2023 m. vasario 2 d., ketvirtadienis
ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ
Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Informacija
- Naujienos
- SavivaldybÄ—
- SavivaldybÄ—s taryba
- SavivaldybÄ—s administracija
- Zarasų rajono savivaldybės vadovų darbotvarkės
- SavivaldybÄ—s kontrolÄ—s ir audito tarnyba
- Struktūra ir kontaktinė informacija
- Veiklos ataskaitos
- Asmenų priimamasis
- E. demokratija
- TeisinÄ— informacija
- Lietuvos Respublikos Seimo narys
- Veiklos sritys
- AdministracinÄ— informacija
- Paslaugos
- Å vietimas
- BÅ«stas
- Turtas
- Korupcijos prevencija
- Komunalinis Å«kis
- Statyba, remontas
- Kultūra
- Sportas
- SocialinÄ— parama
- Sveikatos apsauga
- Aplinkos apsauga
- CivilinÄ— sauga
- Priešgaisrinė apsauga
- Teritorijų planavimas ir architektūra
- Kultūros paveldas
- Jaunimui
- Gyventojams
- Nuorodos
- Mobilizacija
- CivilinÄ— metrikacija
- Klausiate - atsakome
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Atviri duomenys
- Zarasų - Visagino regiono vietos veiklos grupė
- Pranešėjų apsauga
- Draudimas rÅ«kyti daugiabuÄiuose
- Asmens duomenų apsauga
- Konsultavimasis su visuomene
- Vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutų tvarkaraÅ¡Äiai
Naujiena
Šiandien, gruodžio 1 d., 16 val. Vilniaus RotušÄ—s aikštÄ™ papuoš daugiau nei šimtas žvakuÄių, skirtų mirusiesiems nuo AIDS atminti. Tokiu bÅ«du siekiama dar kartÄ… priminti visuomenei apie ŽIV infekcijos grÄ—smes, paraginti išlaikyti budrumÄ…, didinti informacijos sklaidÄ…, formuoti brandesnį visuomenÄ—s požiÅ«rį į ŽIV / AIDS ligÄ… ir ja serganÄiuosius. AkcijÄ… organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos Raudonuoju kryžiumi, koalicija „Galiu gyventi“, ŽIV / AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacija „Demetra“ ir paramos fondu „Rigra“.
Akcijos pradžia – 16 val. Joje dalyvaus sveikatos apsaugos ministras ArÅ«nas Dulkys, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir visi geros valios žmonÄ—s, norintys kartu simboliškai paminÄ—ti PasaulinÄ™ kovos su AIDS dienÄ….
Išankstiniais duomenimis, šiais metais (iki lapkriÄio 1 d.) Lietuvoje registruota 200 naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 115 vyrų, ir 85 moterys. Pasak ministro, kasmet gruodžio 1-Ä…jÄ… minima PasaulinÄ— kovos su AIDS diena skatina atvirai ir geranoriškai pažvelgti į daug prieštaravimų visuomenÄ—je kelianÄiÄ… ligÄ….
„Bendras atliktų ŽIV tyrimų skaiÄius Lietuvoje kasmet išlieka pastovus, taÄiau ŽIV dažnu atveju diagnozuojama, deja, per vÄ—lai, kai liga jau bÅ«na gerokai pažengusi, o tai skaudžiai sukreÄia, sujaukia ar net sugriauna ne vienÄ… gyvenimÄ… – tiek šiÄ… diagnozÄ™ išgirstanÄiųjų, tiek jų artimųjų. Privalome aktyviau naudotis tokiomis dienomis kaip ši ir kuo garsiau, atviriau ir empatiškiau kalbÄ—ti apie serganÄiųjų AIDS bei užsikrÄ—tusiųjų ŽIV padÄ—tį ir galimybes jiems padÄ—ti, nes medicinos mokslas nestovi vietoje“, – sako A. Dulkys, išreikšdamas viltį, kad kartu su mokslu augtų ir visuomenÄ—s sÄ…moningumas bei mažėtų su šia liga susijusių stereotipų ir klišių.
Nacionalinio visuomenÄ—s sveikatos centro duomenimis, iš viso (per visÄ… ŽIV registravimo laikotarpį) Lietuvoje užregistruoti 3783 ŽIV užsikrÄ—tÄ™ žmonÄ—s, iš kurių vyrų yra 3,5 karto daugiau nei moterų – atitinkamai 2934 vyrai ir 849 moterys (lapkriÄio 1 d. duomenimis). Tiesa, per pastaruosius trejus metus (2019–2021 m.) sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo atitinkamai nuo 5,4 iki 4,3 atvejų 100 tÅ«kst. gyventojų.
Nors ŽIV / AIDS ligos gydymas Lietuvoje kompensuojamas, taÄiau net pusÄ— savo ŽIV statusÄ… žinanÄių žmonių nesigydo. Siekti gydymo ŽIV užsikrÄ—tusiems asmenims itin trukdo vyraujanti stigma bei diskriminuojanÄios nuostatos užsikrÄ—tusiųjų atžvilgiu.
