zarasai.lt

Informacija

Klausiate - atsakome

Klausimas:

Norėčiau sužinoti, kur pagal įstatymus yra mokyklinių autobusiukų vairuotojų darbo vieta? Kur jiems dėtis atvežus vaikus į mokyklą? Šiltu metu galima ir autobusiuke pasėdėti. O kur dėtis per šalčius? Mokykla turi teisę ir neįsileisti, juk tai ne jos darbuotojas, pašalinis asmuo. Kodėl vairuotojų darbdavys tuo visai nesirūpina?

Atsakymas:

Dėl mokinių pavėžėjimo į bendrojo lavinimo mokyklas ir iš jų mokykliniais autobusais ypatumų pagal uždarojoje akcinėje bendrovėje „Zarasų autobusai" taikomą darbo laiko apskaitos tvarką dalį mokyklinių autobusų vairuotojų darbo laiko sudaro prastova - darbo laikas, kada autobuso vairuotojas nevairuoja autobuso, t. y. jam neduodama sutartyje sulygto darbo ar nepasiūloma kito darbo (Darbo kodekso 143 straipsnis).

Už prastovą vairuotojams darbo užmokestis mokamas vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsniu. Prastovos metu autobusų vairuotojų buvimo vieta nustatyta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes: vienas autobuso vairuotojas dalį darbo dienos dirba jo aptarnaujamoje bendrojo ugdymo mokykloje pagal atskirą darbo sutartį. Vienam autobuso vairuotojui prastovos metu, suderinus su jo aptarnaujamos bendrojo ugdymo mokyklos administracija, suteikta galimybė būti šios mokyklos patalpose. Dar vienam autobuso vairuotojui tokia galimybė bus suteikta nuo 2011-01-23, nes šiuo metu keičiamas jo aptarnaujamas maršrutas ir maršruto tvarkaraštis. Likusiems mokyklinių autobusų vairuotojams, atsižvelgiant į jų galimybę prastovos metu pasiekti namus, vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsnio 6 punktu, suteikta teisė prastovos metu nebūti darbe.

Bendrovei papildomai apklausus visus mokyklinių autobusų vairuotojus ir jų aptarnaujamų bendrojo ugdymo mokyklų administracijas nenustatyta jokių skundų ar pageidavimų dėl autobusų vairuotojų buvimo vietos ir sąlygų prastovos metu.

Švietimo ir kultūros skyrius

ir UAB „Zarasų autobusai"

Daugiau..

Svetainės sukūrimą rėmė

Naujiena

Europos pokyčiai prasideda Zarasuose

Spausdinti
Įvertink: 11 5

Šių metų birželio 8 d. Briuselyje vyko Forumas: vietinis ir regioninis atsakas į skurdą ir socialinę atskirtį, birželio 9 – 10 dienomis 85-oji Regionų Komiteto plenarinė sesija. Zarasams šiuose renginiuose teko ypatingas vaidmuo.

2010 m. – paskelbti Europos metais kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, tad nenuostabu jog šiai temai, problemų sprendimui bei visuomenės švietimui Europos Sąjungos institucijos skiria išties nemažai dėmesio. Birželio 8 d. Regionų komitete vyko Forumas: vietinis ir regioninis atsakas į skurdą ir socialinę atskirtį. Zarasų rajono savivaldybės merui A. Abramavičiui buvo patikėta garbė šį forumą atidaryti. Savo kalboje Arnoldas Abramavičius atkreipė dėmesį į vietos politikų vaidmenį sprendžiant susidariusias skurdo ir socialinės atskirties problemas, sunkią dalies Rytų Europos ir Viduržemio regiono gyventojų padėtį. Taip pat akcentavo situaciją galinčių keisti instrumentų svarbą ir jų profesionalaus taikymo bei valstybių narių institucijų bendradarbiavimo būtinumą. A. Abramavičiui pritarė ir forume taip pat dalyvavo Europos Parlamento, Komisijos nariai, Europos Sąjungos Regionų atstovai.

Kiek vėliau prasidėjo praktinė Forumo dalis, kurioje Europos Sąjungos bei valstybių narių institucijų atstovai dalinosi praktine patirtimi, susijusia su kova su skurdu bei socialinės atskirties mažinimu. Lietuvos Respublikai čia atstovavo, savo patirtimi dalinosi ir Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Audra Barauskienė, pristačiusi paramos krautuvės Šilutėje, Gerumo namų Žemaičių Naumiestyje, socialiai remtinų vaikų vasaros poilsio organizavimo „Vėtrungės poilsiavietėje“ ir kitas priemones.

Birželio 9 - 10 dienomis vyko Regionų Komiteto (ES regionų ir vietos savivaldos atstovų asamblėja) 85-oji plenarinė sesija. Joje svarstytos nuomonės, susijusios su: Europos žemės ūkio politika, bendra jūrų teritorija, biologine įvairove, piliečių iniciatyvomis ir pažeidžiamiausių piliečių teisių apsauga, Europos piliečių gyvenamosios aplinkos gerinimu, plėtra bei vystymosi pagalba.

