2020 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Naujiena
zrs

Gyvenimas buvo dosnus

Gyvenimas nesibaigia ties konkrečiomis datomis. Jos ateina ir praeina, tačiau kaip tyro vandens šaltinis girdo, gaivina, brandina ir tuo neišvengiamai daro įtaką ateinančioms kartoms, įnešdamos į jų gyvenimus tvirtus būties ir moralės pagrindus.
 
Rašysiu apie iškilų dusetiškį, jau daugiau nei 50 metų gyvenantį šalia mūsų, ir neseniai atšventusį 80–ties metų jubiliejų - veterinarijos gydytoją Antaną Matulevičių. Šį žmogų puikiai pažįsta daugelis Dusetų seniūnijos gyventojų, nes jis buvo svarbus žmogus, į kurį pagalbos kreipdavosi beveik kiekviena šeima gyvenusi ūkiškai.
 
Tačiau kiekvienas žmogus, jeigu jis ne atsiskyrėlis, turi savo būties apibrėžtą vietą, savo artimus žmones. Todėl, rašydama apie Antaną Matulevičių negaliu nepaminėti jo gražios, gausios šeimos.
 
Antanas Matulevičius – suvalkietis iš Jungėnų  (Kalvarijos sav), žmona Dalia Krasauskaitė – aukštaitė iš Obelių. Šeimoje – du sūnūs, dukra ir septyni anūkai. Sūnūs Saulius ir Dalius baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, dukra Rasa – Vilniaus pedagoginį universitetą. Sūnus Saulius su žmona Rita gyvena ir dirba Kaune, Dalius – su žmona Elena - Vilniuje, o dukrelė Rasa su vyru dusetiškiu Gintaru gyvena ir dirba Utenoje.
 
Gražiuose, erdviuose namuose, kuriuos Dalia ir Antanas savomis rankomis pradėjo statyti 1976 m., įsikūrė 1983–iais. Dabar jie čia gyvena vieni. Atrodo tokioje didelėje erdveje dviems žmonėms galima ir pasiklysti. Tačiau Antano ir Dalios namai atrodo pilni gyvasties - čia kiekviena kertelė saugo brangius prisiminimus ne tik apie vaikus ir anūkus, bet ir apie Dalios ir Antano Matulevičių tėvus, protėvius, jaunystės metus,  nelengvą gyvenimo pradžią ir pastaikiusius jų gyvenime bėdas bei vargus. Daug reikėtų laiko, kad peržiūrėti visus plačios giminės nuotraukų albumus, senas ir labai vertingas, gražiai įrėmintas tėvelių ir protėvių fotografijas, pagarbiai saugomus mokykloje gautus garbės raštus, atminimo medalius, įdomius kelionių suvenyrus.
 
Dalia yra didelė kelionių mėgėja: su anūkais yra aplankiusi Prancūziją, Italiją, Austriją, Šveicariją ir kitas valstybes. Džiaugiasi ir didžiuojasi, kad pajėgė užkopti į garsiojo ugnikalnio Vezuvijaus viršukalnę ir atsiveži iš ten įdomių suvenyrų. Su anūku Simonu keliavo į Vatikaną, pasimeldė ir su visais dalyvavusiais buvo palaiminti Popiežiaus Benedikto XVI.
 
Ypač pagarbiai saugomas ir šeimos labai branginamas Rožinis su Popiežiaus Jono Pauliaus II bareljefu, dukros Rasos atvežtas iš Vatikano. Deramą vietą susirado ir anūkės Aurelijos jubiliejaus proga nutapytas senelio Antano Matulevičiaus paveikslas, spinduliuojantis ramybę, meilę ir įdėmiu žvilgsniu iš paveikslo, rodos, stebintis visų gyvenimus. Visi šie Matulevičiams brangūs daiktai turi savo vietą – yra tarsi apgyvendinti gražiuose jų namuose, pripildo Antano ir Dalios dabartį, ištrina ribą tarp praeities ir dabarties.
 
Malonu buvo klausyti šilto ir nuoširdaus šių namų šeimininkės Dalios pasakojimo ir tylaus Antano pritarimo apie visą drauge nugyventą gyvenimą, bendravimą su plačia gimine.
 
Ypač Matulevičiai džiaugiasi išaugusiais dorais savo vaikais ir tuo, kad iš jų nei vienas neišskrido į užsienius, kad myli savo gimtuosius namus, savo Tėvynę, kad gerbia ir globoja savo tėvelius, kaip paukšteliai suskrenda į šeimos šventes ir susiburia pasidžiaugti vieni kitais prie didžiulio kaimiško stalo.
 
Antanas Matulevičius gimė 1934 m. Jungėnų kaime, Kalvarijos rajone. Tėvelis, Petras Matulevičius, buvo Lietuvos savanoris.
 
