2021 m. kovo 1 d., pirmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Naujiena
zrs

Ekstremali žurnalistika

Žygiui prasidėjus.
EIMANTĖ: Vykdama į šÄ¯ žygį maniau, kad kajakas bus kur kas nestabilesnis. Iš tiesų labiausiai ir bijojau apvirsti, nes nebūčiau žinojusi, kaip elgtis. Tačiau po to, kai apvirto Danutės ir Donato kajakas, bet jiedu sėkmingai pasiekė krantą, jau nebeatrodė, kad apvirsti taip baisu.
 
Pradėjus plaukti Šventosios upe buvo ypač sunku, nes nemokėjome su Egidijumi vairuoti, tad vis buvome paskutiniai ir atsitrenkdavome į menkiausią kliÅ«tį. Pasijaučiau labai nesmagiai, kai palikau batą Šventosios dumble – basai buvo sunku eiti sekluma ir išlipti iš kajako į dumblą.
 
Atvykus į stovyklavietę pasijutau labai jaukiai, nes jau ir laužas liepsnojo, ir mÅ«sų daiktai sausutėliai atvežti, ir palapinės pastatytos. Prieš žygį ne vienas sakė – patys pasistatysim, mes ne lepÅ«nėliai, tačiau gerai pavargus ir pašalus įrengta stovyklaviete apsidžiaugė turbÅ«t visi.
 
Norėčiau šÄ¯ žygį pakartoti, bet po geros pertraukos. Džiaugiuosi, kad puikiai praleidome laiką ir labiau susibendravome.
 
VAIDAS: Žygyje man labiausiai įsiminė atkarpa Luodžio ežeru. Pirmoji kelionės kajakais diena buvo lietinga ir vėjuota, todėl bangos buvo sulig kajako kraštu. Nors ir turėjau praktikos ežere su tikrai didelėmis bangomis, bet tai buvo dar nepatirti įspÅ«džiai. Skraidymas nuo vienos bangos keteros ant kitos ir grumtynės su gamtos jėgomis kaitino kraują ir neleido mums šalti, o ryžtas ir nenumaldomas noras pasiekti Šventąją neleido nuleisti rankų ir suteikė jėgų irtis pirmyn.
 
AGNĖ: Žygyje man patiko viskas. Pirmą kartą plaukiau kajaku tiek ilgai ir dar tiek toli – dar ilgai galėsiu visiems pasigirti, kad įveikiau tokį didžiulį atstumą. Na, oras nebuvo labai palankus pasiplaukiojimui, bet vis tiek visi plaukėm, plaukėm ir juokėmės, nors pirmą dieną atrodėme kaip šlapi višÄiukai. Labai geras jausmas apimdavo pasiekus „finišÄ…“ – įveikėm!
 
EGIDIJUS: Iš pradžių, kai išplaukėme iš „PaukšÄių salos“, irklavimas ir kajako vairavimas buvo sunkiai perprantami, tačiau vėliau įgudome. Bet tada pakilo didelis vėjas ir pašiaušÄ— gal pusės metro aukšÄio bangas, prapliupo ir lietus. Pasukome į krantą, bet stovėti ten šlapiems buvo šalta, tad turėjome toliau plaukti ir grumtis su didžiulėmis bangomis. Tai buvo sunkiausia, bet ir paliko didžiausią įspÅ«dį.
 
Gerai pagalvojęs, šio žygio pakartoti nenorėčiau, nes buvo labai sunku.
 
VILIJA: Žygio su kajakais metu man labiausiai patiko plaukimas upe. Plaukiant teko įveikti nemažai kliūčių, bet aš mėgstu ekstremalias situacijas. Dar buvo smagu žaisti putų karą su Dorina. Kelionėje man nepatiko tik blogas oras ir banguotas ežeras pirmąją dieną – irkluoti buvo sunku ir kiek baugoka. Šiaip norėčiau tokių išvykų dažniau.
 
