2024 m. vasario 26 d., pirmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. +370 385 37 173, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
  • Structure
  • TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
  • lt kalba
  • en language
Versija neįgaliesiems
Informacija
image
Naujiena
zrs

Kviečiame susipažinti – parodos „Įkvėpti“ ir „Gilus Jausmas“ pačių autorių akimis

Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje iki 2024 m. vasario 9 d. eksponuojamos dvi meno parodos –neįprastos, bet šviesios, jautrios, pasakojančios apie žmones.
 
III aukšto erdvėse eksponuojama menininkės Renatos Heredia piešinių paroda „Gilus jausmas“ apie gilius žmogaus jausmus ir bÅ«dą depresijai išreikšti. Su Renata susipažinome 2017 m. metais bibliotekoje rengiant parodą-projektą „Postprodukcija", kurioje Renata pristatė savo kurtus drabužius su fotografe Lina Albrikiene. Renata pristato kitą kÅ«rybinį projektą. Ji taip pat iniciavo, kad Igno Rudžio fotografijų paroda pasiektų zarasiečius. Pakalbinome Renatą.
 
APIE PARODĄ, KURIOJE POEZIJA IR PIEŠINIAI
 
Kalbant apie parodą „Gilus jausmas“, viskas prasidėjo nuo kelionių įspÅ«džių koliažų darymo – karpymo, klijavimo, piešimo. Po to viskas natÅ«raliai perėjo į tekstus – dienorašÄio rašymą, ir po to natÅ«raliai atsirado noras tiesiog spalvinti, lieti spalvas pieštukais. Vėliau radosi ir konkretÅ«s piešiniai, bet daug išliko ir abstrakcijos. Šie piešiniai man padėdavo išreikšti savo bÅ«senas, nuotaikas, emocijas ir jausmus.
 
APIE PAŽINTĮ SU IGNU RUDŽIU
 
Su Ignu buvome pažįstami jau kuris laikas, nes mÅ«sų vaikai žaidė futbolą toje pačioje komandoje. Iš matymo žinojome vienas kitą, pasisveikindavome. Bet kÅ«rybinei pažinčiai mus suvedė mano projektas „MYLĖK SPORTUOK TIKĖK“. Kaip tik tuo metu projektui ieškojau fotografo, ir labai nesisekė su tomis paieškomis. Atsitiktinai vienas iš futbolo bÅ«relio vaikų tėvų užsiminė, kad mÅ«sų Ignas fotografuoja. Taip ir susiėjo mÅ«sų keliai. Ignas, tuo metu buvo dar tik pradedantysis pirmo kurso studentas, jau „turėjo akį“, jautė kompoziciją. Mačiau jo sudėtas reportažines futbolo nuotraukas, mane jos sužavėjo. Ir kaip žmogus, jis buvo labai organizuotas, komunikabilus.
 
APIE SAVE
 
Pati aš gimusi ir augusi Vilniuje. Kiek save pamenu, nuo mažumės užsiiminėjau visokiais menais. Parodos pradėjo kristalizuotis dar studijų metais, kada, grįžusi iš Ekvadoro, surengiau pirmąją savo darytų fotografijų ir kurtų drabužių parodą Ekvadoro tema. Vėliau dirbau mados srityje, kÅ«riau drabužius perdirbimo principu. Iš senų drabužių, audinio atraižų kÅ«riau perdirbtus audinius ir iš jų siuvau drabužius. Taip gimė projektai „Drabužiai kaip kasdienybės terapija“ ir „Postprodukcija“. Pastarajame drabužiai buvo fotografuojami žymioms moterims menininkėms pozuojant jų kÅ«rybinėje aplinkoje. Vėliau drabužių kÅ«rimo procese atsirado tapyba ant audinio. KÅ«riau tekstiliniais dažais tapytus maišiukus.
 
APIE KŪRYBINIUS PROJEKTUS
 
SÅ«nui lankant futbolą išsirutuliojo konceptualios parodos idėja „MYLĖK SPORTUOK TIKĖK“, kurioje dera garsas, vaizdas (nuotraukos) ir drabužiai. Per varžybas įrašinėdavau įvairiausius garsus, su garso operatoriumi juos dėliojome ir kÅ«rėme garso takelius. Ignas buvo projekto fotografas – bendravome beveik metus, kol kÅ«rėme projektą. Bet ir vėliau, užsimezgęs ryšys, draugystė neišblėso. Gaila, kad tai buvo pirmas ir paskutinis Igno projektas jam gyvam esant.
 
KAIP GIMĖ IDĖJA „Ä®KVĖPTI“
 
Po Igno mirties jo artimiesiems ir man kilo mintis apie Igno kÅ«rybos įprasminimą – taip ir atsirado šios nuotraukos, atrinktos iš gausybės Igno foto darbų. Prisijungė fotomenininkė Enrika Samulionytė, kurios idėją, fotografuoti sulaikytą kvėpavimą, realizavome su Igno šeima, gimine ir draugais. Parodos pavadinimas Ä®KVĖPTI turi dvi reikšmes –įkvėpti – kvėpuoti, ir įkvėpti su kirčiu gale – bÅ«ti įkvėptam. Todėl labai tikimės, kad ši paroda įkvėps, kiek įmanoma daugiau žmonių – tiek sveikų, tiek sergančių.
 
