ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

 Taigi nutipenome Bajorų gatve žemyn, pasigrožėjome naująja graffiti siena, kuri išties puošia aplinką. Viena iš mano draugužių net sumanė palikti savo „įnašą“ ir truputį pagraužti sienos kamputį, bet tuoj buvo mūsų sugėdinta. Paskui pasigrožėti ežeru sumanėme nuo pakrantėje pastatytų lieptelių. Nelengvai suradome laisvą, nes beveik visus juos buvo užėmę būreliai jaunimo ir vaikų. Užsikorusios ant lieptelio tuoj supratome, kodėl šis lieptas laisvas – ant suoliuko buvo palikta krūva šiukšlių, o čia pat ežere plūduriavo net keli tušti plastiko buteliai. Supykusios ant kiauliškai besielgiančio jaunimėlio nutarėme tas šiukšles surinkti ir išmesti į joms skirtą vietą, bet ėmus ieškoti šiukšliadėžės paaiškėjo viena problema – pasirodo, prie šio lieptelio nėra nei šiukšliadėžės, nei bent kur nors šalia pakabinto šiukšlių maišo. Teko mums, mažoms žiurkytėms, tempti šiukšles į gana tolokai esančią šiukšlių dėžę, o tai mums išties nebuvo lengva, juk mūsų kojytės tokios trumpos, toli eiti greitai pasivargsta, dar ir su tokia nemalonia manta. Nusivylusios lieptelio švara tipenome toliau ir netikėtai šalia kitų dviejų lieptų pamatėme pakabintus šiukšlių maišus! Tie liepteliai atrodė kur kas tvarkingiau, nebuvo matyti ir šalia primėtytų šiukšlių.

Pasirodo, galima palaikyti tvarką, jei pasistengiama. Žinoma, žmonių kojos ilgesnės nei mūsų, žiurkyčių, jiems tikrai nebūtų sunku nunešti šiukšlių į dėžę, esančią kiek tolėliau, kaip ir daro tvarkingesni, kultūringesni bei savo miestą mylintys piliečiai. Betgi visokių yra, kitam šiukšlių dėžę prie kojų pastatyk – ir tai į ją obuolio graužtuko nesugebės pataikyti... Apmaudu, žinoma, bet kol dar nėra visi tokie kultūringi, bent tą šiukšlių maišą pakiškime tinginiams po pat nosimi, kitaip tuoj visa pakrantė pasidengs šiukšlėmis.

Tądien mūsų akys užkliuvo ir už jau apipaišytų šiukšliadėžių, ir už kelių kvailų užrašėlių, spėtų pakeverzoti ant naujų statinių lentelių...

Mielas jaunime, visų žiurkių vardu prašau jūsų – nešiukšlinkite, neterliokite ir negadinkite pakrantės statinių, neterškite ežerų! Vis šaukiate, priekaištaujate, kad Zarasuose „nieko nėra“, tai kodėl net ir tą gabalėlį „esamo“ graužiate aršiau nei mes, žiurkės...  

Piktosios  Žiurkės pastabas ir prašymą užrašė bei zarasiškių nevalyvumą užfiksavo Arianda GRIŠČENKO.