IÅ¡ moksleivio dienoraÅ¡Äio
Daug žmonių metų pabaigoje sau kÄ… nors pasižada. LiÅ«dni šaltiniai byloja, kad tik nedaugeliui jų pavyksta pažadus ištesÄ—ti. Ne išimtis ir aš – pasižadÄ—jau sau pakeisti požiÅ«rį. (GalbÅ«t tai paprasÄiausia bÅ«tų padaryti pasikeitus akis, kuriomis žiÅ«riu į gyvenimÄ…?) Nuo nusiteikimo priklauso labai daug kas: jeigu esu nusiteikusi, kad viskas yra/bus blogai, bÅ«tent taip ir nutinka. Dar supratau, kad gyvenime nÄ—ra vertinimų „geras – blogas“, jį susikÅ«rÄ—me mes patys. Vienam kažkoks dalykas gali atrodyti geras, kitam – tikra tragedija. Pavyzdžiui, pažymys. Jis niekad negali bÅ«ti blogas. Tereikia mokÄ—ti į jį pažvelgti taip, kad jis nebetaptų reikšmingas. Jeigu gavai gerÄ… pažymį – džiugu. Gavai prastÄ… – puikus spyris į užpakalį, paskatinimas stengtis ir tobulÄ—ti. Pažymys – tai tik mažas dalykÄ—lis, įrašytas žurnale ir pažymių knygelÄ—je. Juk nÄ— vieno, nÄ— kito visÄ… gyvenimÄ… kišenÄ—j nesinešiosime ir dÄ—l to nesigraušime. O štai žinias tikrai nešiosimÄ—s visÄ… gyvenimÄ… kartu su savimi, jų tikrai prireiks...
Grįžkime prie pažadų – supratau, kad turiu spragÄ…. NedidukÄ™, bet galbÅ«t lemtingÄ…. PasižadÄ—jau jÄ… panaikinti. Ir, beje, labai paprastai, lengvai ir sÄ—kmingai. Ar 20 minuÄių per dienÄ… yra daug? Tam tikra prasme – ne. Kasdien kryptingai išnaudojant po 20 minuÄių galima kalnus nuversti! Per savaitÄ™ susidaro šiek tiek daugiau nei 2 valandos, per metus – jau per 5 paras! Taigi pats laikas nuo dažniausiai neprasmingų užsiÄ—mimų („darbo“ prie kompiuterio, „prasmingų“ televizijos laidų žiÅ«rÄ—jimo) atimti po 20 minuÄių ir skirti jas užtikrintai ir gražiai ateiÄiai!
EGLÄ–