ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

RAMINTA: „Man krikštynos patiko. Tiesa, mane krikštijo tik penki moksleiviai, o ir tie patys – draugai, bet tai vyko draugiškai, su humoru. Liko geros emocijos, puiki nuotaika ir žinojimas, kad esu nebe „fuksė“.
NASTĖ, VIKTORIJA ir VAIDA tikėjosi ilgesnio, įdomesnio ir linksmesnio renginio, daugiau pasirodymų, nes iš keturių pirmokų klasių kažkodėl pasirodė tik dvi. Ir nors džiaugėsi, kad „krikštatėviai“ buvę geri, bet patyliukais prisipažino, kad būtų buvę smagiau, jei būtų kiek ir pakankinę – liktų daugiau prisiminimų.
MATILDA ir IEVA krikštynomis nebuvo patenkintos, jos nusivylė „krikštatėvių“ neoriginalumu – jie tik šiek tiek apipaišė „fuksų“ vei­dus, ir viskas... Merginos mano, kad pati krikštynų idėja yra šauni, bet jos galėtų būti įdomesnės ir įsimintinesnės.
O štai DEIVIDUI, RUGILEI ir TOMUI krikštynos iš viso nepatiko, nes, jų nuomone, nieko įdomaus nevyko. „Tai buvusios net ne krikštynos, o tiesiog pasveikinimas – visa tai nepaliko jokio įspūdžio ir jau spėta pamiršti“, – sakė jie.
„Krikštatėviai“
JULIJA: „Net nedalyvavau renginyje, nes tik du asmenys galėjo eiti pasveikinti pirmokų. Pati jų nekrikštijau, kiti gi, girdėjau, tik simboliškai juos kažkiek pažymėjo. Tai kaip tokios krikštynos kam nors galėtų patikti? Manau, galėtų leisti antrokams patiems orga­nizuoti renginį, kaip kad anksčiau būdavo – ne tokie mes maži ir kvaili, kad neatskirtume, kas galima, o kas neleistina...“
ELENA: „Šių metų krikštynos buvo prastos, galima sakyti, kad jų išvis nebuvo. Po du atstovus iš kiekvienos klasės – tai visiška nesąmonė. Šventė turėjo būti tiek pirmokams, tiek antrokams, o čia išėjo taip, jog greičiau patys pirmokai save apsikrikštijo“.
Trečiokės KOTRYNOS nuomone, „fuksų“ krikštynos turėtų būti šventė visai mokyklai, kadangi naujais mokyklos bendruomenės nariais tampa nauji mokiniai. Scenoje VISOS! (o ne tik tos, kurios nori) pirmokų klasės turėtų parodyti savo sugebėjimus vyresnie­siems, jog pelnytų pripažinimą. „Deja, jau kelerius metus krikštynos pasidarė nebe krikštynos ir apskritai jokia šventė, – sako KOTRYNA. – Ar vyresnieji neturi teisės pamatyti pirmokų pasirodymo? Nejau pirmokai neverti vyresniųjų pagyrimų už pasirodymus? Pagaliau, kodėl krikštynos vis nukeliamos į šaltą rudenį? Juk taip norėtųsi pirmokams lauke surengti kokias estafetes ar įvairius „ma­sinius išbandymus“ – ir būtų smagu, ir nereiktų baimintis dėl aptaškytos sienos ar grindų. Pačios krikštynos, mano nuomone, visai „išsigimė“ – jokių įdomesnių užduočių, jokio išradingumo, linksmumo. Vis iš tos baimės, kad tik kažko neatsitiktų... Bet jei kam krikštynos nepatinka, jei bijo būti ištepti ar čiaudėti nuo pipirų, tai tegul tą dieną iš viso neina į mokyklą? O kad „krikštatėviai“ justų saiką ir ribas bekrikštydami, tegul pirma rimtai pasikalba su tėvais ir mokytojais“.
Po tokių pasisakymų belieka tikėtis, kad krikštynų dvasia atsigaus ir būsimieji „fuksai“ tikrai turės ką prisiminti iš savųjų krikštynų.
Bendraamžius kalbino Anastasija KISELIOVA, Vilija BUČENKAITĖ ir Dorina ŠUKYTĖ.