ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

 – Groju eufonija jau penkerius metus. Iš pradžių norėjau mokytis groti gitara, tačiau tėvai man patarė rinktis kitą instrumentą, nes gitara, girdi, pernelyg populiari, ja groja daugelis, taigi todėl ir pasirinkau pučiamąjį instrumentą. Groju kasdien bent po valandą, nes jei nesipraktikuočiau bent tris dienas, mano lūpų raumenys susilpnėtų ir tektų apie savaitę groti vien tik lūpų atstatymo pratimus, o jie kartais būna labai nuobodūs... Groti sekasi gana neblogai, nors mokytojas sako, kad, jei mokyčiausi daugiau, galėčiau ir geriau. Kasmet dalyvauju įvairiuose konkursuose. Juose sekasi neblogai, dažnai patenku į finalą, o jame būna visko. Savo laimėjimų gal nė nevardinsiu, nes, nesigiriant,  jų išties tiek daug, kad nelabai visus ir prisimenu.

Gabrielė KONDRATAVIČIŪTĖ:

– Na, viskas prasidėjo nuo to, kad kažkada teko klausytis fleitų koncerto. Pirmą kartą gyvai išgirdusi jų garsą, norėjau klausytis ir klausytis, buvo labai gražu. Vieną rugsėjį mano draugė Severina nusprendė lankyti fleitos pamokas, o aš dar tik galvojau, nors ir buvau labai sužavėta. Taigi klausydamasi Severinos pasakojimų apie mokymąsi groti fleita tiesiog supratau, kad ir aš turiu išmokti groti šiuo instrumentu, juolab jis man atrodė įdomiausias bei kažkuo išsiskiriantis iš kitų. Taip po metų ir aš nuskuodžiau į Zarasų meno mokyklą.

Man patinka fleitoje viskas – jos dydis, forma, skleidžiamas garsas. O ir groti ja nėra taip sunku, kaip gal kam atrodo. Meno mokykloje mūsų, fleitininkių, iš viso yra devynios, todėl ansamblyje būna labai smagu. Namie groju kas antrą dieną, skirdama tam maždaug apie valandą. Su ansambliu dalyvavau konkursekoncerte ,,Skambioji fleita 2011“, taip pat per įvairias šventes grojame Zarasų meno mokykloje, bažnyčioje, kultūros centre... Ateities su šiuo instrumentu nežadu sieti, bet tikrai fleitos neužmiršiu, manau, ir baigusi meno mokyklą dalyvausiu įvairiuose renginiuose ir konkursuose, grosiu draugams ir pati sau. 

Gytis MARKEVIČIUS:

– Saksofonu pradėjau groti būdamas 3ioje klasėje. Susidomėjau juo pamatęs ir išgirdęs saksofonistų kvarteto pasirodymą krikštatėvio gimtadienyje. Tėvai pritarė mano sumanymui mokytis groti saksofonu, skatino bei parėmė – jau pirmoje Zarasų meno mokyklos klasėje turėjau savo saksofoną. Mano mokytojas buvo Gediminas Vitkevičius.

Besimokydamas priešpaskutinėje meno mokyklos klasėje pradėjau groti mūsų miesto pučiamųjų orkestre (vadovas Giedrius Lazdauskas). Nors mokyklą baigiau, tačiau ir toliau groju tiek orkestre, tiek savarankiškai, mielai sudalyvauju koncertuose ar kituose renginiuose. Nepraleidžiu galimybių groti ir asmeniškai paprašius, pavyzdžiui, gimtadieniuose. Šiuo atveju saksofonas labai tinka maloniai atmosferai sukurti, nes jis turi išskirtinai švelnų ir raminantį tembrą, tačiau tuo pat metu jis gali pakelti žmones nuo kėdžių ir įsukti į šokių ratą. Tai pakankamai universalus instrumentas, kuriuo galima groti viso spektro muzikos stilius atsižvelgiant į kiekvieno skonį. Asmeninė patirtis rodo, jog šis instrumentas labai patinka merginoms, taigi užsiminęs, kad groju saksofonu, gaunu papildomų taškų...  Daugeliui atrodo, kad groti saksofonu yra sunku, tačiau tai nėra visiška tiesa. Tobulėjimui ribų, be abejo, nėra, tačiau įgyti pagrindus nėra labai sunku. Jei atsirastų norinčiųjų išmokti, mielai pamokyčiau, nes mūsų mieste šiuo metu nebėra kas galėtų pamokyti, o nesinorėtų, kad toks instrumentas liktų užmirštas. Štai mano el. paštas (gyt.markevicius@gmail.com) tiems, kurie norėtų mokytis ar pakviesti mane į savo šventes.

P.S. Parduodu vieną savo saksofoną, kuris tinka įgyti pagrindams ir suprasti, dėl ko saksofoną pasirinkau aš.

Kalbino Ingrida VYTAITĖ, Arianda GRIŠČENKO, Egidijus PETRAUSKAS, parengė Egidijus.