JUODAS KAMPAS Apie moralÄ—s nuvertÄ—jimÄ…
Gyvename pasaulyje, kur sąžiningumas tapatinamas su silpnumu, o žmonių credo tampa frazÄ—: „Po manÄ™s – nors ir tvanas“. Šiais laikais nie-kas nesustabdys besimušanÄiųjų, greiÄiau išsitrauks išmanųjį telefonÄ… ir ims filmuoti, tad kÄ… jau bekalbÄ—ti apie šiukšlinimo stabdymÄ…. Niekas nebe-sistengia savo pareigų atlikti gerai: gydytojai – gydyti, kelininkai – tiesti ša-ligatvių, mokiniai – mokytis, mokytojai – mokyti... ŽmonÄ—s šaiposi vieni iš kitų. Kad ir kÄ… besakytų, netoleruoja kitokių nei jie ir skundžiasi, kai kyla grÄ—smÄ—, jog į Zarasus atvažiuos per daug turistų... Išminties ieško pigiose komedijose, o ne knygose. Suaugusieji perka vaikams alkoholį, patys geria ar rÅ«ko su jais parkelyje. SuaugÄ™ vaikai apleidžia savo senuÄiukus tÄ—vus...
Taip, mūsų Žiurkė didžiuojasi tuo, kad sugeba įžvelgti žmonių ydas, kai kiti joms lieka akli.
GalbÅ«t neverta apie tai rašyti ir bandyti kÄ… nors pakeisti? Tegul žmonÄ—s ir toliau gyvena kupini neapykantos bei nepagarbos? Tiesiog įdomu, kokia karta išaugs po šios. Juk tai bus karta, kuri matÄ— demotyvacijos, šiukšlini-mo, smurto laikus. O kas, jeigu jie taipogi nepanorÄ—s keistis? Jei ignoruos mažas Žiurkytes, kalbanÄias jų sąžinÄ—s balsu? KÄ… gi, mielieji, tada žmo-nÄ—ms niekas nebegalÄ—s padÄ—ti – kvepia destrukcija.
Žiurkei linkiu nepasenti, o žmonÄ—ms – kreipti dÄ—mesį į tai, kÄ… ji sako. Turime galvoti, kÄ… po savÄ™s paliekame, ir bandyti tai išsaugoti visais įma-nomais bÅ«dais.
Įkalbinti kitus daryti gera nėra taip lengva, todėl pradėkime nuo savęs.
Anastasija KISELIOVA
Nuotraukos