ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

IEVA (15 m.) pasakojo turinti geriausią draugę, su kuria kartu praleidžia didžiąją dalį savo laisvalaikio. Kartu būti merginoms yra tiesiog labai gera, nes jos visada turi apie ką pasišnekėti. Jų draugystė tęsiasi devynerius metus, nes klasiokės ir draugės jos yra jau nuo pirmos klasės. Ieva baltu pavydi savo draugei jos grožio, proto ir mielumo, tačiau šis pavydas jų draugystei netrukdo. Savo draugės kitiems bendraamžiams ji sakė nepavydinti.
EMA (16 m.) taip pat turi geriausią draugę ir didžiąją dalį savo laiko praleidžia su ja. Kai Ema buvo maža, jai geriausi draugai buvo tie, kurie viskuo pasidalydavo, nesimušdavo ir nepykdavo. Na, o dabar sąvoka „geriausias draugas“ jai asocijuojasi su labai tvirtais, artimais ryšiais, tarpusavio pažinimu ir bendradarbiavimu, pagarba vieno kitam. Geriausiu draugu pavadintų tik tą žmogų, su kuriuo galėtų laisvai ir apie viską kalbėtis. O paklausta apie pavydą Ema pripažino, kad visada yra draugų pavydėjimas kitiems, tačiau į įvairias intrigas ir apkalbas, kuriomis neretai pavyduoliai siekia išskirti geriausias drauges, Ema visai nekreipianti dėmesio.
MIGLĖ (16 m.) šiuo metu neturi geriausios draugės ar draugo. Neseniai turėjo, tačiau jų draugystė nutrūko, kai Miglę jos draugė išdavė (kodėl ir kaip, Miglė pasakoti atsisakė). Po tokios nemalonios patirties dabar ji nenori pasitikėti nauju žmogumi taip, kaip pasitikėjo pirmąja drauge, su kuria draugavo septynerius metus.
JUSTAS (20 m.) prisipažino, kad turėti tikrą draugą yra nepaprastai puikus dalykas, bet... Jis savo kailiu patyręs, kad pernelyg prisirišti prie kito žmogaus tikrai nevertėtų, netgi pavojinga. Tai jis suprato dar būdamas septintokas – turėjo draugą, su kuriuo viskuo dalijosi, kartu eibes krėtė, kalbėdavosi valandų valandas... Atrodė, taip bus amžiams. Bet jo draugui ėmė nusibosti būti vis su tuo pačiu žmogumi – jis susirado kitų draugų. „Ėmiau pykti, jam priekaištauti, kol galų gale likau vienas... Jūs neįsivaizduojate, ką man tai reiškė. Augau šeimoje vienas ir draugas man buvo visas pasaulis. Ne mergaitė, ašarų neliejau, bet dūšioj tikrai kaukiau, pasidariau piktas, pradėjau nesimokyti, net išgėrinėti, muštis. Suprantu, kad iš dalies ir pats buvau kaltas – pykčiu ir priekaištais draugo nepririši prie savęs, bet... Dabar su visais draugauju... po truputį, nes nenoriu prisirišti ir vėl patirti tai, ką tada patyriau...“ – prisipažino Justas. 
Geriausio draugo neturi ir MARIUS (18 m.). Žinoma, yra keli draugai, su kuriais būna kartu, kalbasi jiems aktualiomis temomis. Bet... Pasitaiko, kad, žiūrėk, vienas iš draugų ima ir susiranda kokia „raganišką“ merginą, kuri griauna jų draugystę, ribodama draugo laisvę. Tada kyla pavydas, kad draugas su naująja drauge būna mieliau nei su juo, kad dabar jai, o ne jam patiki savo mintis ir paslaptis. Ir prasideda pykčiai, kurie, regis, iki tol buvusius tokius neišskiriamus draugus ir išskiria. Marius kartais net papokštauja, kad vien dėl to jis gal verčiau liksiąs senberniu.
MARGARITA (14 m.)  labai  vertina savo geriausią draugę. Draugės jos jau kelerius metus. Savo draugę ji myli už tai, kad ji moka paguosti, pakelti nuotaiką, kai būna liūdna, padeda, pataria, yra labai paslaugi ir, kai nakvoja pas ją, visada pasiteirauja, ar nereikia kuo nors padėti. Kartais merginos pykstasi, bet, kaip ji sako, tai juk normalu. Kai draugės susipyksta, Margarita jaučiasi kalta ir būna prastos nuotaikos, o kai susitaiko, abi jaučiasi labai laimingos.
Taigi draugą turėti visada yra gera, tačiau ir patys turime būti draugiškesni, vertinti bei branginti draugystę ir mažiau vieni kitiems pavydėti, nes pavydas dažnai griauna net tvirčiausias draugystes. Norėtume, kad kiekvienas iš mūsų turėtų bent po vieną tikrą draugą.
Bendraamžius kalbino
Agnė BUROKAITĖ ir Eimantė PETRAUSKAITĖ