atsigaus daugelį metų pušÅ³ šešÄ—lio slopintų melsvųjų gencijonų sveikata, o atsikurianti pieva žavÄ—s salos lankytojus spalvingų žiedų gausa;
- mus ir visuomenÄ™ pakvies į talkÄ… kitų mÅ«sų anksÄiau minÄ—tų charizmatiškų rÅ«šių apsaugai;
- nepamirš, kad hipodromo žiedo pakrašÄio juostÄ… (2–3 m ploÄio), užkariaujamÄ… kitų augalų rÅ«sių draugystÄ—s itin nemÄ—gstanÄius lendrÅ«nus bÅ«tina bent 2–3 kartus per vegetacijos laikotarpį nušienauti, nes kitaip jie negailestingai užkariaus vis didesnius ir didesnius plotus (tokios invazijos jau liÅ«dina ne vienÄ… Europos šalį).
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo informacija
Melsvojo gencijono nuotraukos. Autoriai: Jūratė Sendžikaitė, Mindaugas Ryla.
Nuotraukos
Zarasų rajono savivaldybė 2022-11-30 16:22:36
Koronavirusas
KomunalinÄ—s atliekos
ElektroninÄ—s paslaugos
Svarbu
Verta dÄ—mesio
.jpeg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Apklausa
.jpg)
.png){kind=logo}