Pažymėtina, kad šioje plenarinėje sesijoje pritarta Zarasų rajono savivaldybės mero A. Abramavičiaus asmenine iniciatyva parengtai nuomonei „Vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas siekiant apsaugoti vaiko teises Europos sąjungoje“. Nuomonėje teigiama, kad Europos Sąjungos veiksmai pirmiausia turi padėti vaikams iš pažeidžiamiausių socialinių grupių, atkreipiamas dėmesys, kad visiems turi būti užtikrintas kokybiškas išsilavinimas, pažymimos grėsmės, kylančios vaikų saugumui ir jų teisėms, siūlomi sprendimai susidariusioms problemoms, akcentuojamas šeimos vaidmuo, apgailestaujama dėl nepakankamos informacijos ir ES finansavimo nenuoseklumo.

Regionų Komitetas – institucija, atverianti galimybes tvariam valstybių narių vietos valdžios bei įvairių Europos Sąjungos institucijų dialogui. Kaip sėkmingą pavyzdį galime pateikti Zarasų rajono savivaldybės mero, Regionų Komiteto ECOS komisijos pirmininko Arnoldo Abramavičiaus susitikimą su Mišeliu Barnieru (Michel Barnier), Komisaru atsakingu už vidinę rinką ir paslaugas. Susitikime buvo aptarti aktualūs finansinių paslaugų, laisvo paslaugų judėjimo, investicijų, strategijos „Europa 2020“ klausimai, pasidalinta nuomonėmis ir pastabomis siekiant įveikti finansinę krizę.

Zarasai Regionų Komitete, ko gero, tapo labiau žinomi nei kiti Lietuvos miestai ar rajonai. Regionų Komitete vis didesnis dėmesys kreipiamas į Rytų Europos, Lietuvos, o kartu ir Zarasų problemas. Apie vykusius renginius ir darbą Regionų Komitete kalbiname Arnoldą Abramavičių (A.A.).

Forume, skirtame vietiniam ir regioniniam atsakui į skurdą ir socialinę atskirtį buvote vienintelis, akcentavęs Rytų Europos problemas. Ar nemanote, jog Rytų Europos, taip pat Lietuvos, skurdo problemoms Regionų Komitete skiriama per mažai dėmesio?

A.A.:Kalbant apie skurdą, visų pirma, reiktų pažymėti, kad tai visos Europos problema. Pastaruoju metu visoje Europoje pastebima tendencija, kad vidutines ar kiek mažesnes nei vidutines pajamas gavę asmenys atsiduria žemiau skurdo ribos. Tad nenuostabu, kad ir dėmesį stengiamasi skirti socialinės padėties visoje Europoje, neišskiriant atskirų regionų, gerinimui. Be abejo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Regionų Komitetas turi 344 narius, 6 komisijas ir 4 politines grupes, tačiau iš šių politinių grupių vadovų ar komisijų pirmininkų tik du asmenys yra Rytų Europiečiai. Tad su kolega iš Rumunijos ir esame Rytų Europos atstovai Regionų Komiteto vadovybėje.

Kokias pagrindines priemones, pasieksiančias Lietuvą ir padėsiančias kovoti su skurdu galėtumėte įvardinti, kaip manote, ar jos duos norimą efektą?

A.A.:Mano supratimu Lietuvos gamtinės sąlygos kaimiškose vietovėse suponuoja tinkamas sąlygas verstis žemdirbyste. Turime laikytis nuoseklios bendrosios žemės ūkio politikos, tiesą pasakius, tai turėtų tapti viena iš svarbiausių Lietuvos, o kartu ir visos Europos strateginės politikos krypčių. Ūkininkavimo skatinimas padėtų ne tik apsirūpinti pigesniu ir kokybiškesniu maistu, tačiau ir kurtų papildomų darbo vietų, ypač kaimiškuose regionuose. Jei kalbėsime apie tiesioginius finansinius instrumentus, manyčiau, kad tiesioginės išmokos ūkininkams turėtų būti vienu iš pagrindinių instrumentų, palaikančių egzistuojančius ūkius, skatinančių kaimo plėtrą, atsigavimą bei ekonominį augimą.

Kaip vietos valdžios atstovas aktyviai kovojate, kad būtų atkreiptas dėmesys į Rytų Europos, Lietuvos, o kartu ir Zarasų problemas. Tačiau nedaugelis Jūsų kolegų yra tokie aktyvūs. Kaip manote kodėl?

