2022 m. rugpjÅ«Äio 12 d., penktadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracija. SÄ—lių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
  • Structure
  • TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
  • lt kalba
  • en language
Versija neįgaliesiems
Informacija
image
Naujiena
zrs

Gyventi šiandien... Gyventi rytdiena...

 Tai matant man visada kyla klausimas – o kas mus varžo gyventi taip, kaip norime, šiandien, tiesiog dabar? KodÄ—l mes tokie įsitikinÄ™, kad jei nesÄ—sime į lÄ—ktuvÄ… ir neskrisime į Havajus, apie kuriuos svajojame nuo mokyklos suolo, dabar (nes tai bÅ«tų pernelyg spontaniška, neapgalvota, netinkamas tam laikas, mažoka pinigų, neturime kam palikti prižiÅ«rÄ—ti šuns ir dar šimtai kitų „nes“), ten nusigausime po daug metų pagaliau atradÄ™ galimybÄ™?..
Kartais tų galimybių ieškome taip ilgai, kad pametame patys save, nuvejame svajones ir apsimetame, kad mums patinka mÅ«sų ramus ir pilkas gyvenimas, nors tikroji priežastis, kodÄ—l mes jį tokį gyvename, – tai baimÄ— pasielgti neapgalvotai. Neretai mes, vis rengdamiesi ir rengdamiesi „gyventi rytoj“, taip ir nerandame laiko tiesiog gyventi. 
Penkiolikmetis Justas su tokia mano nuomone nÄ— už kÄ… nenori sutikti. Jis sako turįs pažįstamų, kurie gyvena „šia diena“, bet... „Matau, kaip jie vis labiau ritasi žemyn, nes jiems nerÅ«pi, kaip bus rytoj. Aš gi manau, kad verta ir reikia gyventi rytojumi apgalvojant, kokį jį tu nori turÄ—ti. Kitaip tas rytojus gali baigtis labai nekaip...“ – sako vaikinukas. „Sutinku, kad reikÄ—tų mažiau save varžyti paties susikurtais ar menamais barjerais – to negalima, anas negražu, kÄ… kiti pagalvos... Sutinku, kad verta surizikuoti ir spontaniškai išlÄ—kti į tuos išsvajotus Havajus, nors paskui tektų misti tik duona ir vandeniu... Bet nesirengti ateiÄiai gali tik tas, kuris nejauÄia atsakomybÄ—s nei už save (nenoriu visÄ… gyvenimÄ… sÄ—dÄ—ti kažkam ant sprando), nei už savo senus ir ligotus tÄ—vus, nei už savo paÄios šeimÄ… ateityje“, – savo teisumu įsitikinusi ketvirtakursÄ— studentÄ— AustÄ—.
AustÄ—s nuomonei pritaria ir septyniolikmetÄ— Milda, kuri net nesvarsto, gerai ar blogai gyventi šia diena, ji įsitikinusi, kad tai – tiesiog neįmanoma. „KÄ… reiškia gyventi šia diena ir daryti, kÄ… nori? Sakykim, aš NENORIU ir neinu į mokyklÄ…, neklausau tÄ—vų, iškart išleidžiu visus turimus pinigus... NENORIU ir nestudijuoju, neieškau darbo... Ir kÄ…? Laisva ir laiminga? – ironizuoja mergina. – Na ne, manau, kad Dievas žmogų su smegenimis sutvÄ—rÄ— ne be reikalo. Tuo mes ir skiriamÄ—s nuo gyvÅ«nų, kad galvojame ir kuriame savo ateitį“.
Ei, ar tai tik nÄ—ra išsisukinÄ—jimas, nes surasti pateisinimÄ… bei priežastį atidÄ—ti neįprastÄ… sprendimÄ…, bauginantį žingsnį yra lengviau nei surasti stimulÄ… bei pasitikÄ—jimo savimi jį žengti?
SeptyniolikmetÄ—s DovilÄ—s nuomone, stimulas galÄ—tų bÅ«ti bÅ«tent gyvenimo trapumo suvokimas. „Niekada nežinai, kada gyvenimas gali sustoti, taigi reikia išnaudoti kiekvienÄ… jo teikiamÄ… malonumÄ… ir jaustis taip, tarsi gyventum paskutinÄ™ dienÄ…, – mano mergina. – TaÄiau negalima aklai mestis vien į malonumus ir nepaisyti to, kas bus rytoj. Visgi manau, kad visa tai galima suderinti“. O gal teisus šešiolikmetis Tomas, kuris sako: „Kol esu jaunas, gyvenu šiandiena. Kai paaugsiu, galvosiu ir apie rytojų“. 
TurbÅ«t geriausiÄ… išeitį sprendžiant šÄ¯ klausimÄ… surado aštuoniolikmetÄ— RimgailÄ—, kuri įsitikinusi, jog svarbius dalykus reikia planuoti, taÄiau nereikÄ—tų planuoti paties gyvenimo, norint taisyklingai sudÄ—lioti jį lyg vaikiškÄ… dÄ—lionÄ™, nes „jis padarys taip, kaip reikia, o ne taip, kaip nori tu. Viskas tiesiog gali išeiti atvirkšÄiai, kaip yra sakoma, tu planuoji, o Dievulis juokiasi...“ Jai pritaria bendraamžis Aurimas: ,,Sutinku su teiginiu, jog gyventi reikia laisviau... TaÄiau negali neplanuoti, jei turi svajonÄ™, nori siekti užsibrėžto tikslo, kadangi galvodamas apie tÄ… „paskutinÄ™ dienÄ…“ ir blaškydamasis gali likti tušÄiomis rankomis, nes nieko nepasieksi per vienÄ… dienÄ… – tai yra ilgas darbas“. Panašiai mano ir Viktorija, kuri ragina bendraamžius išnaudoti visas galimybes šiandien, taÄiau neužmiršti pagalvoti ir apie rytojų.
O man kažkaip vis dar knieti prieštarauti... „Jeigu nuolatos gyvenÄiau šiandiena, tai, manau, mažai kÄ… turÄ—Äiau“, – tai irgi Viktorijos žodžiai. Bet... Patirti, taigi ir „turÄ—ti“ kažkÄ… neapÄiuopiamo, bet labai labai brangaus ir nepamirštamo – irgi labai svarbu. ÄŒia kaip su tuo telefono skambuÄiu: jei šiandien kažkam nepaskambinsi, tas kažkas skambins rytoj, bet jau ne tau... Ne visada gyvenimas suteikia antrÄ… šansÄ…, antrÄ… pokalbį, antrÄ… kelionÄ™, antrÄ… meilÄ™...
NeatidÄ—liok – gyvenk! Anot šešiolikmeÄio Luko: „Jeigu turi dÄ—l ko gyventi, tai ir gyvenk tiek šiandiena, tiek rytojumi“.
Bendraamžius kalbino Sandra PETKUTĖ, Dominyka PARADNIKAITĖ, Milda KOLESNIKOVAITĖ, parengė Sandra.
Nuotraukos



Arianda GriÅ¡Äenko 2013-06-12 23:19:33