2019 m. spalio 22 d., antradienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Naujiena
zrs

Maestro Lionginas Abarius pagerbtas gimtinėje

Zarasų krašte džiugus įvykis – mūsų kraštietis, Lietuvos muzikinės kultūros veikėjas, kompozitorius, dirigentas, profesorius ir ilgametis pedagogas Lionginas Abarius švenčia gražų jubiliejų. Rugpjūčio 8-ąją garbiam Zarasų krašto sūnui sukako devyniasdešimt metų.


Jo kūryba brangi ir sava ne tik zarasiškiams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Jubiliejų maestro pasitiko savo gimtinėje - Maniuliškių kaime, kur gimė, iš kurio išėjo į platų muzikos pasaulį ir sulaukė didelio pripažinimo.


Pasveikinti Zarasų krašto piliečio į jo gimtinę atvyko Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. Meras džiaugėsi, kad beveik tris ketvirčius amžiaus Liongino gyvenimas glaudžiai susijusi su muzika, ji jį pavergusi. Zarasiečiai didžiuojasi tuo, kad žinomas maestro yra jų žemietis. Prieš keletą metų jam suteiktas Zarasų krašto garbės piliečio vardas. Džiaugiamės, sakė meras, kad kur bekoncertuotų, ką bedirbtų profesorius, jis visada prisimena savo gimtąjį kraštą, gimtuosius namus ir savo žemiečius. Muzikos korifėjų sveikino mero patarėjas Vilhelminas Kuzmickas, rajono Savivaldybės tarybos narys Algimantas Cibulskis, Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas, Antazavės bendruomenės nariai Danutė Skardinskienė, Dalia Deinienė, Antanas Navickas.


Lionginas Abarius labai džiaugėsi sveikinimais, linkėjimais. Maestro labai šviesios atminties, prisiminė daug savo gyvenimo epizodų. Dėkojo ne tik svečiams, bet ir žmonėms, padėjusiems siekti meno aukštumų. Jubiliatas sakė, kad šiandien daugelis didžiuojasi savo bajoriška kilme, ieško įrodymų. Lionginas Abarius didžiuojasi, kad jo močiutė buvo baudžiauninkė, tėvai mažažemiai valstiečiai, tačiau nepaprastai mylėjo gimtinę, žemę, žmones ir buvo labai darbštūs.


Daug šiltų žodžius Lionginas Abarius pasakė apie Avilius, šio kaimo bažnyčioje prasidėjo jo karjeros pradžia. Čia penkiolikmetis Lionginas Abarius tapo vargonininku. Lionginas prisiminė žmones, kurie padėjo jam muzikos karjeros kelyje. Ypač dėkingas buvusiam Antazavės bažnyčios vargonininkui Juozui Dugnui. Labai norėjo Lionginas išmokti groti vargonais. Liongino tėvas ir paprašė vargonininko pamokyti sūnų groti vargonais. Vargonininkas sutiko. Per gilias pusnis, didelius šalčius skubėdavo iš Maniuliškių kaimo į Antazavę mokytis vargonavimo. Vargonininkas mokė profesionaliai. Tik ne visada jaunuolis galėdavo ištrukti iš namų. Siautė pokario baisumai. Reikėjo dirbti ūkyje. Anksti neteko mamytės. Tačiau mokslai sekėsi puikiai ir po vargonavimo mokslų vargonininkas Juozas Dugnas pasakė, kad Abarius gali dirbti vargonininku ir rekomendavo Avilių bažnyčios klebonui Juozui Ražanskui į vargonininko vietą.


1946 m. sausio 2 d. apsiavęs kuntapliais, apsivilkęs skolintą rusišką kareivišką sermėgą, pasikabinęs lininį maišelį, kuriame buvo giesmynas, išėjo į Avilius. Kelias netrumpas – keturiolika kilometrų. Tik vakarėjant pabeldė į Avilių klebonijos duris. Gaspadinė nužvelgė ir paklausė, ko gi šis jaunuolis nori. Kai išgirdo, kad tai būsimasis vargonininkas, dar labiau nustebo. Šiandien Lionginas Abarius prisimena, kad jis panašėjo tada į nepilnametį elgetą, o ne į vargonininką.


Taip Aviliuose pasirodė naujas vargonininkas, kuris džiugino ir stebino savo muzikalumu aviliškius.


Lionginas Abarius pradėjo nuo vargonavimo Aviliuose ir gyvenime pasiekė neregėtų ir nesvajotų aukštumų. Visur jis įtemptai dirbo ir tik darbu ir savo talentu viską pasiekdavo. Iš pradžių buvo eiliniu dirigentu, vėliau tapo Dainų švenčių vyriausiuoju dirigentu. Svarūs jo pasiekimai ir pedagogikoje. Nuo eilinio dėstytojo iki žinomo profesoriaus. Gražūs jo pasiekimai ir kūryboje. Nuo liaudies dainų iki sudėtingų ir žinomų muzikos kūrinių.


Lionginas Abarius, jo dukra Daina gražiai sutiko svečius. Dėkojo už sveikinimus. Tą popietę žinomas kraštietis prisiminė savo bičiulius, draugus, kolegas. Dainavo daug savo dainų. Šiltai prisiminė savo bičiulį poetą Paulių Širvį. Jubiliatas atmintinai deklamavo Širvio eilės. Trumpos susitikimo akimirkos pademonstravo, kad Maniuliškių žemė išaugino talentingą muzikos korifėjų, be galo gerą ir nuoširdų žmogų, kurį myli ir gerbia visa Lietuva. Svečiai sudainavo Lionginui Abariui „Ilgiausių metų“ ir palinkėjo sulaukti maestro šimtmečio.


Atsisveikindamas Lionginas Abarius džiaugėsi, kad į jo atmintį įsirašė dar vienas toks malonus sveikinimas. „Atmintis yra rojus, iš kurio niekas mūsų negali išvaryti“, sakė atsisveikindamas Lionginas Abarius.

 


Jubiliatas linkėjo svečiams, savo artimiesiems visada gyvenime džiaugtis mažais ir ne visada reikšmingais dalykais ir stengtis paversti kiekvieną dieną maža ir įspūdinga švente. Visiems reikia išmokti dovanoti šiltą draugišką žvilgsnį, gerą, nuoširdų žodį tiems, kurie šalia Jūsų. Tada pajusite kaip tai gaivinančiai šildo ir Jūsų pačių širdis. Tai ir yra pati didžiausia žmogaus ilgaamžiškumo paslaptis. Gyvenimas turi būti ne tik ilgas, bet ir kupinas gerų, gražių darbų.

 

Petras Ivanovas

Nuotraukose: jubiliato profesoriaus Liongino Abariaus sveikinimo akimirkos Maniuliškių kaime.
Autoriaus nuotraukos


Svetlana Veikšrienė 2019-08-12 09:32:16