ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Vartokime žodžius ir posakius tinkama reikšme

 

Mūsų viešojoje kalboje nemąžta įvairių klaidų, dviprasmybių, nelogiškai vartojamų sąvokų, tad ir pasiaiškinkime kai kurių pasakymų vartoseną. Tai iš pirmo žvilgsnio gal ir ne itin krintančios į akis kalbos negerovės, bet vis dėlto taisytinos. Štai žodis pakelti. Tradicinės žodžio pakelti reikšmės — padaryti, kad būtų aukštesnėje padėtyje, gulėjusį pastatyti, miegojusį pabudinti ir panašiai. Šiomis reikšmėmis jis visiškai įprastas: Pakėlė nuo žemės parpuolusią moterį; Viena ranka galiu pakelti tokį svorį; Pasikėliau anksti rytą (gali būti ir atsikėliau, ypač tai pastebima tautosakoje, liaudies šnekamojoje kalboje).

 

Kanceliarinėje kalboje žodžiui pakelti visai be pagrindo suteikiame dar vieną reikšmę — pažiūrėti, patikrinti, pvz.: Reikėtų pakelti archyvo dokumentus. Bet juk pakėlę ir palaikę dokumentus nieko nepešime, juos dar reikia patikrinti, perskaityti ar panašiai, todėl taisykime: Reikėtų patikrinti / pasižiūrėti archyvo dokumentus.

 

Dažniausiai mūsų kalboje ir raštuose klaidų atsiranda dėl to, kad žodžius pavartojame jiems nebūdinga reikšme. Štai imame ir pasakome: Reikia praeiti techninę apžiūrą. Dar nepraėjau medicininės apžiūros. Nepraėjau konkurso, nes buvo daug kandidatų ir kita.

 

Nesuklyskime. Praeiti — rodo ėjimą ar slinkimą pro ką nors (kieno nors atžvilgiu): Nepraeikite pro šalį; praėjo treji metai; lietus jau praėjo. Tačiau praeiti visiškai netinka, kai pavartojame laimėjimo, patekimo į ką ar kur, veiksmo atlikimo reikšme. Todėl pirmuosius pavyzdžius taisykime: Reikia pereiti techninę apžiūrą. Dar neperėjau medicininės apžiūros. Arba dar geriau — nepasitikrinau sveikatos. Nelaimėjau / Neperėjau konkurso, nes buvo daug kandidatų.

 

Tiek raštuose, tiek šnekamojoje kalboje reikėtų skirti žodžius duomenys ir daviniai ir nevartoti jų vieno vietoje kito. Žodynai aiškiai apibrėžia šių abiejų žodžių reikšmes: davinys — tai duodamas maisto ar pašaro kiekis, porcija: sausas davinys, maisto davinys, dienos davinys ir panašiai, o duomuo — kas duota, kuo remiamasi darant išvadas. Taigi akivaizdu, kad remtis mokslo daviniais visiškai netinka. Todėl neklyskime kalbėdami apie duomenis. Tinka sakyti: patikrino eksperimento duomenis; į pasą įrašomi asmens tapatybę patvirtinantys duomenys, bet kariams prieš žygį išdalinami sausi daviniai.

 

Ne visada skiriame žodžius naudoti ir vartoti. Naudoti — reiškia vartojimą patiriant naudą ar kam nors pritaikymą, tačiau kai kalbama apie paprastą maisto, vaistų ar kitų daiktų suvartojimą, žodis naudoti netinka. Todėl skirkime: Elektros energija naudojama visą parą. Gamtos turtus reikia naudoti protingai. Kito geru ilgai nesinaudosi. Bet: Vaistus reikia vartoti du kartus per dieną. Žmonės daugiausia vartoja/geria karvių pieną. Maistui reikia vartoti daug daržovių. Taip pat vartojame, o ne naudojame žodžius, pasakymus, kitus kalbos elementus, pvz.: Jis kalboje mėgsta vartoti priežodžius.

 

Parengė Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Vasilijus Trusovas,

Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji kalbos tvarkytoja Birutė Kajutytė