2020 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Naujiena
zrs

Pasinerk į Ežerų kraštą: įdomiausios vietos Zarasuose – Lietuvos Šveicarijoje

Apžvalgos ratas

Zarasų miesto svečiai patenka į kalvų, ežerų ir miškų apsuptyje įsikūrusį rojų, dar nuo seno žinomą kaip Lietuvos Šveicarija. Senosios sėlių genties kultūros atminimą atspindi skambūs vietovių pavadinimai. Zarasų miesto vardas yra senas baltiškas vietovardis (sėliškai ezeras – „ežeras“, o Zaraso ežeras vadinosi Ezarasas), vienas ryškiausių išnykusios baltų genties sėlių kalbos paminklų.


Zarasų rajonas yra ne tik vienas iš daugiausiai ežerų turinčių rajonų Lietuvoje (yra daugiau kaip 300 ežerų), bet ir puikuojasi vienais didžiausių šalies ežerų – Drūkšiais, Luodžiu bei ilgiausią kranto liniją šalyje turinčiais Sartais, vaizdingosiomis Antalieptės mariomis. Kaimo turizmas – viena populiariausių veiklų kaimiškajame Zarasų rajone. Apie 50 šios paslaugos teikėjų siūlo poilsį prie gražiausių vandens telkinių, saugomose teritorijose, įspūdingame Aukštaitijos kraštovaizdyje.


Kraštas lankytojus žavi ne tik savo vandenimis, bet ir vaizdinga bei unikalia gamta. Stelmužės ąžuolas yra seniausias ir storiausias medis Lietuvoje ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Apipintas legendomis, gausiai lankomas vietinių ir užsienio svečių. Susižavėję ąžuolo galia, mažai žmogaus paliesta gamta galite grožėtis keliaudami po visą rajoną išsibarsčiusiais pažintiniais maršrutais vandeniu ir sausuma.


Video „Nerk į Zarasus!“: https://www.youtube.com/watch?v=uzqu3fzgyTk

 

Intriguojanti Zarasų krašto turizmo naujiena 2020

 

Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje ne tik atrasite, bet ir pažinsite Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei jo gamtines ir kultūrines vertybes. Ėjimą ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis. Jie Jums padės pažinti Šventosios aukštupio gamtinį ir kultūrinį paveldą, pažers įdomių faktų apie Antalieptės HE ir marių atsiradimo istoriją, atskleis marių salų ir biologinės įvairovės paslaptis, papasakos apie „dingusius ežerus“, senųjų kaimų likimą. 10,5 km trasoje paženklinti medžių kamienai padės lengviau orientuotis. Trasos pradžioje esančioje apžvalgos platformoje galėsite pasigrožėti marių kraštovaizdžiu. Na, o Blėkiškių kaime, Jūsų lauks išskirtinė atrakcija – savarankiškas persikėlimas pontonine perkėla per siauriausią Antalieptės marių vietą.

 

Į Zarasus derinant darbą ir poilsį


Zarasų kraštas pritraukia vis daug svečių, kurie nori ne tik ilsėtis, bet ir čia dirbti. Vienintelė Lietuvoje ežerų ir gamtos apsuptyje įsikūrusi moderni bendrystės erdvė Zarasai HUB antrus metus pritraukia vis daugiau nuotolinio darbo entuziastų iš įvairių Lietuvos ir užsienio įmonių. Čia atvykusieji dirba šiuolaikiškai įrengtose erdvėse, o laisvu laiku gali mėgautis visais Zarasų krašto teikiamais malonumais.


Zarasai HUB bendrystės erdvė išsiskiria ne tik lanksčios ir inspiruojančios darbo erdvės ir gamtos derme, tačiau ir patogia, minučių atstumu, išvystyta infrastruktūra. Pėsčiomis pasiekiamos kavinės, apgyvendinimo įstaigos, parkas, gražiausi Zarasų krašto lankytini objektai, apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė.

 

 

Atraskite Ežerų kraštą žaisdami

 

Šią vasarą pasinerkite į vieną gražiausių Lietuvos regionų – Aukštaitiją. Čia tyvuliuoja net 1002 ežerai, nepailsdami čiurlena upeliai, o jiems savo ošimu pritaria šimtamečiai miškai. Kelionė po šį legendomis apipintą kraštą patiks ir ištroškusiems nuotykių, ir pasiilgusiems vaizdingų panoramų, ir besidomintiems istorija, ir norintiems turiningai praleisti laiką su šeima ar pailsėti nuo skubančio miesto šurmulio.


Aukštaitijos (Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Utenos ir Zarasų) rajonų turizmo informacijos centrai pristato bendrą projektą – kelionių žaidimą “Pasinerk į Ežerų kraštą!” (www.1002ezerai.lt). Iki rugsėjo 30 d. aplankykite žaidimo organizatorių rekomenduojamas 25 įdomiausias, išskirtines lankytinas vietas Aukštaitijoje ir jose pasižymėkite savo išmaniuoju telefonu. Kiekvieno tai padariusio lauks Ežerų krašto suvenyras, o vienam laimingajam bus įteiktas pagrindinis žaidimo prizas – skrydis oro balionu virš Ežerų krašto dviem asmenims!

 

Kaip žaisti?

