2020 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Naujiena
zrs

Dusetose vyks minėjimas ir parodos, skirtos kraštiečio, dailininko, muziejininko P. Stausko 100-osioms gimimo metinėms, atidarymas

Rytoj, birželio 21 dieną, 15.00 val. Kultūros centro Dusetų dailės galerijoje vyks minėjimas ir parodos, skirtos kraštiečio, dailininko, muziejininko P. Stausko 100-osioms gimimo metinėms, atidarymas.

 

Petras Stauskas gimė 1919 m. birželio 20 d. Tolovkos kaime, Samaros gubernijoje (Rusija), kur jo seneliai buvo ištremti dėl to, kad dalyvavo 1863 m. sukilime. 1922 m. Stauskų šeima sugrįžo į Zarasų kraštą, savo tėviškę Jaskoniškių kaime. Dusetose P. Stauskas lankė pradinę mokyklą, Antalieptėje – progimnaziją, o 1939 m. baigė Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnaziją, kurioje 1935-1939 m. turėjo puikų piešimo mokytoją Praną Simanavičių. Vėliau P. Stauskas mokėsi (kartu su tapytoju Algirdu Petruliu) Karo mokykloje, baigė paskutinę aspirantų laidą. 1940 m. jis išlaikė stojamuosius egzaminus į Kauno dailės institutą. Karo mokyklą perkėlus į Vilnių perėjo mokytis į Vilniaus dailės akademiją. Jaunuolis gerai piešė, todėl iš karto buvo priimtas į antrąjį kursą. Pradėtas dailės studijas 1941 m. birželio 14 d. rytą nutraukė tremtis. Iš pradžių jis atsidūrė Starobilske, o karui prasidėjus – už Uralo, Gari rajono lageriuose, Sverdlovsko srityje. Ten buvo daugybė Lietuvos inteligentų. Tame pačiame lageryje kalėjo ir keli lietuvių dailininkai: Vytautas Bičiūnas, Petras Krivickas ir Adomas Smetona. 1943 m. kovo 11 d. P. Stauskas buvo paleistas, kadangi pasirodė, jog išvežtas per klaidą, o netrukus mobilizuotas į 16 lietuviškąją diviziją. Dalyvavo karo veiksmuose, prie Katyčių, ties Tilže, buvo sužeistas. 1945 m. P. Stauskas atsidūrė Mandžiūrijoje, kur TSRS rengėsi karui su Japonija. 1946 m., kaip antro kurso studentas, buvo demobilizuotas ir tęsė dailės studijas Vilniuje. Jam dėstė J. Vienožinskis, P. Aleksandravičius, A. Gudaitis, V. Drėma ir kt. 1950 m. baigė akademiją.


1951 m. kovo mėnesį paskirtas Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi. Muziejui vadovavo iki 1988 m. kovo 15 d. Nors muziejus buvo ideologinė įstaiga ir dirbo ypač griežtos kontrolės sąlygomis, tačiau P. Stausko pastangomis jis išliko viena svarbiausių Lietuvos kultūrinio ir ypač meninio paveldo saugykla, kuri ne tik sugebėjo išsaugoti didžiąją dalį sukauptų turtų, bet ir smarkiai padidino savo rinkinius, paimdama saugoti tokius ryškius ir neabejotinus valstybingumo ženklus kaip Valstybės apdovanojimų rinkinį iš Prezidento kanceliarijos, visą Lietuvos („Spindulio“) pinigų kalyklos turtą, daugybę visuomeninių organizacijų vėliavų, aukščiausių sportinių apdovanojimų ir kitų brangiausių tautinių relikvijų. Per ilgus svetimos valdžios dešimtmečius visa tai pavyko išsaugoti tik prasmingo ir Lietuvai lojalaus muziejaus darbuotojų triūsu. Čia svarbi ir reikšminga ilgamečio direktoriaus P. Stausko asmenybė. Jis buvo paskirtas į darbą būdamas 32-ejų, dar jaunesnis nei jo pirmtakas Paulius Galaunė. Patyręs dramatiško likimo smūgius, jis sugebėjo išlaikyti pagrindines ir brangiausias vaikystėje įskiepytas vertybes - Tėvynės meilę ir pagarbą tradicijoms. Sugebėjo ne tik rasti kalbą su vyresniais darbuotojais, bet pasisemti, sutvirtinti ir išlaikyti senąsias muziejaus tradicijas, jo kūrybingą dvasią. Trumpai įvardijant šio laikotarpio, kurio didžioji dalis praėjo vadovaujant P. Stauskui, reikšmę, reikia priminti, kad iš Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus išaugo didžiulis dailės muziejus, Kaune įsikūręs 8 pastatuose ir turintis sektorius Druskininkuose - Čiurlionių šeimos namus ir V.K. Jonyno galeriją.


P. Stauskas 1963-1977 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas.


P. Stauskas niekada neapleido ir savo profesijos. Nuo 1952 m. jis aktyviai dalyvavo parodose, buvo portretų meistras. Jo akvarelių šviesumas ir meistriškai įvaldyta įnoringa technika užtikrina jam vietą tarp geriausių Lietuvos akvarelės puoselėtojų. P. Stausko akvarelės tapybiškesnės ir laisvesnės už jo pirmtakų, jose mažiau dėmesio piešiniui, daugiau pagarbos teptuko ženklams, laisvam paliejimui. 1964, 1969, 1979, 1985 ir 1999 m. Kaune surengė personalines parodas.


P. Stauskas mirė 2003 m. vasario 28 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.


Petras Stauskas nuo pat Dusetų dailės galerijos įkūrimo pradžios aktyviai palaikė galerijos veiklą, buvo vienas iš jos dailininkų, surengęs čia ne vieną personalinę parodą, dalyvavęs grupinėse parodose. 2003 m. Kultūros centras Dusetų galerija surengė Petro Stausko vardo akvarelininkų plenerą. Dusetose buvo atidaryta plenero darbų paroda ir paminėtas dailininko 90-metis. Šioje parodoje eksponuojamuose P. Stausko akvarelinės aliejinės tapybos darbuose daugiausiai atsispindi Dusetų krašto žmonės ir peizažas.

 

Alvydas Stauskas
Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius

 

 


Svetlana Veikšrienė 2019-06-20 13:59:05