DORINA: Man šis žygis buvo geriausias iš visų keliautų. Džiaugiuosi, jog kelionėje mus užklupo audra. Atrodė, jog joju per bangas. Jei ne ta audra, tai nebÅ«tumėm pajutę adrenalino antplÅ«džio, šokinėjimo bangomis. Stovyklavietėje kepėmės šašlykus, sočiai pavalgėme, pažaidėm „Alias“, iki sutemų pasimėtėme kamuoliu, iki išnaktų plepėjome prie laužo ir nuėjome miegoti į šiltai ir minkštai paklotas palapines. Antrąją dieną daugiausia teko plaukti upėmis. Aš plaukiau su Vilija, o ji, kaip ir aš, ekstremalė, tad su pavojingomis vietomis susidorojome šauniai, nepabÅ«gome krioklio, o jį įveikusios norėjome pakartoti. Kaip mielai pakartotume ir visą žygį.
 
GEDMINTĖ: Jau kelias dienas prieš žygį nerimavau – kaip čia bus, juk kajaku nesu plaukusi. Iš pradžių buvo sunkoka, bet paskui mudu su Vaidu „pagavom kampą“. Buvo baisoka, kai kilo didelės bangos – kaip ir visi labiausiai bijojau apsiversti, po pirmo sustojimo net nebenorėjau vėl lipti į kajaką, bet paskui baimė dingo ir pasidarė smagu.
 
Antrąją dieną labiausiai atmintyje įsiminė upės slenksčiai – praplaukus vieną kriokliuką norėjosi dar didesnio. Artėjant žygio pabaigai jau ir lenktyniauti pradėjome, nepaisant to, kad skaudėjo rankas. Su mielu noru šÄ¯ žygį pakartočiau.
 
DANUTĖ: Labai bijau vandens gilumos (esu skendusi), o itin bijančius, matyt, Dievas baudžia – didokai bangai stuktelėjus į kajaką šlapiais drabužiais slystelėjau suoliuku prie borto ir – pÅ«kšt į vandenį, aišku, išversdama ir savo porininką Donatą. Jausmas keistokas: nustebau, kad vanduo toks šiltas, o aš... neskęstu, kiek pasimetusi ėmiau „varliuoti“ kranto pusėn. Laimei, kad Donatas nesutriko – surinko irklus, „prilipdė“ mane prie kito kajako „uodegos“, o pats pilnutėliu kajaku įsiręžęs nukabliavo krantan. BÅ«tų, matyt, kur kas sudėtingiau, jei bÅ«tų apsivertęs kuris nors mergaičių laivelis... O aš, kaip bebÅ«tų keista, pasijutau drąsiau ir po to jau irklavau iš visos sveikatos. Visgi labiausiai patiko plaukimas upe – gražiau, saugiau, įdomiau...
 
Žygio metu turėjau galimybę geriau pažinti redakcijos narius: kuris netingi ir kitam padeda, o kuris pavalgęs net savo lėkštės nenusineša... Žavėjausi jaunimėlio energija ir optimizmu, nemaloniai nuteikė pirmąsyk išgirsti keiksmažodžiai iš mergaitiškų lÅ«pų... Džiaugiuosi, kad redakcijos nariai labiau susidraugavo – o juk tik dėl to ryžausi plaukti su aštuoniais nepilnamečiais, nors tikrai nesu ekstremalė.
 
Na, o mes, visa ,,Tu – ne vienas“ komanda, nuoširdžiai dėkojame UAB „Degesai“ ir ypač direktoriui Daliui Bučenkai už tokį malonų priėmimą, rÅ«pinimąsi mumis, už laužą, karštą arbatą ir kibinus, už minkštą ir saldų miegą, už ledus ryte, už tuos gražius pakabukus, kuriuos mums visiems dovanojo žygiui pasibaigus. Tikrai ilgai turėsime ką prisiminti.
 
Parengė Dorina ŠUKYTĖ
 
Danutės PULOKAITĖS nuotraukos
Nuotraukos

Kai bangos dar negąsdino.


Žygiui prasidėjus.


Å ventosios upe.


Nuskendusio bato paieškos.


Pasitarimas.


Žygį primins ir D. Bučenkos mums dovanoti pakabukai.



Eimantė Petrauskaitė 2010-07-08 15:20:41