 

Žaidimo metu jums bus reikalingas mobilusis telefonas ir mobilieji duomenys prieigai prie interneto arba „Wifi“.

 

Išmaniojo telefono interneto naršyklėje atverkite žaidimo puslapį - www.1002ezerai.lt

 

Susiplanuokite kelionę/keliones, kad galėtumėte aplankyti visas 25 rekomenduojamas Žaidimo vietas ir prie jų pasižymėti.

 

Būdami prie konkrečios Žaidimo lankytinos vietos nepamirškite pasižymėti:

 

 

  • suraskite maršrute Jūsų lankomą lankytiną vietą;

 

  • paspauskite ties ja esantį mygtuką „Pasižymėti“;

 

  • pasižymėti galėsite tik būdami prie to objekto (tai nustatyti leis Jūsų telefono GPS);

 

  • sėkmingai pasižymėję gausite tai patvirtinantį žalios spalvos pranešimą;

 

  • nepavykus pasižymėti, gavus raudonos spalvos pranešimą, vadovaukitės telefono ekrane pateiktomis instrukcijomis.

 

Aplankę visas 25 maršruto lankytinas vietas žaidimo platformoje gausite unikalų prizo kodą, kurį galėsite iškeisti į žaidimo organizatorių įsteigtus prizus ir užregistruoti jį žaidimo pagrindinio prizo lošimui.


Visa informacija ir žaidimo taisyklės: www.1002ezerai.lt.

 

 

Žaidimo lankytinos vietos Zarasų rajone

 

Zarasų apžvalgos ratas. Nuo unikalaus Lietuvoje statinio virš Zaraso ežero atsiveria įspūdinga ežero panorama. Apžvalgos rato aukštis siekia 17 metrų, skersmuo - 34 metrus. Nuo apžvalgos rato galima nusileisti iki ežero pakrantės. Pakrantę juosiančiu 1,5 km ilgio pasivaikščiojimo taku, pakeliui grožėdamiesi skulptūromis, pasieksite Didžiąją salą.


Didžioji sala, užimanti net 44 hektarus, yra viena didžiausių Lietuvos salų. Tai išskirtinių renginių ir festivalių rengimo vieta, patraukli aktyvaus poilsio mėgėjams. Joje sutvarkyta poilsio infrastruktūra ir įrengta ilgiausia Baltijos valstybėse vandenlenčių trasa bei batutų parkas.


Kultūros centras Dusetų dailės galerija. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje organizuojamos dailės ir fotografijos parodos, plenerai, simpoziumai, leidžiami informaciniai leidiniai, meno albumai. Čia rengiami klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai, kūrybos vakarai, rodomi kino filmai, spektakliai. Ypač populiarios Dusetų krašto dailininkų parodos.


Tiltiškių vandens malūnas - muziejus. Kadaise Tiltiškių vandens malūne srauni Šventoji suko girnas, malė miltus, pjovė lentas. Čia įsižiebė ir pirmoji elektros lemputė Zarasų krašte, tai buvo malūnas, gaminęs elektros energiją. Nenuostabu, kad čia anksčiau veikė energetikos muziejus. Šiandien į šį gražų vandens malūną vertėtų užsukti ir dėl čia įsikūrusio radijų muziejaus. Didžiąją muziejaus dalį užima daugiau nei 300 senoviškų radijo aparatų kolekcija. Malūne organizuojamos ekskursijos, organizuojami kultūros renginiai, susitikimai, diskotekos ir vietos produktų degustacijos.


Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia yra 72 m., aukščiausia akmeninė bažnyčia Lietuvoje, turinti neogotikos bruožų. Ji užburia savo didingumu ir masyvumu. Galbūt todėl, kad nėra įprasta, jog didžiulis pilkų tašytų akmenų statinys taip ryškiai išsiskirtų iš vietos kraštovaizdžio. Jos statybai buvo vežami didžiuliai akmenys iš visos Salako parapijos, o žmonės nepagailėjo jėgų jai pastatyti. Šalia tyvuliuoja vienas didžiausių Lietuvos ežerų - Luodis, kurio pakrantę ir kitas Salako įdomybes jungia, pasivaikščioti kviečiantis Salako pažintinis takas.


Stelmužės ąžuolas, bažnyčia ir varpinė. Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias ir storiausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra per 1500 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m. skersmens ir 13 m. apimties prie žemės (kamienui apimti reikia apie 13 vidutinio sudėjimo žmonių). Šalia stovi medinė, be vinių suręsta Šv. Kryžiaus bažnyčia, pastatyta 1650 m. tuometinio dvaro valdytojo Folkerzambo. Klasicizmo bruožų turinčioje bažnyčioje išsiskiria medinis altorius ir medžio drožyba dekoruota sakykla. Dekore daug augalinių, figūrinių motyvų, reljefų ir apvaliųjų skulptūrų. Vakarinėje šventoriaus dalyje yra darnių proporcijų varpinė, statyta XVII a. viduryje.

 

Straipsnį parengė: „Pamatyk Lietuvoje“


2020-09-01 09:05:02
MERAS
Koronavirusas
Elektroninės paslaugos
Verta dėmesio
 
 
 
 
 
 
 
 
  
 
 
 
 
 
 
 
Teise
 
 
 
 
 
 

 

Apklausa
  • Ar rūšiuojate atliekas?