2023 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
  • Structure
  • TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
  • lt kalba
  • en language
Versija neįgaliesiems
Informacija
image
Naujiena
zrs

Ar mums turi rūpėti nykstančių augalų apsauga Zarasuose?

Lapkričio viduryje „Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondas“ zarasiškius ir Zarasų krašto svečius pakvietė į gamtotvarkinę talką Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Jos metu buvo siekiama išgelbėti į saugomų rÅ«šių sąrašÄ… įtrauktą melsvąjį gencijoną ir atkurti jo išlikimui bÅ«tiną buveinę. Dėl ko teko išpjauti dalį savaiminėmis pušelėmis apaugusio sklypo, esančio Didžiosios salos širdyje – hipodromo žiede. Nors pušelių išpjovimas paskatino suklusti vietos gyventojus, svarbu nepamiršti, kad reikia saugoti ne tik medžius, bet ir nykstančias augalų rÅ«šis.

 

Visų užmiršti nykstantys augalai
„Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondo“ atstovas Nerijus Zableckis pasakoja, kad nepaisant stipriai besikeičiančio ir kasmet vis daugiau miestietiško kraštovaizdžio bruožų įgyjanti sala yra išlaikiusi įspÅ«dingą biologinę įvairovę (tiek gamtinių buveinių, tiek ir rÅ«šių). Anot jo, saloje kiekvienas atras nuostabių gamtos kertelių, o žinovai – net ir saugomų ir labai charizmatiškų augalų bei gyvÅ«nų rÅ«šių.


„Pastaraisiais metais Zarasų rajono savivaldybės administracijos pastangos nukreiptos lankytojų patogumui, skirtos infrastruktÅ«ros gerinimui saloje, nuveikta ir nemažai gamtotvarkos darbų. Suprantama, kad dažniausiai aktualiausia tampa labiausiai visuomenei į akis krentančių gamtinių objektų – medžių bÅ«klė, o kitos „savireklama“ negalinčios užsiimti retos ir kuklios rÅ«šys neretai lieka nuošalyje. Viena iš jų melsvasis gencijonas – nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu saugoma augalų rÅ«šis, įtraukta į Lietuvos ir kitų Europos valstybių saugomų rÅ«šių sąrašus”, – teigia Nerijus Zableckis.

 

Zarasų ežero biologinė įvairovė
2020–2021 m. „Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondo“ specialistai, įgyvendindami tarptautinį projektą „Vandens telkinių Latvijoje ir Lietuvoje ekologinių sąlygų pagerinimas“ (LLI-476 Save Past for the Future), atliko Zaraso ežero Didžiosios salos biologinės įvairovės, želdinių bei pavienių medžių inventorizavimą.
 
Nustatyta, jog sala pasižymi išskirtine biologine įvairove: gausu gamtinę brandą pasiekusių medžių, Europos Bendrijos svarbos buveinių bei saugomų rÅ«šių. Viena tokių rÅ«šių – melsvasis gencijonas, kurio augavietės identifikuotos centrinėje salos dalyje esančioje sausoje, savaiminės kilmės pušaitėmis užaugusioje buveinėje. Pastaruoju metu melsvojo gencijono populiacijos bÅ«klė nuolat blogėjo dėl šioje salos dalyje vis labiau įsigalinčio paprastosios pušies jaunuolyno, kurio šešÄ—lyje nyksta paskutiniai šios saugomos rÅ«šies individai.
 
Gamtos mokslų daktaro Stanislovo Sinkevičiaus duomenimis, šioje vietoje prieš 20–30 metų buvo nedidelis paaukštėjimas (apie 0,5 ha ploto), kurį stengdavosi išlaikyti atvirą, nes jis buvo priešais teisėjų finišo tribÅ«ną (ji išlikusi ir šiandien). Iš šios pozicijos buvo patogu sekti žirgų startą kitoje hipodromo žiedo pusėje bei stebėti pačią lenktynių eigą. Ilgainiui šioje vietoje susiformavo atvira, retažolė pieva su antroje vasaros pusėje kuklius melsvus žiedus keliančiais melsvaisiais gencijonais.
 
