Penkiolika metų jaunystės „Dainuoti – tai dar kartą gyventi“ (Elena Čiudakova)
Paklausta, kas paskatino jÄ… suburti jaunus žmones į choro kolektyvÄ…, vadovÄ— paaiškino, jog iš pradžių ji gimnazijoje turÄ—jusi ansamblį, kuriame galÄ—jÄ™ dainuoti daugiausia 12 mokinių. Laikui bÄ—gant mokytoja pastebÄ—jusi, jog vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių nori dainuoti, bÅ«tent tai jÄ… ir paskatino suburti pirmÄ… mišrų „Ąžuolo“ gimnazijos chorÄ…, kurį vienu metu sudarÄ— net apie 50 narių. Chore dainavo tiek vaikinai, tiek merginos. Tai jaunai mokytojai buvusi nauja pradžia, naujas išbandymas – iki šiol jai nebuvo tekÄ™ dirbti su tokiu dideliu kolektyvu. Mokytoja JÅ«ratÄ— sako, jog labai džiaugdavosi, kai laikui bÄ—gant pamatydavusi, kaip iki šiol muzikos rašto nemokÄ—jÄ™ jaunuoliai pradeda dainuoti, kaip jų akyse užsidega noras siekti daugiau. BÄ—gant metams choras keitÄ—si ir ilgainiui jame liko vien merginos. Bet tai nepakenkÄ— kolektyvui, jis vis labiau tobulÄ—jo. Pasak mokytojos, svarbiausia yra ne konkursai ar prizinÄ—s vietos, svarbiausia yra jaunystÄ—, kuri visÄ… šÄ¯ laikÄ… lydÄ—jo kolektyvÄ…. Choro vadovÄ— mananti, kad taip ilgai išsilaikyti kolektyvui padeda jo vieningumas, atsakomybÄ— bei darbas, ir linki choristams šių savybių neprarasti.
O kÄ… apie dainavimÄ… chore mano šio kolektyvo nariai?
Septyniolikmetei RIMGAILEI dainavimo pradžia chore prasidÄ—jo tada, kai ji aštuonerių metų atÄ—jo į Zarasų meno mokyklÄ…. „Pirmieji metai buvo nedrÄ…sÅ«s, kažkaip buvo keista dainuoti su kitais vaikais, dalyvauti atrankose, konkursuose. Prisimenu kaip šiandien patį pirmÄ… didžiausiÄ… konkursÄ…-festivalį – Dainų šventÄ™ Vilniuje. Tada Meno mokykloje buvau tik antrokÄ—, o jau manÄ™s ir choro laukÄ— didžiulis renginys. Ä®spÅ«džiai buvo įsimintini, nepamirštami iki šiandien, – pasakoja RimgailÄ—. – Taigi chore dainuoju iki šiandien. AtÄ—jusi į Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijÄ… nedvejodama atÄ—jau ir į chorÄ…. Dainavimas chore – tai didelis pomÄ—gis, malonumas, kurį jauÄia tikrai ne visi. Man tai jau tapo įprasta. Su malonumu lankau choro repeticijas ir tikrai dainuosiu visus tuos metus, kol Äia mokysiuos. Manau, ir ateityje, kai studijuosiu ar jau dirbsiu, jei tik bus darnus choras, mielai ten dainuosiu su kitais. Choro gimtadienio proga linkiu kolektyvui ir vadovei daug puikių choristų, daug skambių dainų, gerų emocijų ir, žinoma, puikių rezultatų“.
ŠešiolikmetÄ— MONIKA dainuoti kartu su broliais mÄ—gusi nuo mažens. „Brolis lankÄ— gimnazijos choro repeticijas, pasakodavo apie tai, kaip ten linksma, kaip jie važiuoja į visokias šventes... Kai man atÄ—jo laikas mokytis gimnazijoje, iškart žinojau, kad lankysiu ir chorÄ…. Tikrai nenusivyliau – smagu kartu su choru dainuoti renginiuose, prisidÄ—ti prie įvairių švenÄių kÅ«rimo. Man patinka dainuoti, nes smagu bÅ«ti bÅ«ryje draugų, smagu, kai kitiems malonu mÅ«sų klausytis, kai pagiria, kad choras gražiai dainuoja. Tai tiesiog toks malonus laisvalaikio praleidimo bÅ«das. Chorui palinkÄ—Äiau kuo ilgiau gyvuoti bei „pritraukti“ į jį kuo daugiau žmonių, ypaÄ vaikinų, jo nariams bÅ«ti aktyviems ir su plaÄiomis šypsenomis!“ – linkÄ—jo Monika.
Choro narÄ—s RAMINTA, RŪTA bei EVELINA papasakojo, jog lankyti chorÄ… pradÄ—jo paskatintos draugių, juolab ir paÄios norÄ—jo dainuoti kokiame nors kolektyve. Ilgainiui merginos įsitraukÄ— į repeticijas ir chorÄ… išties pamilo, dabar tai tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Tiesa, Raminta pridÅ«rÄ—, jog norÄ—tų šiek tiek pakeisti choro repertuarÄ…, galbÅ«t įtraukti daugiau moderniai aranžuotų dainų arba išbandyti kažkÄ… šiuolaikiškesnio. KolegÄ—ms ir choro vadovei merginos palinkÄ—jo ištvermÄ—s, entuziazmo, o svarbiausia – džiaugtis tuo, kÄ… daro. Juk nÄ—ra nieko geriau už pasitikÄ—jimÄ… scenoje, kai dainavimas tampa malonumu.
Kalbino Arianda GRIŠÄŒENKO ir Dominyka PARADNIKAITÄ–, parengÄ— Arianda.
Nuotrauka iš Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos choro archyvo.
Nuotraukos