A.A.:Čia turbūt galima išskirti keletą veiksnių. Visų pirma, Regionų Komitetas – visos Europos Sąjungos valstybių narių vietos savivaldos atstovų asamblėja, tad čia toli gražu neužtenka žinoti situacijos savo mieste ar rajone, žinių bagažas turi būti gerokai platesnis ir aprėpti visos Europos Sąjungos erdvės situaciją bei aktualijas. Tačiau kaip svarbiausią veiksnį, ko gero, išskirčiau kalbos barjerą. Norint Regionų Komitete sėkmingai ir produktyviai dirbti geros anglų ar prancūzų kalbos žinios yra ne privalumas, o būtinybė.

Plenarinėje sesijoje buvo priimta nuomonė „Vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas siekiant apsaugoti vaiko teises Europos Sąjungoje“. Šią nuomonę rengėte savo asmenine iniciatyva. Kas paskatino imtis tokių veiksmų? Pažymėtina ir tai, kad Jūsų parengta ir Regionų Komitete priimta nuomonė yra pajėgi pagerinti milijonų Europos Sąjungos vaikų, jų gyvenimo kokybės ir teisių būklę.

A.A.:Norėčiau pradėti nuo to, kad 2010 yra paskelbti Europos metais kovai su skurdu ir socialine atskirtimi. Todėl, mano manymu, kiekvienas sąmoningas politikas šiais metais turėtų įdėti ir savo asmeninį indėlį į šį sudėtingą ir ilgalaikį kovos su skurdu ir socialine atskirtimi procesą. Į klausimą kodėl pagrindinis dėmesys kreipiamas vaikų teisėms, atsakymas labai paprastas – tai pažeidžiamiausia grandis, kuri dėl objektyvių priežasčių savarankiškai negali užtikrinti savo teisių gynimo ir apsaugos. Pastaruoju metu visoje Europoje padidėjo ir vaikų skurdas, įvairių jų teisių pažeidimo atvejų. Mes turime užkirsti tam kelią. Galėčiau pažymėti, kad nuomonėje atkreipiamas dėmesys į tai, kad tinkamas išsilavinimas turėtų būti užtikrinamas visiems vaikams, nepriklausomai nuo to ar jie gyvena mieste ar kaimiškoje teritorijoje, ar turtingoje, ar sunkiai besiverčiančioje šeimoje. Taip pat atkreiptas dėmesys į dėl tėvų emigracijos atsiradusį likusių vaikų atskirties reiškinį bei kitas opias ir Zarasams aktualias problemas.

Plenarinėje Regionų Komiteto sesijoje aktyviai reiškėte savo nuomonę, kaip vertintumėte 85-ąją sesiją, kokius klausimus norėtumėte akcentuoti, ką pabrėžtumėte?

A.A.:85-ąją plenarinę Regionų Komiteto sesiją vertinu teigiamai, buvo pritarta išties svarioms ir reikšmingoms nuomonėms, įvykę susitikai atneš naudos ir mūsų valstybei bei rajonui. Savo ruožtu išskirčiau nuomonę dėl bendrosios žemės politikos ateities po 2013 m. Kaip jau minėjau, protingai ir profesionaliai naudodamiesi žemės ūkio srities politiniais bei finansiniais mechanizmais – galime išties reikšmingai pagerinti kaimiškųjų teritorijų gyventojų ekonominę bei socialinę būklę. Vyko ir turininga diskusija dėl daug žadančios strategijos „Europa 2020“. Be abejo malonu ir tai, kad šioje plenarinėje sesijoje pritarta mano parengtai nuomonei „Vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas siekiant apsaugoti vaiko teises Europos sąjungoje“.

Ar Regionų Komitetas yra pajėgus sukurti tinkamas galimybes vienaip ar kitaip pristatyti valstybių narių administracinius vienetus, pvz. savivaldybes?

A.A.:Pastaruoju metu dedama vis daugiau pastangų siekiant jog Regionų Komitetas taptų vieta, kur įvairioms kultūrinėms tradicijoms ar vietos projektams būtų suteikiama galimybė būti pristatytiems visai Europai. Kalbėdamas apie šias galimybes pažymėčiau tradicinį renginį „Open Days“. Būtent šiame renginyje 2009 metais Zarasų rajono savivaldybės administracija pristatė tada dar tik planuotus, o dabar jau įsibėgėjančius, Zarasų mieste ir rajone įgyvendinamus investicinius projektus, Lietuvos – Latvijos bendradarbiavimo per sieną programą. Šiais metais bendradarbiaudami kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija bei Plungės rajono savivaldybe ketiname pristatyti Lietuvos kultūros sostinės projektą. Šis išskirtinis projektas susilaukė išties daug susidomėjimo tarp valstybių narių regionų ir savivaldybių. Na o pabaigai norėčiau pasakyti, kad Zarasai Europos Sąjungos kontekste yra pakankamai žinomi. Tik turime užtektinai pasitempti tvarkant infrastruktūrą, siekiant paversti mūsų regioną patrauklesniu gyventi, dirbti ir atostogauti.

Nuotraukos Regionų Komiteto ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos

Nuotraukos