ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

 ,,1998-2002 m. Europos skraidančiojo disko federacija vykdė skraidančio disko plėtros projektą Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje). Šio projekto metu buvo organizuojami seminarai, kuriuose buvo pristatytas skraidančio disko sportas bei galimybė jį vystyti savo regionuose. Vienas iš seminarų buvo Zarasuose, kurio metu ir susidomėjau šiuo sportu, – pasakoja diskgolfo žaidimo mėgėjas ir iniciatorius Zarasuose Andrius Navickas. – Pasirodė patrauklu tai, kad diskgolfui nereikalingos didelės investicijos. Pakanka skraidančio plastikinio disko ir bet kokioje pievelėje gali lengvai įsirengti žaidimo aikštelę. Taip pat traukia šio sporto garbingo žaidimo principas – žaidimo me-tu nereikalingas teisėjas, žaidimą valdo patys žaidėjai. Tai yra ir labai gera ugdomoji priemonė jaunimui garbingam elgesiui skatinti ne tik žaidimo aikštelėje, bet ir gyvenime. Taip pat tai ugdo atsakomybę ir pagarbą varžovui, verčia domėtis bei išmanyti žaidimo taisykles, pasikliauti savo jėgomis“. 

Apskritai žaidimas skraidančiu disku zarasiškiams nėra naujiena – 2001 m. spalio 16 d. zarasiškiai pirmieji Lietuvoje įkūrė lėkščiasvydžio (frisbio, ultimeito) sporto klubą ,,Taškas“. Iniciatoriai buvo V. Puzinas, M. Pošius, A. Zinkevičius, M. Kaminskas, A. Navickas. ,,Taškas“ yra daugkartiniai Lietuvos čempionai ir įvairių tarptautinių turnyrų Latvijoje, Estijoje nugalėtojai. Dalyvauta Europos ir pasaulio čempionatuose Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Aukščiausias klubo pasiekimas – patekimas tarp 16 stipriausių Europos klubų 2008 m.

Kuo žaidimas skraidančiu disku taip žavi jo mėgėjus? To ir paklausėme keletą šio sporto atstovų.

Danielius JASVINAS žaisti frizbį pradėjo maždaug keturiolikos metų, ir turi jau beveik penkerių metų patirtį. O pradžia buvusi labai paprasta – tiesiog vykstant frisbio treniruotei vaikinai ėjo pro šalį ir nusprendė pabandyti. Po treniruotės Danielių užkalbino treneris – jam patiko, kaip vaikinukas žaidžia, ir pakvietė jį į komandą. Ilgainiui žaidimas tapo Danieliaus hobiu, nes, anot jo, tai labai smagus bei draugiškas žaidimas. Jį žaidžiant nebūna jokių pykčių. Dar įdomus tuo, kad neturi jokių taisyklių, tiesiog žaidėjai patys išsiaiškina padarytas tam tikras pražangas ir kita. 

Evaldas MISIŪNAS žaisti frizbį pradėjo šešiolikos metų ir netrukus diskas jam tapo svarbesnis už krepšinio ar futbolo kamuolį. Vaikinas žaidžia jau kelerius metus. „Na tai tikrai įdomi sporto šaka. Daug kas jos nesirenka vien todėl, kad nemoka mesti disko, kartą pabando – neišeina, ir viskas. Tačiau viskam reikia laiko, noro ir užsispyrimo“, – šypsosi Evaldas.

Simas MINKEVIČIUS pasakojo, kad užsiimti skraidančio disko sportu jį, kaip, beje, ir daugumą kitų žaidėjų, paskatinęs Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas Andrius Navickas. Šiuo sportu vaikinas buvo domėjęsis ir anksčiau, kai jis Lietuvoje dar nebuvo labai žinomas. „Smagu buvo pradėti žaisti pačiam, juolab Zarasuose apie frizbį nedaug kas žinojo ir nuolat visi klausinėjo, kas čia per sportas, – šypsodamasis pasakoja vaikinas. – Šis sportas reikalauja ištvermės, nes visą žaidimą reikia bėgioti, atsiplėšti nuo priešininko ar greitai skuosti į taško zoną. Psichologinis pasirengimas irgi būtinas, žaidžiant taškas į tašką privalai nepasiduoti emocijoms, nepalūžti, žaisti šaltakraujiškai. Juk kiekvienas taškas yra svarbus. Tai yra ir puikus laisvalaikio praleidimas prie ežero su draugais mėtant diską. Pergalė parodo, kad komanda gerai susižaidusi tarpusavyje, emociškai stipresnė, pralaimėjimas – jog komandoje kažkur yra silpnoji grandis ar vienas kitas derinys nenušlifuotas.

Linkiu, „Taško“ komandai susigrąžinti čempionų vardą, o jaunimui – susidomėti šia įdomia sporto šaka, juk ji išties „kabina“. 

Beną MINKEVIČIŲ frizbiu paskatino domėtis jo brolis Simas, kuris tuo metu lankė frizbio treniruotes ir važinėjo į varžybas su „Taško“ komanda. „Kai brolis pradėjo lankyti treniruotes, jis pakviesdavo mane pasimėtyti disku, mokydavo įvairesnių mėtymo būdų“, – pasakojo Benas. Nors Benas žaidė neilgai, bet spėjo įsitikinti, kad šis sportas reikalauja labai daug fizinių jėgų bei mąstymo, netgi intuicijos. Juk esant blogoms sąlygoms privalu jausti, iš kur pučia vėjas, apskaičiuoti jėgas išmetant diską, prisiminti derinius. Vaikino nuomone, šis sportas padeda ugdyti ištvermę, komandinę dvasią,  lavina mąstymą. Pats Benas žaidimo pernelyg nesureikšmina, nes jis esąs jam yra tik pramoga. Bet rimtai jį pamėgusiems jis linki kuo daugiau pergalių.

Kalbino ir medžiagą parengė Vaidas EITMINAVIČIUS ir Dominyka PARADNIKAITĖ, nuotraukos Dominykos.