2019 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems

Kviečiame NVO ir religines bendruomenes teikti paraiškas Zarasų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių dalinio finansavimo iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšų konkursui

Informacija
Verta aplankyti
 
 
  
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Bendruomeniniai šeimos namai „Saugi šeima“ 
 

 
 
 
vspace=4
 
Atnaujink būstą
  
 
 
Mes socialiniame tinkle  
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 

Svetainės sukūrimą rėmė

Kiti projektai
Naujiena
zrs

Iš moksleivio dienoraščio

Šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje greitai keičiuosi ir aš, ir viskas aplinkui. Kasdien draugai, mokytojai, tėvai pakeičia savo nuomones kardinaliai. Vienintelis stabilus dalykas (tikriausiai stabilus) išlieka sąvokos: antitezė, politologija, parabolė, hiperbolė, statinis krūvis, molinė masė... Deja, toks stabilumas tėra knygose, sausoje teorijoje. O kiti dalykai priklauso nuo mano (kitiems – nuo jų) nuomonės...
Jau kelis mėnesius iš galvos negaliu išmesti dviejų žodžių TIKRAS ir DRAUGAS. Ką jie reiškia kartu? Ką atskirai? Kaip juos suprantu aš? Kaip suvokia šalia esantys? Ir štai ką pastebėjau – ne tik tikri draugai, bet ir draugystė nėra vertinami. Jau klausimas, pagal ką pasirinkti draugą, sukelia pyktį. Kaip galima pasirinkti draugą? Kokie kriterijai? Žaislai, pinigai, daiktai? Kaip galima tikru draugu pavadinti tą, apie kurį beveik nieko nežinai, o senus draugus sudėti į lentynas?
Man gi vienintelis draugystės kriterijus – tarpusavio santykiai. Žinoma, jie nebūna pastovūs, bet ar vienadienis pasikeitimas gali amžiams atitolinti draugus? Nuolatinis pasiryžimas padėti, nuoširdumas, palaikymas – visa tai, manau, yra nepakeičiama, bet gal aš prastai suprantu, kas vyksta, ir negaliu susiprotėti? Bėgančioje savo gyvenimo kino juostoje nepagaunu akimirkos, kada pradėjau tolti, pradėjau nebebendrauti taip, kaip bendravau, kada pradėjau šlykštėtis ir baisėtis artimu draugu, gal net pradėjau jam kenkti, norėti padaryti kažką blogo...
O gal meluoju? Gal pastebėjau tą akimirką? Tik neigiu ją pati sau, kad kaltė neužristų akmens ant širdies...
 
LINA
 

Eimantė Petrauskaitė 2011-11-13 17:03:30