„Tai mÅ«sų valstybės įstatymų ir tarptautiniais įsipareigojimais saugoma rÅ«šis. Prieš kelis dešimtmečius tai buvo pati didžiausia melsvųjų gencijonų augavietė ne tik Zarasų rajone, bet ir vienintelė žinoma šiaurės rytiniame Lietuvos pakraštyje. Čia augo ir žydėjo vos ne 400 žydinčių augalų. Nors melsvojo gencijono populiacija Didžiojoje saloje vis dar sąlyginai gausi, tačiau augalai kasmet vis labiau skursta, vis labiau užgožiami sparčiai besistiepiančių pušaičių. Negaudami pakankamai šviesos, šie saulės šviesą itin mėgstantys ir nuo jos priklausantys augalai skursta,  mažėja žydinčių augalų, tad bendra populiacijos bÅ«klė sparčiai blogėja“, – pasakoja botanikė gamtos mokslų daktarė JÅ«ratė Sendžikaitė.
 
BÅ«tent melsvojo gencijono – retos ir charizmatiškos rÅ«šies bei jos gyvybinės aplinkos apsaugai ir buvo skirta šių metų lapkričio 18 d. VšÄ® „Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondo“ ir projekto partnerių organizuota savanoriška talka. Jos metu beveik 0,5 ha plote buvo iškirsta didžioji dalis sumedėjusios augalijos (krÅ«mai ir paprastosios pušies medeliai), kad melsvojo gencijono augimvietėje vegetacijos laikotarpiu nestigtų šviesos ir šilumos. Tai leis šiems augalams sustiprėti, sėkmingai žydėti ir sunokinti sėklas.
 
Kodėl melsvasis gencijonas vertas išsaugojimo?
Ä® saugomų rÅ«šių sąrašÄ… melsvasis gencijonas (lot. k. Gentiana cruciata L.) Lietuvoje įrašytas dar 1962 m. Tačiau praėjus 6 dešimtmečiams – XXI amžiuje mums taip ir nepavyksta užtikrinti šios rÅ«šies išlikimui tinkamų sąlygų, taip, kaip bendromis mokslininkų ir gamtosaugininkų pastangomis pasiekta atkuriant atlantinių lašišÅ³ populiacijas.
 
Tarptautiniu mastu pripažinta, kad pasaulinė melsvojo gencijono populiacija nyksta, dėl vis mažiau aptinkamų generatyvinių – žydinčių ir sėklas brandinančių – augalų. RÅ«šies išlikimu susirÅ«pinusi Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija melsvąjį gencijoną įtraukė į IUCN Raudonąją knygą (saugomų rÅ«šių sąrašÄ…), kurios tikslas – informuoti visuomenę ir politikos formuotojus apie gamtosaugos problemų aktualumą bei padėti vietos ir tarptautinei bendruomenėms stabdyti jautrių rÅ«šių nykimą lokaliai ir globaliai.
 
Šis liepos–rugpjūčio mėnesiais pražystantis augalas gana vėlai dauginasi tik sėklomis, todėl jiems kenksmingas ne tik augimvietės apleidimas, bet ir pernelyg ankstyvas pievų šienavimas. 
 
Ar turime jaustis atsakingi už retų rÅ«šių išsaugojimą?
Neabejotina, kad gamtos objektų apsauga ir jų likimas rÅ«pi ne tik gamtosaugininkams bei mokslininkams, bet ir plačiai visuomenei, pastebi dr. JÅ«ratė Sendžikaitė.  „Deja vietos bendruomenė vis dar apie tai mažai informuota apie jų aplinkoje esančias mažąsias gamtos vertybes. Kartais mums – plačiajai visuomenei – pristinga gamtosauginių žinių arba jos užgožiamos minties – saugok kiekvieną medelį, o visos kita aplink yra tik nereikalingos „piktžolės“. Mums visiems vis dar stinga gamtosauginių žinių ir supratimo, kad apsaugos vertas net ir šis augalėlis, kuris tarsi lakmuso popierėlis atskleidžia ne tik buveinės ir visos mus supančios gamtos bÅ«klę. Ir tai tikrai ne nieko neverta „piktžolė“, o rÅ«šis, kurios buvimu gali didžiuotis Zarasų miestas, juk ir ne kiekvienas miestas Lietuvoje tuo gali tuo pasigirti.“
 
