zarasai.lt

Informacija

Klausiate - atsakome

Klausimas:

Norėčiau sužinoti, kur pagal įstatymus yra mokyklinių autobusiukų vairuotojų darbo vieta? Kur jiems dėtis atvežus vaikus į mokyklą? Šiltu metu galima ir autobusiuke pasėdėti. O kur dėtis per šalčius? Mokykla turi teisę ir neįsileisti, juk tai ne jos darbuotojas, pašalinis asmuo. Kodėl vairuotojų darbdavys tuo visai nesirūpina?

Atsakymas:

Dėl mokinių pavėžėjimo į bendrojo lavinimo mokyklas ir iš jų mokykliniais autobusais ypatumų pagal uždarojoje akcinėje bendrovėje „Zarasų autobusai" taikomą darbo laiko apskaitos tvarką dalį mokyklinių autobusų vairuotojų darbo laiko sudaro prastova - darbo laikas, kada autobuso vairuotojas nevairuoja autobuso, t. y. jam neduodama sutartyje sulygto darbo ar nepasiūloma kito darbo (Darbo kodekso 143 straipsnis).

Už prastovą vairuotojams darbo užmokestis mokamas vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsniu. Prastovos metu autobusų vairuotojų buvimo vieta nustatyta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes: vienas autobuso vairuotojas dalį darbo dienos dirba jo aptarnaujamoje bendrojo ugdymo mokykloje pagal atskirą darbo sutartį. Vienam autobuso vairuotojui prastovos metu, suderinus su jo aptarnaujamos bendrojo ugdymo mokyklos administracija, suteikta galimybė būti šios mokyklos patalpose. Dar vienam autobuso vairuotojui tokia galimybė bus suteikta nuo 2011-01-23, nes šiuo metu keičiamas jo aptarnaujamas maršrutas ir maršruto tvarkaraštis. Likusiems mokyklinių autobusų vairuotojams, atsižvelgiant į jų galimybę prastovos metu pasiekti namus, vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsnio 6 punktu, suteikta teisė prastovos metu nebūti darbe.

Bendrovei papildomai apklausus visus mokyklinių autobusų vairuotojus ir jų aptarnaujamų bendrojo ugdymo mokyklų administracijas nenustatyta jokių skundų ar pageidavimų dėl autobusų vairuotojų buvimo vietos ir sąlygų prastovos metu.

Švietimo ir kultūros skyrius

ir UAB „Zarasų autobusai"

Daugiau..

Svetainės sukūrimą rėmė

Naujiena

Papildomos lėšos pacientų klausai atstatyti

Spausdinti
Įvertink: 0 0

Tuos, kurie pastaruoju metu buvo susirūpinę, jog susidarė kochlearinės implantacijos ir klausos sistemų implantavimo operacijų laukiančiųjų eilutė (tiesa, pacientų su tokia negalia apskritai nėra daug), jau pasiekia geros žinios. Rugpjūčio pabaigoje sveikatos apsaugos ministro įsakymu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo papildomai skirta 510 tūkst. litų kochleariniams implantams, BAHA įsriegiamiems kauliniams implantams, vidurinės ausies klausos sistemoms ir atsarginiams kochlearinių implantų procesoriams kompensuoti.

Šiemet PSDF biudžete šioms reikmėms buvo skirta 911 tūkst. litų, tačiau jų nepakako, tos lėšos jau buvo paskirstytos iki šių metų birželio. Kodėl lėšų pritrūko? Pirmiausia dėl sunkmečio sąlygomis sumažėjusio PSDF biudžeto šiemet šioms reikmėms buvo skirta šiek tiek mažiau nei pernai. Kita vertus, pernai gruodį sveikatos apsaugos ministro buvo patvirtinta iš esmės visai nauja tvarka, sudaranti geresnes sąlygas apkurtusiesiems gauti reikiamą medicinos pagalbą. Tuomet buvo suteikta galimybė ir suaugusiesiems, staiga apkurtusiems abiem ausimis, gauti kompensuojamuosius kochlearinius implantus (iki tol šie implantai tebuvo kompensuojami tik vaikams iki 18 metų). Taip pat pirmą kartą iš PSDF biudžeto pradėtos kompensuoti vidurinės ausies klausos sistemos „Vibrant Soundbridge“, kurios bazinė kaina siekia apie 40 tūkst. litų.

Buvo padidintos PSDF biudžeto išmokos šių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti: kochleariniam implantui skiriama 54 100 Lt (anksčiau buvo 42 tūkst. Lt), o atsarginiam kochlearinio implanto procesoriui – 14 700 Lt (anksčiau – 12 tūkst. litų). Tad dabar pacientams, pasirinkusiems brangesnį nei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompensuojamą kochlearinį implantą ar atsarginį procesorių, reikia primokėti kur kas mažiau nei pernai.

Na, o tos skirtos papildomos lėšos išvaduos iš tylos pasaulio dar 10 pacientų. Šiemet jau pagelbėta 22 žmonėms: vienam jų įdėta vidurinės ausies klausos sistema, penkiolikai kompensuoti kochleariniai implantai, šešiems – procesoriai.

Pabrėžtina, kad 54 100 Lt kainuojantį kochlearinį implantą pacientas gali įsigyti be jokios priemokos – tokią sumą kompensuoja VLK. Jei pacientas pasirenka brangesnį implantą, tai kainos skirtumą jis turi sumokėti implantus tiekiančiai įmonei.

Tikimasi, kad sudarant 2011-ųjų metų PSDF biudžetą šioms reikmėms bus skirta daugiau lėšų.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2010-09-01 14:10:30

Svarbu