IÅ¡ moksleivio dienoraÅ¡Äio
Galvoju, kodÄ—l taip dažnai atidÄ—lioju dalykus, kurių nenoriu daryti? Gal tikiuosi, jog nereikÄ—s atlikti to, ko nenoriu? Deja, bet dažniausiai kaip tik tai ir bÅ«na bÅ«tiniausi dalykai, kuriuos vis tiek tenka padaryti. „PrastÅ«mus“ laikÄ… jie vis tiek niekur nedingsta, tik lieka dar mažiau laiko jiems atlikti ir dar kirba mintis – juk jau galÄ—jau bÅ«ti viskÄ… atlikusi bei mÄ—gautis kitais dalykais...
Manau, nesu vienintelis žmogus, kuris visus sunkiausius, svarbiausius darbus dažniausiai atlieka paskutinÄ™ jiems skirto laiko minutÄ™, nors suvokia, jog šitaip elgdamasis jis tik dar labiau vargina save... Kaip ir nesu vienintelis žmogus, kuris supranta, kad be sunkaus bei kartais nemalonaus darbo nebus ir norimų rezultatų. Deja...
Štai ir atskaiÄiau sau moralÄ…... Einu ruošti pamokų...
Milda KOLESNIKOVAITÄ–