„Niekas net neabejoja, kad reikia saugoti Zarasų rajono garsenybę – senolį Stelmužės ąžuolą bei brandžius medžius (jei tik jie dėl savo bÅ«klės nekelia grėsmės žmonėms) ir miškus. Lietuviui visada buvo svarbus medis. Ir nebÅ«tinai tik ąžuolas ar liepa-motinėlė – liaudies dainose apdainuoti ir legendomis apipinti. Bet ar visada susimąstome apie mažąjį mÅ«sų krašto lobyną – taip pat teisę išlikti turinčius žolinius augalus, vabzdžius, grybus ir kitą biologinę įvairovę, ypač tuos, kurių buveinės dėl žmogaus kaltės sparčiai nyksta? Taigi, ar nacionaliniu ir Europos mastu saugomas kuklus augalas melsvasis gencijonas yra tikrai vertas išlikti Zarasų žemėje?“, – kelia klausimus gamtos mokslų daktaras Leonas Jarašius.
 
Kad melsvojo gencijono išlikimas svarbus, pritaria ir atsakomybę biologinės įvairovės apsaugai jaučianti Zarasų rajono savivaldybės administracija, suteikusi leidimą talkos organizavimui. Buvo suderinta tvarkymo zona (salos centrinėje dalyje esančio „hipodromo žiedo“ viduje esant melsvojo gencijono augavietė) ir veiklos. Savivaldybė įsipareigojo iš tvarkomos teritorijos išvežti talkos metu nupjautą medieną, šakas ir kitą biomasę. Talkos metu buvo atvertos erdvės ir kitų retų bei apyrečių žolinių augalų rÅ«šių – lietuviškųjų „orchidėjų“ – baltijinių gegÅ«nių ir kiaušininių dviguonių bei sporinių induočių – vienalapės driežlielės ir paprastojo varpenio – populiacijoms klestėti. Tai dar viena Zaraso ežero Didžiosios salos gamtos lobyno dalis.
 
Kas laukia toliau?
„Pelkių atkÅ«rimo ir apsaugos fondas“ galvoja apie nepabaigtus darbus ir teritorijos ateitį.
 
Net neabejojame  – mÅ«sų partnerė Zarasų rajono savivaldybės administracija pasirÅ«pins, kad:
 
  • išpjauta mediena ir šakos bus laiku išgabentos iš teritorijos;
  • suras galimybę šią atvertą erdvę kasmet vėlyvai (rugpjūčio mėn.) šienauti, kol atsigaus daugelį metų pušÅ³ šešÄ—lio slopintų melsvųjų gencijonų sveikata, o atsikurianti pieva žavės salos lankytojus spalvingų žiedų gausa;
  • mus ir visuomenę pakvies į talką kitų mÅ«sų anksčiau minėtų charizmatiškų rÅ«šių apsaugai;
  • nepamirš, kad hipodromo žiedo pakrašÄio juostą (2–3 m pločio), užkariaujamą kitų augalų rÅ«sių draugystės itin nemėgstančius lendrÅ«nus bÅ«tina bent 2–3 kartus per vegetacijos laikotarpį nušienauti, nes kitaip jie negailestingai užkariaus vis didesnius ir didesnius plotus (tokios invazijos jau liÅ«dina ne vieną Europos šalį).
 
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo informacija
 
Melsvojo gencijono nuotraukos. Autoriai: JÅ«ratė Sendžikaitė, Mindaugas Ryla.

 


Zarasų rajono savivaldybė 2022-11-30 16:22:36