2021 m. kovo 1 d., pirmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Naujiena
zrs

Kam negaila pinigų ir... dantų

RÅ«kymas
RŪKORIAI
 
IGORIS (17 m.): – RÅ«kau nuo keturiolikos. Pradžioje tai buvo žaidimas, nes norėjau tik pamėginti, juolab namie buvo rÅ«kančių, bet po metų jau rÅ«kiau kaip reikiant. Dabar rÅ«kau vieną cigaretę po kitos. Žinoma, pagalvoju, jog tai kenkia mano sveikatai ir prie gero neprives. Keliskart bandžiau mesti, regis, sunku nebuvo, tačiau ir vėl pradėdavau, kai pakliÅ«davau į rÅ«kančių draugų kompaniją. Žadu mesti galutinai, reikia atsinaujinti, nors tam reikės daug valios, kurios man, deja, trÅ«ksta. Ką manau apie rÅ«kančias merginas? Nieko nemanau, nes tai jų pasirinkimas, bet faktas tas, kad laikui bėgant jų grožis išblės.
 
VYTAUTAS (18 m.): – O, mano rÅ«kymo istorija įdomi. RÅ«kiau kažkur nuo 13 iki 14 metų... Mečiau. Po metų pertraukos vėl pradėjau. Mečiau dar kartą, bet vėl pradėjau... Kodėl? RÅ«kymas mane darė „kietesniu“, vyresniu prieš bendraamžius. Apie rÅ«kymo žalą pagalvoju, bet jaunam viskas į galvą ateina per vėlai ir rÅ«kymas jaunos galvos mąstymu – nekenksmingas malonumas. Dabar labai norėčiau mesti ir tikiu, kad man valios tam užteks.
 
MANTAS (17 m.): – RÅ«kau nuo 15 metų. Pamėginau, nes buvo įdomu. Girdėjau kalbant, kad tai atpalaiduoja, nuramina, o čia kaip tik prasidėjo problemos šeimoje... Apie rÅ«kymo žalą nepagalvoju, bet norėčiau mesti, tiesiog gaila pinigų. O rÅ«kančių merginų nemėgstu – kas gi mėgsta vaikšÄiojančias pelenines?..
 
VIRGILIJUS (15 m.): – Pirmą dÅ«mą užsitraukiau aštuonerių metų, bet rimtai rÅ«kyti pradėjau 10-ties. Pirmą kartą pabandžiau iš smalsumo, o vėliau įkalbėjo draugai. Esu tikras, jei norėčiau, man pavyktų mesti rÅ«kius, tiesiog dabar to nenoriu. Žinau, kad rÅ«kymas kenkia, bet dabar man tai tiesiog nerÅ«pi. Gal vėliau ir suprasiu, kad tai tikrai negerai. Nemėgstu rÅ«kančių panelių, joms tai jau tikrai netinka rÅ«kyti.
 
EDVINAS (14 m.): – RÅ«kyti pabandžiau septynerių. Buvau dar vaikas ir nesupratau, ką darau. Man net nepatiko. Kokių 12-kos pabandžiau vėl, bet ir vėl nepatiko. Nuolat rÅ«kyti pradėjau prieš metus, ir tai buvo draugų įtaka – vis eidavau „už kompaniją“ pastovėti šalia rÅ«kančių draugų, buvo kažkaip nepatogu išsiskirti iš kitų, tai ir pats įsitraukiau, nors žinau, kad tai kenkia sveikatai. O rÅ«kančių panelių, manau, apskritai neturėtų bÅ«ti, bjauriai jos atrodo su cigarete.
 
METUSIEJI
 
ARNAS (17 m.): – RÅ«kiau apie metus su puse. Pradėjau kažkaip savaime. BÅ«davo, išeini su draugais, jie rÅ«ko, tai ir tau „dėl kompanijos“ reikia. Vėliau pripranti ir nebegali sustoti. Bet aš sustojau... Manau, mečiau rÅ«kyti, nes supratau, kad visą gyvenimą rÅ«kydamas nieko gero nenuveiksiu. O mesti kažkada reikės, tai kam dar gaišti laiką. Pamačiau, kad iš to jokios naudos, be to, kiek pinigų praradau, juk cigaretės labai brangsta. Na, kažkokių didesnių pokyčių nejaučiu, tikriausiai per trumpai rÅ«kiau.
 
AISTĖ (17 m.): – RÅ«kiau apie ketverius metus. Pradėjau, nes maniau, kad taip greičiau pritapsiu prie naujos kompanijos, turėsiu gerų draugų ir pan. Supratau, kad rÅ«kyti nesveika ir negražu, kai pagelto dantys, pagaliau nusibodo nuolat dvokiantys drabužiai. Nusprendžiau atsisakyti šio įpročio. Kaip ir daugelis sako, tai padaryti nebuvo lengva. Iš pradžių skaičiavau, kiek surÅ«kau per dieną (maždaug aštuonias), nusprendusi kasdien surÅ«kyti po vieną mažiau, bet nieko man neišÄ—jo...
 
Atsikratyti šio įpročio man padėjo mano vaikinas. Jis pasiÅ«lė susilažinti iš pinigų, kad nerÅ«kysiu pusę metų. Taip ir padariau. O po to pavyko mesti ir visai. Dabar nerÅ«kau jau 9 mėnesius. Gal bÅ«das ir netradiciškas, bet supratau, jog sveikata brangesnė už porą minučių malonumo.
 
AUSTĖJA (17 m.): – RÅ«kiau dvejus metus. Pradėjau tik norėdama pabandyti, bet to užteko, kad pradėčiau rÅ«kyti nuolat. Nusprendžiau mesti, nes manau, kad už savo sveikatos gadinimą pinigus mokėti yra kvaila, kai tÅ«kstančiai moka tam, kad ją pagerintų. Mesti man padėjo užsispyrimas.
 
JUSTAS (19 m.): – RÅ«kiau dvejus metus. Mečiau – mano tėtis buvo rÅ«kantis, mirė nuo plaučių vėžio... Tiesiog prie jo lovos paskutinėmis minutėmis aš jam pažadėjau...
 
GIEDRIUS (20 m.): – RÅ«kiau trejus metus, kaip ir dauguma, pradėjau „iš durnumo“, o štai dabar, protan suaugęs, dvejus metus neberÅ«kau. Mečiau dėl daugelio priežasčių: dvokia iš burnos, kimtelėjo balsas (o aš su draugais studentais noriu dainuoti ir groti grupėje), gaila pinigų, kuriuos galima išleisti daugeliui kur kas malonesnių dalykų: pasitaupyti kelionėms, nusipirkti muzikinių įrašÅ³, įsigyti madingesnį drabužį. Bet svarbiausia – dabar aš „kietas“. Taip taip, kaip paauglystėje vaikinukai vaidina „kietus“, kad rÅ«ko, taip aš dabar jaučiuosi kitoks, išskirtinis, kad nerÅ«kau. Pagaliau didžiuojuosi savimi, kad esu valingas – užsispyriau ir mečiau, nors, patikėkit, buvo nežmoniškai sunku. Tie, kurie tikina, kad lengvai mestų, tik nenori, meluoja sau ir kitiems – tiesiog per skystos jų kinkos, tam reikia tikro vyriškumo.
 
Manome, po Justo ir Giedriaus žodžių komentarų nebereikia...
 
Kalbino Vilija BUČENKAITĖ, Agnė BUROKAITĖ ir Eimantė PETRAUSKAITĖ.
Nuotraukos

RÅ«kymas



Eimantė Petrauskaitė 2010-06-11 12:24:39