Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracija, Zarasų krašto muziejus, Lietuvos istorijos institutas ir Daugpilio universitetas (Latvija) apjungÄ— savo pajÄ—gas bendram projektui „Gyva istorija“ (ENI-LLB-1-073 „A living history“), siekiant pristatyti senÄ…jÄ… Stelmužės dvaro sodybÄ… kaip muziejų po atviru dangumi tarptautiniam turizmui. Mokslo ir kultÅ«ros sinergija lankytojui suteiks naujų žinių, galimybių pažinti vienÄ… seniausių kultÅ«ros paveldo objektų Lietuvoje. Projekto mokslo partneriai atliko tyrimus Lietuvos (Kauno, Vilniaus) ir užsienio šalių (Varšuvos, Rygos,Marburgo) archyvuose. Daugpilio universitetas organizavo virtualius mokymus muziejininkams IT dizaino tema. Zarasų krašto muziejus parengÄ— naujus žemÄ—lapius Stelmužės dvarvietÄ—s teritorijai atskleisti. Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracija sudarÄ— sutartį rangos darbams su UAB „Mefaci“, kuri tÄ™s Stelmužės parko tvarkybÄ… (2-asis etapas). VšÄ® „Baltų Atlantida“ kuria trisdešimties minuÄių dokumentinį filmÄ… „Stebuklingoji Stelmužė“.
Stelmužės ąžuolas – sÄ—lių genties šventykla. VÄ—liau Äia įsikuria Livonijos ordino riteriai, kuriems Stelmužės dvaro sodyba buvo dovanojama už gerÄ… tarnystÄ™. Dvi Livonijos ordino giminÄ—s valdÄ— Stelmužės dvaro sodybÄ…, kuriÄ… anuomet vadino Steinensee: Von Berken‘ų ir Fiolkerzamb‘ų. Pirmasis Stelmužės dvaro paminÄ—jimas, kaip nustatÄ— Lietuvos istorijos instituto kultÅ«ros paveldo ekspertÄ— Inga IlarienÄ—, – 1532 m. sausio 28 d. Von Berken‘ai kruopšÄiai rinko informacijÄ… apie savo turtÄ…, todÄ—l ši data tiksli. Fiolkersamb‘ų giminÄ— Stelmužėje apsigyvena XVIII a. pabaigoje. BÅ«tent šios dvi giminÄ—s ilgÄ… laikÄ… gyveno Stelmužės dvare, Äia jie gimÄ— ir mirÄ—, buvo palaidoti šeimos bažnyÄios kriptoje ar kapavietÄ—je. Lietuvos istorijos instituto Istorinių tyrimų, kuriuos atliko Inga IlarienÄ—, metu archyvuose aptikta daug įdomios informacijos apie Stelmužės dvarÄ…: surasta Stelmužės dvaro knygų, pažymÄ—tu „Steinensee ex-libriu“, kolekcija (56 vnt.) iki mÅ«sų dienų išlikusi Lietuvoje; nustatyta, jog vienas iš Fiolkersamb‘ų giminÄ—s narių – Arminas – buvo garsus menotyrininkas, heraldikos žinovas, todÄ—l Stelmužės dvaro knygos buvo pažymÄ—tos Fiolkersamb‘ų giminÄ—s herbu, sulaužytas ratas su penkiais stipinais jame – Šv. Kotrynos simbolis; dar vienas atradimas – Stelmužėje veikÄ— medžio drožėjų mokykla-dirbtuvÄ—s (gali bÅ«ti, jog šios mokyklos meistrai puošÄ— ir Vecpilio bažnyÄiÄ… Latvijoje); nustatyta, jog Stelmužės dvaras daug kartų degÄ— 1850 m., 1890 m. ir 1900 m. , o išlikusios 1830 m. inventorinÄ—s knygos liudija, jog tai buvo 2434 ha ariamos žemÄ—s ir miškų dvaras, kuriam priklausÄ— 4 sodai, 7 ežerai, 4 upÄ—s, 5 karÄiamos; dvare buvo 273 knygų biblioteka, vyno rÅ«siai, muzikos instrumentai (fortepijonas, arfa, 5 gitaros), paveikslai; Stelmužės dvaras buvo didžiulis dvaro kompleksas, kuris po reformų, sienų pasidalinimų, karų ir žemÄ—s nusavinimų suskilo į 47 naujus Å«kius, 10 sklypų buvo perduota į valstybÄ—s žemÄ—s fondÄ…. Daug informacijos apie Fiolkersambų giminÄ™ yra Marburgo (Vokietija) archyvuose, kur lankÄ—si Daugpilio universiteto mokslininkÄ— Valentina Talerko. ÄŒia saugomi šios giminÄ—s krikšto dokumentai, surasta per 516 nuorodų į dokumentus ties šia pavarde. Aptikta paties Fiolkersambo ranka rašytų dokumentų, jis rašÄ— smulkiu šriftu, todÄ—l skaityti šiuos dokumentus sudÄ—tinga, reikalauja laiko. Livonikos archyvuose surasta vienintelÄ— nuotrauka, kurioje matyti Stelmužės bažnyÄia.
