2019 m. birželio 24 d., pirmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems

Kviečiame NVO ir religines bendruomenes teikti paraiškas Zarasų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių dalinio finansavimo iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšų konkursui

Informacija
Verta aplankyti
 
 
  
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Bendruomeniniai šeimos namai „Saugi šeima“ 
 

 
 
 
vspace=4
 
Atnaujink būstą
  
 
 
Mes socialiniame tinkle  
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 

Svetainės sukūrimą rėmė

Kiti projektai
Naujiena
zrs

Aš manau taip! „Teisuoliai“ neteisūs dažniausiai...

 Galime išsakyti savo nuomonę, elgtis, kaip norime (na, beveik, juk viskam yra ribos), tarsi ir nereikėtų bijoti savęs, kitų kritikos, piktų žvilgsnių. Tačiau kaip nebūtų keista, visada esi smerkiamas dėl to, kad bandei kažką daryti, o kai tau pasiseka (jau nekalbu apie tai, jei nepasiseka...), neduokdie pasipainioti kokiam „teisuoliui“ po kojomis... Mes tikrai galime ir turime teisę išsakyti savo nuomonę, tačiau jei ji yra nepagrįsta ar gali įžeisti kitus (neretai to juk ir siekiama), geriau patylėti. Nepatiko žmogus? Na, juk galima su juo nebendrauti, tačiau šmeižti jo nepažįstant yra šimtus, ne, tūkstančius kartų blogiau! Pamąsčiusi galiu prisiminti nemažai žmonių, su kuriais nebūčiau bendravusi, jei ne susiklosčiusios aplinkybės ar tiesiog noras patvirtinti savo spėjimus apie juos. Nebijoti  pažinimo jausmo yra svarbu, nes jis, nors gali būti ir nuviliantis, tačiau tikrai nebus toks skaudus, kaip gailėjimasis to, ką praradai. Nesvarbu, ar tai nauja pažintis, veikla ar tiesiog pokalbis. Mes galime pasirinkit, ką mėgti, ką – ne, tačiau šmeižti ar niekinti nepažįstant ar todėl, kad „visi jų nemėgsta, nemėgsiu ir aš“, yra tiesiog banalu ir kvaila. 
Visi mes esame skirtingi, tačiau ir visi lygūs, bent jau turėtume tokie būti. Taip norėtųsi, jog žmonės prieš kažką teigdami gerai pagalvotų, kad žodžiai bei kito žmogaus jausmai taptų svarbūs. Taip norėtųsi, jog už tai, ko norime, kovotume kartu, o ne vienas prieš kitą...
Milda KOLESNIKOVAITĖ

Arianda Griščenko 2013-05-08 23:09:26