Baigęs Kalvarijos vidurinę mokyklą Antanas 3 metus tarnavo sovietinėje armijoje Ukrainoje karinės technikos remonto bazėje. Čia jis tapo pagrindiniu dalinio fotografu ir šio pomėgio dar ilgai neatsisakė ir grįžęs į Lietuvą. Grįžęs iš armijos įstojo į Lietuvos veterenarijos akademiją, pasirinkdamas vet. gydytojo specializaciją. Studijuodamas susipažino ir su būsima žmona Dalia Krasauskaite, kuri pasirinko zootechnikės specialybę.
 
1963 m., jau susituokęs, baigė Veterenarijos akademiją ir gavo paskyrimą į Zarasų rajoną, Antalieptę. Čia pradėjo dirbti veterinarijos gydytoju ir dėstytojavo Antalieptės Žemės ūkio mokykloje. Nuo 1964 m. rudens paskirtas darbui į Dusetas, veterinarinės ligoninės vedėju.  Dalia Matulevičienė dirbo zootechnike. Dusetos tapo jų namais, jų vaikų gimtine, jų pasiaukojamo ir mėgstamo darbo vieta. Dirbant Dusetose, pasakojo Antanas Matulevičius, teko atlikti nemažai Cezario pjūvių gyvuliams, daryti sudėtingas skrandžio operacijas, keliauti į pagalbą kviečiantiems net ir iš kitų apylinkių“. 1995 m. jis įkūrė privačią veterenerijos paslaugų įmonę Dusetose ir darbavosi joje iki 2010-ųjų, kartu dirbdamas ir ūkio darbus.
 
Nuo 1965  iki 2010 m. veterinarijos gydytojas Antanas Matulevičius buvo atsakingas už žirgų sveikatą  kasmetinėse  Sartų žirgų lenktynėse.
 
Už ilgametį ir pasiaukojamą darbą veterinarijos srityje Antanas Matulevičius pelnė ne tik žmonių pagarbą, bet ir buvo apdovanotas daugybe Garbės raštų, padėkų:
 
2000 m. Valstybinės maisto ir veterenarijos tarnybos sidabro medaliu Antanas Matulevičius apdovanotas už nepriekaištingą darbą.
 
2003 m. taip pat sidabro medaliu apdovanotas švenčiant Lietuvos veterenarijos 85 metų jubiliejų.
 
2010 m. Valstybinė maisto ir veterenarijos tarnyba apdovanojo Antaną Matulevičių vardiniu medaliu „ Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20–mečio proga už ypatingus nuopelnus veterenarijos tarnyboje“.
 
2014 m. visa didžiulė Matulevičių šeima susirinko į šviesius ir svetingus namus atšvęsti gražaus, gero ir darbštaus žmogaus – vyro, tėvelio ir  senelio 80 metų jubiliejų. Su didžiuliu ąžuolo lapų vainiku pasveikinti jubiliato atvyko ir Zarasų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai: Tarnybos viršininkas Darius Kazulėnas ir vyriausiasis veterenarijos gydytojas – inspektorius Teofilis Sukackas.
 
Atrodo, šios šeimos gyvenimas buvo laimingas ir sklandus. Tačiau 2012 metais netikėta ir sunki liga prie patalo prikaustė regėjosi geležinį, niekada niekuo nesirgusį Antaną . Teko gydytis net Vilniaus ligoninėse. Antanas pasveiko ir dabar pilnas energijos darbuojasi namų ūkyje.
 
Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenė 2014 metų Kraštiečių suėjimo proga apdovanojo Antaną Matulevičių – „Už ilgametę profesionalią veterinarinę pagalbą Dusetų krašte.“
 
Zarasų rajono Valstybinės maisto ir veterenarijos tarnybos viršininkas Darius Kazulėnas įteikė Antanui Matulevičiui 80–ties metų jubiliejaus proga Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padėką už ilgametį kūrybišką darbą, nuoširdų ir sąžiningą pareigų atlikimą bei nuopelnus veterinarijai.
 
Graži Antano ir Dalios Matulevičių sodyba jaukiai prisiglaudusi prie Sartų ežero. Prie kelelio, vedančio į jų sodybą įsikūrusi gandrų šeimyna – ji tarsi simbolizuoja šios šeimos ramybę, gerbūvį ir santarvę. Kiekvienais metais gandrai grįžta į savo lizdą, į tikrus savo namus, taip netikėtai jau tapę visiems gandrų kaimynystėje gyvenantiems dusetiškiams gerumo simboliu.
 
Nuotraukos Vilijos Visockienės  ir iš asmeninių archyvų.
 
Informaciją parengė Marija Varenbergienė 
Nuotraukos




Zarasų rajono savivaldybė 2014-07-01 13:19:00