Šių metų pradžioje, kovo 30 d. Zarasų rajono savivaldybÄ—s viešosios bibliotekos renginių salÄ—je vyko diskusija, ar senoji Stelmužės dvaro sodyba, kuri ir dabar yra vienas lankomiausių mÅ«sų krašto kultÅ«ros paveldo objektų, turi potencialo tapti muziejumi po atviru dangumi. Diskusijoje dalyvavo projekto „Gyvoji istorija“ partneriai – mokslininkai (dr. S. Grybkauskas, I. IlarienÄ—, dr. Ilze Šenberga, dr. V. Talerko) krašto istorikai, gidai (R. Keršys, E. Dumbrava, S. BurokaitÄ—), per 30 vietos bendruomenÄ—s narių, kultÅ«ros specialistų. Daugeliui minÄ—to renginio dalyvių akivaizdu, jog Stelmužės dvaro sodyba iki šiol vilioja lankytojus savo paslaptimis, Äia dar daug neįmintų mįslių ir neatvertų pažinimui dalykų, kuriuos galÄ—tų apjungti Muziejus po atviru dangumi. Netrukus, birželio 13–17 d. Lietuvos istorijos institutas pakvies zarasiškius susipažinti su daugiau istorinių temų, skirtų kultÅ«ros paveldui pažinti. Zarasuose vyks vasaros stovykla „A living history“, kurioje dalyvaus 20 jaunųjų istorikų-doktorantų. Bus pranešimų sÄ—lių, E. PliaterytÄ—s, Stelmužės dvaro sodybos ir kitomis istorinÄ—mis temomis.
Projektas „Gyvoji istorija“ sukurtas 2016 m., finansavimas iš Europos SÄ…jungos gautas 2017 m., pradÄ—tas įgyvendinti 2020 m. Projektas įgyvendinamas pagal Europos kaimynystÄ—s priemonÄ™. ES projektui skiriama suma: 584 063.56 Eur. Pagrindinis partneris – Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracija.
Projekto vadovÄ— Daiva ŠukštulienÄ—
ŠÄ¯ straipsnį iš dalies finansuoja Europos SÄ…junga. Už jo turinį atsako tik Zarasų rajono savivaldybÄ—s administracija ir jokiomis aplinkybÄ—mis negali bÅ«ti laikoma, kad straipsnis atspindi Europos SÄ…jungos pozicijÄ….
Nuotraukos:
Rimanto BikulÄiaus nuotr. su Stelmužes dvaro sodybos vaizdais
.
Stelmužės dvaro sodybos bažnyÄios nuotrauka iš Marburgo (Vokietija) archyvo, tyrimus atliko ir nuotraukÄ… rado dr. Valentina Talerko, Daugplio Universitetas, Latvija.
Stelmužės dvaro sodybos buvusių savininkų Fiolkersamb‘ų knygos, likusios Lietuvos bibliotekose, tyrimus atliko Inga IlarienÄ—, Lietuvos istorijos institutas, I. IlarienÄ—s nuotr.
Nuotraukos iš projekto renginio-diskusijos „Stelmužės dvaro sodyba – Muziejus po atviru dangumi“, renginio dalyviai, renginio moderatorÄ— dr. Regina MikštaitÄ—-ÄŒiÄiurkienÄ—, renginio lektorÄ— gidÄ— Simona BurokaitÄ—, kiti lektoriai-gidai: RamÅ«nas Keršys, Evaldas Dumbravas, projekto partneriai (iš kairÄ—s į dešinÄ™): Zarasu krašto muziejaus muziejininkas ŠarÅ«nas Pošius; dr. Ilze Šenberga, Daugpilio Universitetas, Latvija; projekto vadovÄ— Daiva ŠukštulienÄ—, Zarasu rajono savivaldybÄ—s administracija; dr. Saulius Grybkauskas, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui