RugsÄ—jo 9–18 dienomis Lietuvoje vyko Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginiai. Šių metų tema – „Tvarus paveldas“. Renginių, vykstanÄių penkiasdešimtyje Europos valstybių, tikslas – geriau pažinti greta esantį kultÅ«ros paveldÄ…, suvokti praeities palikimo vertÄ™, žadinti susidomÄ—jimÄ… juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į kultÅ«ros paveldo išsaugojimo sÄ…jÅ«dį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti.
RugsÄ—jo 14 dienÄ… Zarasai įsiliejo į minÄ—tos programos renginių ciklÄ… – Zarasų krašto muziejus pakvietÄ— į išskirtinÄ™ ekskursijÄ… po neseniai renovuotÄ… XIX a. vidurio pastatÄ… (buvÄ™s policijos pastatas, D. Bukonto g.1). O kas gali bÅ«ti svarbiau ir įdomiau nei pradÄ—ti pažintį nuo savo krašto? Su nemaža grupe zarasiškių teko apsilankyti renginyje ir susipažinti su įdomiu paveldo objektu. PrisilietÄ—me prie Zarasų krašto istorijos ir sužinojome daug įdomių dalykų.
Muziejininkas (kultÅ«rinių renginių koordinatorius) Vasilijus Trusovas pasveikino susirinkusiuosius, paaiškino paveldo sÄ…vokÄ… ir jo reikšmÄ™ mums ir ateinanÄioms kartoms. MuziejininkÄ—, istorijos mokytoja ekspertÄ— RimutÄ— MorozovienÄ— pravÄ—rÄ— šio pastato istorijos duris, vedÄ— ekskursijÄ… po ekspozicijas ir atskleidÄ— daug net ir zarasiškiams mažai žinomų faktų. Buvo įdomu sužinoti, kad esame seniausiame išlikusiame mÅ«riniame pastate Zarasuose ir kad mÅ«sų miestas turi gabalÄ—lį išsaugotos senamiesÄio autentikos. Tikrai turtingas ir kraupias istorijas saugo šio pastato sienos.
Šiuo metu Äia eksponuojami Zarasuose (tuometinis Novoaleksandrovskas) gimusio (vÄ—liau gyvenusio Vitebske) dailininko Jehudo Peno, išeivijos dailininko Miko Šileikio, fotografo Moisejaus Botviniko kÅ«riniai. ÄŒia galima apžiÅ«rÄ—ti stendų parodÄ… apie Lietuvos partizanų kovas, eksponatus, susijusius su Zarasų krašto kovų už laisvÄ™ istorija.
Tai buvo tik mažytÄ— dalis Zarasų krašto paveldo, kuris pamažu randa vietÄ… šiame gražiame pastate. Linkime, kad jis pilnÄ—tų, kauptų mÅ«sų praeitį liudijanÄius daiktus ir istorijas, ir taptų patraukliu krašto istorijos bei kultÅ«ros sergÄ—toju.
GintarÄ— LAURIKÄ–NIENÄ–
Vilmos Mickutės ir Natalijos Sapožnikovos nuotraukos