Lietuvos istorijos instituto archeologÄ— dr. AgnÄ— ÄŒivilytÄ— ir doktorantas Vytenis PodÄ—nas, įgyvendindami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamÄ… mokslininkų grupÄ—s projektÄ… ,,VÄ—lyvojo bronzos amžiaus (1100 - 500 m. pr. Kr.) ekonomika rytiniame Baltijos jÅ«ros regione: naujo modelio link“, atrado senosios gyvenvietÄ—s vietÄ… ir gausybÄ™ istorinių radinių Mineikiškių piliakalnyje (Zarasų seniÅ«nija). Mineikiškių piliakalnis datuojamas I tÅ«kst. pr. m. e. – I tÅ«kst. pr., mokslininkų buvo žvalgytas 1949 m., 1972 m. Vadovaujantis šiais žvalgybiniais tyrimais buvo spÄ—jama, jog Äia galima bÅ«tų aptikti senosios gyvenvietÄ—s pÄ—dsakus. Mokslininkų spÄ—jimai pasitvirtino unikaliais radiniais, kuriais jie pasidalino su Zarasų rajono savivaldybÄ—s atstovų grupe: vicemeru Arnoldu AbramaviÄiumi, Administracijos direktoriaus pavaduotoju Remigijumi Lamanausku, VšÄ® Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro direktore Nijole Šukštuliene, Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedÄ—ja Svetlana Veikšriene, Švietimo ir kultÅ«ros skyriaus vedÄ—jo pavaduotoja Daiva Šukštuliene, Zarasų krašto muziejininku KÄ™stu Vasilevskiu ir žiniasklaidos atstovais: laikrašÄio ,,Zarasų kraštas“ redaktoriumi Vytautu ŠerÄ—nu ir laikrašÄio ,,Utenos apskrities žinios“ redaktore Kristina Ramanauskaite.
ArcheologÄ— dr. AgnÄ— ÄŒivilytÄ— pasakojo, jog tokio tipo gyvenvietÄ—s atradimas, kai archeologinÄ—je aikštelÄ—je matomas aiškus medinÄ—s rÄ…stelių tvoros fragmentas, yra retas reiškinys. ,,Geriausiai tokie vaizdai atsiskleidžia nuo pakeliamo į dangų drono“ – sakÄ— dr. AgnÄ— ÄŒivilytÄ—. MokslininkÄ— supažindino su pristatomojo laikmeÄio žmonių gyvenimo bÅ«du, kai pagrindiniais keliais buvo vandens keliai (šalia Mineikiškių piliakalnio teka upÄ— Nikaja, priklausanti Dauguvos baseinui), dominavo gyvulininkystÄ— (auginamos maistui kiaulÄ—s, ožkos), dirbiniai iš kaulų, ragų, akmens. KasinÄ—jimų metu Mineikiškių piliakalnyje rasti: gyvulių kaulai (manoma, jog buvo valgoma ir arkliena), kaulinÄ—s adatos, raginis vinis, įvairių formų akmeniniai kirvukai (vienas baltų smilÄių vaikiškas (be paskirties, kaip galimas suaugusiųjų veiklos kopijavimas), kauliniai amuletai su skylute, žvÄ—rių dantys. Mokslininkai rado akmeninį karo kirvį su dviem brÅ«kšniais, kas gali liudyti, jog jis priklauso skandinaviškai kultÅ«rai, taip pat rastos formos lieti metalui – visi šie radiniai įrodo, jog ir Baltų žemÄ—se prieš 3,5 tÅ«kst. metų gyvenÄ™ žmonÄ—s pažino metalo liejimo technikÄ…, palaikÄ— ryšius su Skandinavijos žemių gyventojais, dirbiniai iš metalo buvo lyg ano laikmeÄio pinigai, mainų objektas. Baltijos gentys parduodavo gintarÄ…. Kol kas nei gintaro, nei metalo Mineikiškių piliakalnio senojoje gyvenvietÄ—je nerasta.
Mokslininkai dÄ—kojo už pagalbÄ… vietos seniÅ«nui, Štadvilių bendruomenei, pasakojo, jog tai tik bendradarbiavimo pradžia. Archeologiniai kasinÄ—jimai senojoje gyvenvietÄ—je bus tÄ™siami. MinÄ—to projekto partneriai - Gioteborgo universitetas (Švedija). Mokslininkų grupÄ—je dar dirba Karolis MinkeviÄius (Vilniaus Universitetas), GiedrÄ— PiliÄiauskienÄ— (Vilniaus Universitetas), Heidi Luik (Tartu universitetas).
DÄ—kojame Lietuvos istorijos instituto mokslininkams: direktoriaus pavaduotojui mokslo reikalams S. Grybkauskui, archeologei dr. Agnei ÄŒivilytei, doktorantui Vyteniui PodÄ—nui už galimybÄ™ iš arti pamatyti kÄ… tik atrastus unikalius archeologinius radinius. Atskleistos paslaptys ir naujos žinios masina tiek mokslininkus, tiek istorija besidominanÄius smalsuolius. Tikime, jog bendradarbiaudami, ne tik labiau pažinsime savo gimtÄ…jį kraštÄ…, bet ir atskleisime jo unikalias sÄ…sajas.
InformacijÄ… parengÄ— Daiva ŠukštulienÄ—, Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracijos Švietimo ir kultÅ«ros skyriaus vedÄ—jo pavaduotoja