Bibliotekos I a. galerijoje iki 2024 m. vasario 9 d. eksponuojamas Igno Rudžio fotografijos ir Enrikos Samulionytės foto projektas „Ä®kvėpti“. Paroda skirta Igno Rudžio, vieno iš parodos autorių, sirgusio reta liga (plautinė hipertenzija), atminimui. Rengiant parodą susitikome su Igno tėvais Birute ir Audriumi Rudžiais, kurie atvežė parodą, kalbėjomės.
 
APIE ŠEIMĄ
 
Ignas (trečiasis iš mÅ«sų vaikų), gimė 1986 m. gegužės 19 d., ir gimė su labai rimta širdies yda. Dvi sudėtingos operacijos, atliktos dar kÅ«dikystėje, leido jam išgyventi ir dar ilgą laiką jaustis palyginti neblogai. Manome, kad vaikystė jam buvo laiminga. Jau tuo metu pasireiškė Igno komunikabilumas ir meniška prigimtis, ypač artistiškumas. Su mokykla reikalai buvo prastesni, nes, nors buvo gabus, judri prigimtis trukdė susikaupti, o mes, žinodami, koks tikrumoje yra rizikingas ir, galbÅ«t, neilgas yra jo gyvenimas, mokytis nevertėme. Galiausiai baigė amatų ir verslo mokyklą, įgydamas buitinės technikos meistro specialybę. Pagal ją dirbti nepradėjo, o išbandė daug užsiėmimų – nuo pardavėjo iki muzikinių vakarų organizavimo. Paauglystėje savijauta pablogėjo, o kai jis sužinojo savo ligos esmę, kilo baimės priepuoliais pasireiškusios psichologinės problemos. Širdies stimuliatorius, nauji medikamentai padėjo pasijusti geriau. 2007 m. Ignas sukÅ«rė šeimą; kitais metais susilaukė sÅ«naus. Ir, galiausiai, bebaigdamas trečią gyvenimo dešimtmetį, įstojo į Vilniaus dizaino kolegiją studijuoti fotografiją ir videomenus. Studijas, deja, 2021 m. nutraukė mirtis.
 
KOKS BUVO IGNAS
 
Ignas buvo labai komunikabilus ir draugiškas. Ir labai jautrus, užjaučiantis kitus bei visada pasiruošÄ™s padėti. Gal dėl to, draugų jis turėjo visada ir visur, kur beatsidurdavo. Mėgo muziką, pramoko groti gitara. Artistiškumas pasireiškė tuo, kad jis dalyvavo kai kurių lietuviškų serialų ir užsienio kÅ«rėjų filmavimuose, atlikdamas epizodinius vaidmenis. Jį galima pamatyti, pvz., „Rezidentuose“, „Moterys meluoja geriau“, garsiajame „Černobilyje“, filme „Popiežius prieš Hitlerį“. Jo visuomeniškumas pasireiškė. kad jis buvo Lietuvos plautinės hipertenzijos asociacijos narys, o kurį laiką – ir jos prezidentas.
 
FOTOGRAFIJA JO GYVENIME IR KODĖL ŽMONĖS
 
Fotografija labiau susidomėjo, bÅ«damas jau subrendęs vyras – ir čia aptiko pašaukimą, panoro tapti profesionaliu fotografu. Fotografavo labai įvairius objektus, stengėsi bandyti įvairius stilius, naudojo ir skaitmenines ir klasikines technologijas. Parodoje pateikiamos žmonių nuotraukos. Toks buvo organizatorių pasirinkimas – per gyvų žmonių nuotraukų ir fotografės Enrikos Samulionytės fotomontažų kontrastą atkreipti žiÅ«rovų dėmesį į plautine hipertenzija sergančių žmonių problemas, kurias galima spręsti tik sudėtingomis transplantacijų operacijomis, ir tuo bÅ«du paskatinti organų donorystę.
 
KĄ JAUČIAME MES
 
Parodoje pateiktos daugiausiai artimų Ignui žmonių nuotraukos. Jos perteikia šiems žmonėms Igno jaustą šilumą, todėl šilta ir mums. Džiaugiamės, kad sÅ«nus galiausiai rado pašaukimą. Kartu jos kelia apgailestavimą, kad sunkios ligos dažnam neleidžia pilnai atsiskleisti, o žmonija, nepaisant milžiniškų medicinos pasiekimų, dar negali išspręsti panašių problemų.
 
PALINKĖJIMAI
 
Kiekvienam, aplankiusiam šią parodą linkime sveikatos, nes sveikata – esminė sudėtinė laimės dalis. Ir linkime truputį pagalvoti, ką turėtume padaryti, kad daugiau jautrių, draugiškų ir, galbÅ«t, gabių žmonių išliktų tarp mÅ«sų. O tai padaryti nesunku – užpildyti donorystės dokumentus ir neprieštarauti, kad artimi žmonės taptų donorais.
 
 
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
Nuotraukos






Zarasų rajono savivaldybė 2024-02-06 09:13:32