ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

 Norintieji išmokti groti gitara gali rinktis: arba lavintis savarankiškai, arba ieškoti mokytojo. Besimokydamas pats, sakyčiau, priimi iššūkį, sieki tikslo, o noras jį pasiekti verčia daryti, rodos, neįmanomus dalykus. Kita vertus, mokytis padedant mokytojui, ko gero, daug lengviau.

O ką mano (ir kaip daro?) mūsų bendraamžiai? 

Donata KETLERYTĖ (13 m.):  „Gitara mane labiausiai sužavėjo visų pirma tuo, kad nuostabiai skamba, bei pačiu grojimo būdu. Taip pat patiko tai, kad gitara nėra labai didelė ir ją galima nešiotis, kur tik panorėjus. Mokytis ja groti skatino ir šeima, ypač brolis.

Išmokti groti nusprendžiau savo malonumui, manau, kad ir ateityje tai liks vienu iš mano mėgiamiausių užsiėmimų, nes iš tiesų gitaros muzika labai užvaldo jausmus. Tačiau į muzikos mokyklą eiti nenorėjau, nes labai nesinorėjo papildomo krūvio, tad kai tik pamačiau skelbimą, kad Zarasų jaunimo centre bus gitaros pamokos, supratau, kad atsirado puiki galimybė pagaliau pradėti. Neapsirikau, kiekviena pamoka vis linksmesnė ir naudingesnė, o ir mokytojas toks linksmas. Esu jam labai dėkinga už tai, kad moko groti, visada padeda, kad suteikia galimybę groti koncertuose, kurių patirtis man labai svarbi. Jei kas nors labai norite groti, jaunimo centre tikrai esate laukiami – čia ne tik išmoksite groti, bet ir puikiai praleisite laiką“.

Ieva PELEKAITĖ (15 m.): „Nenorėjau groti fortepijonu kaip dauguma Zarasų meno mokyklos Muzikos skyriaus mokinių, norėjau bent šiek tiek išsiskirti. Gitara tam puikiai tiko, o ir draugės ragino. Pasiklausinėjusios ir sužinojusios, kad mokytis groti gitara nėra lengva, bet įdomu, be to, mokytojas labai geras, nusprendėme mokytis. Tiesa, iš nemažo draugių būrelio, ketinusių meno mokykloje mokytis groti gitara, likome tik mudvi su Aušra...

Na, o mokytis man sekasi gana gerai. Aišku, kartais labai sunku po pamokų prisiversti ir eiti į dar vieną mokyklą, bet žinau, kad reikia, ir paprasčiausiai einu lyg į paprastą, privalomą, mokyklą, rengiu namų darbus ir pan. Neketinu savo ateities sieti su muzika, ji man yra ir, manau, bus malonumas, o groti kiekvieną dieną tai jau būtų pareiga, darbas. 

Aušra DILEVIČIŪTĖ (15 m.): „Išmokti groti gitara panorau pati, mat ir aš kaip Ieva norėjau kažko neįprasto. Gitara manęs nenuvylė –  ja galiu save išreikšti, ji yra didelė ir svarbi mano gyvenimo dalis. Manau, kad gitaros nepamiršiu ir ateityje, kai norėsis tiesiog šiaip pagroti mėgstamą dainą ar susėsti su draugais ir linksmai pavakaroti. Groju jau penkerius metus ir, atrodo, sekasi tikrai neblogai. Stengiuosi spėti nueiti ir į kitus būrelius ir dar pasilikti pakankamai laiko namų darbams atlikti. Taigi visiems, kas svarsto, ar eiti į muzikos mokyklą, ar mokytis groti gitara patiems, patariu net neabejoti – mano  nuomone, mokytojui padedant mokytis yra žymiai lengviau nei savarankiškai“.

Dominyka PARADNIKAITĖ (16 m.): „Vieną dieną geras tėčio ir visos šeimos draugas ėmė ir padovanojo man akustinę gitarą. Rankų darbo, gražią, tamsaus medžio, skambesys skaidrus, mielas ausiai.  Tą pačią dieną gitarą nusinešiau į savo kambarį ir pradėjau skambinti stygomis. Kiekviena užgauta styga man skambėjo nuostabiai... Po to tėtis ir jo draugas pamokė mane kelių pagrindinių akordų. Nuo to viskas ir prasidėjo. Pradėjau mokytis akordus per youtube.com, manau – ten galima visko išmokti. Taip ir ėjo dienos, mėnesiai, metai, kai pastebėjau, kad po truputį įvaldau savo gitarą, galiu groti gražiai, ritmingai, nors su ritmu labiausiai reikėjo padirbėti. Turiu paminėti, kad pusę metų lankiau privačias pamokas, išmokau groti stygomis, pasikartojau akordus, tačiau pastebėjau, kad visa tai spraudžia į taisykles, kurių aš nemoku, ir pamokų atsisakiau. Dabar gitara mielai groju laisvalaikiu, surengiu „norinčiųjų pasiklausyti“ koncertą ar taip kokiomis progomis (t.y. per gimtadienius, išvykas su klase ir t.t.). Kai gitara mano rankose, jaučiuosi paprastesnė, jausmingesnė. Nežinau kodėl, bet tuo metu, kai ja groju, ji mane tarsi pakeičia.

Džiaugiuosi, kad esu savamokslė, ir, manau, daug kas tam pritartų. Visus muzikos mokymosi pagrindus susikuri pats ir pritaikai taip, kaip tau pačiam yra lengviausia. Deja, ne kiekvienas gali to imtis, nes tam reikia daugiau laiko ir gali pritrūkti kantrybės. Tad linkiu sėkmės ir kuo didžiausios stiprybės visiems, kurie susidomėjo gitara ir ketina savarankiškai išmokti ja groti“.

Jaunuosius gitaristus kalbino Arianda GRIŠČENKO, savo patirtimi dalijosi Dominyka PARADNIKAITĖ, medžiagą parengė Egidijus PETRAUSKAS.