ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

 Daugeliui atrodo, kad mokiniams svarbiausias tikslas turi būti mokslai ir tik mokslai. Žinoma, iš dalies taip ir yra, bet labai didelę reikšmę tiek žmogui, tiek jo nusiteikimui mokytis turi ir aplinka. Naujokams tikrai labai svarbu, kaip juos sutiks klasės draugai arba kaip į juos naujoje mokykloje žiūrės vyresniokai. Žinoma, ir mokytojai, prie kurių taip pat kai kuriems reikia daug laiko priprasti, juk ne kiekvienam pakeisti aplinką yra lengva.

Na, bet kiekvienas iš mūsų viską išgyvena skirtingai, todėl būtų įdomu sužinoti pačių naujokų nuomonę – kaip jie jaučiasi naujoje mokykloje? 

UGNĖ (15 m.): „Labai sunku būtų viską apsakyti... Svarbiausias dalykas – jaučiama, kad esi gimnazijoje. Mokytojai jau žiūri į mus kaip į vyresnius mokinius, o ir su aukštesniųjų klasių mokiniais problemų nekyla, nes daugumą jų pažinojau iš anksčiau. Žodžiu, kokių nors sunkumų naujoje mokykloje nepatyriau“.

RIMAS (17 m.): „O manote, kad lengva? Tiems, kurie pereina iš vienos miesto mokyklos į kitą, neretai visa klase, suprantama, kad nieko baisaus. Sunkiau tiems, kurie ateina iš kaimo mokyklų. Stengiuosi neskubėti su vertinimais, nepuolu ieškoti draugų, pataikauti, įtikti, patikti... Atrodo, jau esu laikomas keistuoliu, vienišiumi, bet bent jau niekas nesikabinėja...“ 

EGLĖ (17 m.): „Normaliai. Aišku, reikėjo laiko priprasti prie naujos aplinkos, naujų žmonių – tiek bendraklasių, tiek mokytojų, bet greitai susibendravau. Susiradau naujų draugų – man tai nėra sunku“. 

DANIELĖ (15 m.): „Man patinka ši mokykla, ji labai skiriasi nuo mano buvusios – čia palyginti taip ramu, kartais būna net keista. Mokytojai čia nuostabūs, visi tokie draugiški, šmaikštūs, suprantantys bei visada pasirengę padėti. Apie mokinius nuomonė taip pat labai gera – visi atrodo tokie suaugę, visada padeda, jeigu tik ko prireikia. Prie visko pripratau labai greitai. Kol kas tikrai neturiu kuo skųstis...“

MIGLĖ (16 m.): „Senojoje mokykloje buvau sava... Atrodo, ir mylima. Čia gi esu visai svetima, atėjusi iš rajono mokyklos, taigi „kaimietė“... Kai kam jau užkliuvo mano išvaizda, kai kam – išsprūdę keli tarmiški žodžiai... Nespėjau kojų sušilti, o jau pravardę gavau. Jaučiuosi prastai, taip norėčiau grįžti į savo senąją mokyklą...“ 

TOMAS (17 m.): „Mokyklą teko pakeisti, nes baigus pagrindinę teko rinktis, kur noriu mokytis toliau, štai ir pasirinkau „Ąžuolo“ gimnaziją. Labai džiaugiuosi, jog greitai prisitaikiau prie naujos aplinkos, nepatyriau jokių sunkumų pritapdamas. Nesu išrankus, todėl klasės, kurioje norėčiau mokytis, nesirinkau, bet savąja esu patenkintas. Manau, jog mano adaptacija puikiai pavyko“. 

ANASTASIJA (17 m.): „Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad dar mokantis vidurinėje mokykloje teks pabūti naujoke, bet taip jau nutiko... Senojoje mokykloje man labai patiko, ji buvo kaip antrieji namai, dažnai ten likdavau ir pasibaigus pamokoms, nes turėjau atsakingų pareigų. Ir štai dabar teko viską keisti... Ne, eidama į naują mokyklą aš nebijojau, labiau priešingai – to laukiau. Nors iš pradžių buvo keista sėdėti naujose klasėse su nepažįstamais žmonėmis, klausytis naujų mokytojų balsų, gerti arbatą kitoje valgykloje, žaisti tinklinį kitokioje sporto salėje, bet vėliau pripratau. Vien dėl kelių mokytojų, kuriuos aš labai gerbiu, galiu pasakyti, kad nesigailiu perėjusi į šią mokyklą. O ir klasiokai yra tiesiog nuostabūs, kiekvienas savaip įdomus. Pagaliau aš labai mėgstu pokyčius ir šiaip manau, jog, jei esi komunikabilus žmogus, neturėtų kilti sunkumų bendraujant su bendraamžiais“. 

Bendraamžius kalbino Viktorija BRATIŠKAITĖ, Arianda GRIŠČENKO, Vilija BUČENKAITĖ ir Ingrida VYTAITĖ, parengė Viktorija.