Šiomis dienomis nusistebėjau dar vienu dalyku. Visai neseniai tapau suaugusiu žmogumi, tai yra atšvenčiau aštuonioliktąjį gimtadienį. Bet... Pasirodo, šie metai nieko nekeičia. Nepasijauti kažkaip kitaip ar netgi ypatingai, dažniausiai net pasidaro sunkiau. Visi mano, kad tu jau tiek suaugęs, subrendęs, kad, ko gero, visą gyvenimą susiplanavęs, nors aštuoniolikos esi dar tik keletą valandų. O juk šis skaičius tikrai nekeičia jau susiformavusių įpročių, požiūrio, tikslų ir tuo pačiu – nuolatinės kankinančios nežinomybės.

Žinoma, kiekvienas mąstome skirtingai... Bet ar ir Tau, aštuoniolikmeti, taip neatrodo?

EIMANTĖ