„Vienas didžiausių iššÅ«kių – kaip padÄ—ti asmenims, kurie jau turi ŽIV, pasiekti gydymÄ…. Lietuvoje vis dar smarkiai atsiliekame pagal gydomų asmenų skaiÄių, o jis bÅ«tinas ir labai efektyvus visiems infekuotiesiems ŽIV. Nemažai šių žmonių patiria socialinÄ™ atskirtį, jiems gydymÄ… pasiekti yra sunku, juos reikia „vesti už rankos“, kÄ… ir daro žemo slenksÄio kabinetai. NorÄ—tųsi, kad valstybÄ— jiems padÄ—tų tai daryti“, – sako akcijoje dalyvaujanÄios koalicijos „Galiu gyventi“ vadovÄ— Jurgita PoškeviÄiÅ«tÄ—.
Jai antrina ir paramos fondo „Rigra“ vadovÄ— Gražina AleksaitienÄ—: „Siekti gydymo ŽIV užsikrÄ—tusiems asmenims itin trukdo visuomenÄ—je vyraujanti stigma bei diskriminuojanÄios nuostatos užsikrÄ—tusiųjų atžvilgiu. Tyrimai rodo, kad ŽIV / AIDS sergantys asmenys jauÄiasi beverÄiai arba bijo aplinkinių pasmerkimo, todÄ—l net nesikreipia gydymo. AtsidÅ«rÄ™ sveikatos priežiÅ«ros įstaigose dÄ—l kitų ligų, kartais sulaukia sveikatos priežiÅ«ros specialistų atstÅ«mimo ar net pašaipų. ŽIV liga sergantys asmenys turi tokiÄ… paÄiÄ… teisÄ™ į bÅ«tinÄ… gydymÄ…, pagarbÄ… ir visuomenÄ—s supratimÄ… bei paramÄ….“
Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs, yra ŽIV testas. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Alytaus skyriaus vadovė Aldona Turauskytė pabrėžia, kad labai svarbu, kad žmonės nebijotų tikrintis dėl ŽIV.
„Daugelis nenori net sužinoti savo statuso vien dÄ—l to, kad bijo, jog gavus teigiamÄ… rezultatÄ…, sulauks pasmerkimo ir paniekos iš aplinkinių. GalbÅ«t dÄ—l to savo darbe susiduriame su jau gerokai pažengusios ligos atvejais, kuomet šalia ŽIV randama visa „puokštÄ—“ gretutinių ligų, ir tokio asmens gydymo procesas tampa žymiai sudÄ—tingesnis“, – teigia A. TurauskytÄ—.
Anot ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovÄ—s Svetlanos Kulšis, ŽIV tyrimas ir gydymas sunkiai pasiekia žmones, kuriems to labiausiai reikia – tad visuomenÄ— gali ir turi imtis veiksmų pašalinti socialines ir struktÅ«rines kliÅ«tis, trukdanÄias žmonÄ—ms pasiekti paslaugas, nepriklausomai nuo socialinÄ—s padÄ—ties, amžiaus, lytinÄ—s orientacijos, tapatybÄ—s, rasÄ—s, tautybÄ—s, negalios ar priklausymo rizikos grupÄ—ms.
ŽIV testas dažniausiai atliekamas paÄ—mus kraujo iš venos ar piršto. AntikÅ«nai organizme randami ne iš karto po užsikrÄ—timo, o praÄ—jus 3–4 savaitÄ—ms ar net keliems mÄ—nesiams. Periodas nuo užsikrÄ—timo iki nustatyto kiekio antikÅ«nų atsiradimo vadinamas inkubaciniu, arba „lango“ periodu.
Tyrimai atliekami dviem etapais. Pirma – atliekamas atrankinis (laboratorinis arba greitasis) ŽIV tyrimas. Antra, jei atrankinio tyrimo rezultatas teigiamas, toliau atliekamas pakartotinis, (laboratorinis) ŽIV diagnozÄ™ patvirtinantis tyrimas. PatvirtinamÄ…jį tyrimÄ…, ar asmuo užsikrÄ—tÄ™s ŽIV, atlieka NacionalinÄ— visuomenÄ—s sveikatos priežiÅ«ros laboratorija Vilniuje.
Primename, kad ŽIV gali plisti: lytinių santykių metu, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrÄ—tÄ™s, per kraujÄ… – dalijantis užkrÄ—stais švirkštais ar adatomis (pavyzdžiui, vartojant narkotikus), perpilant kraujÄ…, atliekant invazines procedÅ«ras nesteriliais įrankiais. Taip pat užkrÄ—sti ŽIV savo vaikÄ… nÄ—štumo, gimdymo metu arba žindant gali ir užsikrÄ—tusi motina.
AIDS liga pirmÄ… kartÄ… nustatyta 1980 metais Kalifornijoje. Nuo tada vis dar nÄ—ra sukurta skiepų ar vaistų, galinÄių jÄ… pilnai išgydyti, nors mokslininkai jau sukÅ«rÄ— keletÄ… preparatų, stiprinanÄių imuninÄ™ sistemÄ… ir padedanÄių kovoti su ŽIV. PasaulinÄ— kovos su AIDS diena minima nuo 1988-ųjų.
Daugiau informacijos apie ŽIV ir jo diagnostiką rasite ČIA.
SAM Spaudos tarnyba
Nuotraukos
Zarasų rajono savivaldybė 2022-12-01 10:50:18
Koronavirusas
KomunalinÄ—s atliekos
ElektroninÄ—s paslaugos
Svarbu
Verta dÄ—mesio
.jpeg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Apklausa
.jpg)
.png){kind=logo}
