Redaktorės ŽODIS
Labiausiai vertinu... vaikystÄ™. BÅ«dami maži dar nevaržome savÄ™s susigalvotomis ar gyvenimo padiktuotomis taisyklÄ—mis: sakome, kÄ… matome ir manome, nemokame slÄ—pti jausmų – verkiame, kai liÅ«dna, juokiamÄ—s, kai smagu... Ir pykstame nesislapstydami, atvirai, ir mylime, ir neapkenÄiame...
SubrendÄ™ jau pradedame elgtis nenatÅ«raliai, tampame dviveidžiais. Nors patys galime rinktis, kokiais norime bÅ«ti, aplinkybÄ—s verÄia vaidinti gyvenimo teatrÄ… ir „scenoje“ pasirodyti taip, kaip nori kiti. Nors patys tuo bjaurimÄ—s...
StengiamÄ—s pritapti visur: draugų rate, mokykloje, darbe. Tikriausiai užduodate sau klausimÄ…: kodÄ—l? Atsakymas labai paprastas – nuo to priklauso tolimesnÄ— gyvenimo gerovÄ—. Juk baisu išsiskirti iš minios ir pradÄ—ti ginÄytis, nes bÅ«si palaikytas nepatikimu ir pavojingu visuomenei.
Nesakau, kad visiems, visur ir visada reikia rodyti savo tikruosius, galbÅ«t nemalonius, veidus, taÄiau nereikia pataikauti kitų nuomonei ir elgtis taip, kaip nori tavo draugas, nors tau tai ir nepatinka. TurÄ—kime valios bÅ«ti savimi ir nepasiduoti neigiamai įtakai, kuri, kaip neretai patys puikiai tai suvokiame, mums gero neatneš.
EIMANTÄ–
Nuotraukos