zarasai.lt

Norėčiau sužinoti, kur pagal įstatymus yra mokyklinių autobusiukų vairuotojų darbo vieta? Kur jiems dėtis atvežus vaikus į mokyklą? Šiltu metu galima ir autobusiuke pasėdėti. O kur dėtis per šalčius? Mokykla turi teisę ir neįsileisti, juk tai ne jos darbuotojas, pašalinis asmuo. Kodėl vairuotojų darbdavys tuo visai nesirūpina?

Atsakymas:

Dėl mokinių pavėžėjimo į bendrojo lavinimo mokyklas ir iš jų mokykliniais autobusais ypatumų pagal uždarojoje akcinėje bendrovėje „Zarasų autobusai" taikomą darbo laiko apskaitos tvarką dalį mokyklinių autobusų vairuotojų darbo laiko sudaro prastova - darbo laikas, kada autobuso vairuotojas nevairuoja autobuso, t. y. jam neduodama sutartyje sulygto darbo ar nepasiūloma kito darbo (Darbo kodekso 143 straipsnis).

Už prastovą vairuotojams darbo užmokestis mokamas vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsniu. Prastovos metu autobusų vairuotojų buvimo vieta nustatyta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes: vienas autobuso vairuotojas dalį darbo dienos dirba jo aptarnaujamoje bendrojo ugdymo mokykloje pagal atskirą darbo sutartį. Vienam autobuso vairuotojui prastovos metu, suderinus su jo aptarnaujamos bendrojo ugdymo mokyklos administracija, suteikta galimybė būti šios mokyklos patalpose. Dar vienam autobuso vairuotojui tokia galimybė bus suteikta nuo 2011-01-23, nes šiuo metu keičiamas jo aptarnaujamas maršrutas ir maršruto tvarkaraštis. Likusiems mokyklinių autobusų vairuotojams, atsižvelgiant į jų galimybę prastovos metu pasiekti namus, vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsnio 6 punktu, suteikta teisė prastovos metu nebūti darbe.

Bendrovei papildomai apklausus visus mokyklinių autobusų vairuotojus ir jų aptarnaujamų bendrojo ugdymo mokyklų administracijas nenustatyta jokių skundų ar pageidavimų dėl autobusų vairuotojų buvimo vietos ir sąlygų prastovos metu.

Švietimo ir kultūros skyrius

ir UAB „Zarasų autobusai"

Daugiau..

Svetainės sukūrimą rėmė

Naujiena

Spalvingas karas

Spausdinti
Įvertink: 0 0

Pakalbinome keletą bendraamžių, norėdami sužinoti jų nuomonę apie šią pramogą.
DOVILĖ (15 m.): – Nesu labai didelė dažasvydžio gerbėja, „Pasartėlėje“ teko apsilankyti vos vieną kartą. Tačiau galiu pasakyti, kad žaidimas paliko neblogų įspūdžių. Patiko viskas: ir aplinka, ir apmokymas, ir aptarnavimas, ir bendravimas bei, žinoma, kompanija. Šiaip gal ir nebūčiau pasiryžusi išbandyti, bet per pusbrolio gimtadienį viskas buvo užsakyta, tad negalėjau atsisakyti. Labai bijojau žaisti, nes esu girdėjusi, kad skauda, kai pataiko ta kulka. Ne kartą į mane šovė, bet tik keletą jų pajutau – ir visai neskaudėjo. Manau, kad žaidimo metu būna užvaldęs adrenalinas – jei kiek ir skaudėtų, nepajustum. Norėčiau pažaisti dar bent kartą.
SIMAS (14 m.): – Teko žaisti dažasvydį, bet jau gana seniai. Man viskas labai patiko, nes tai beveik nepakartojama. Norėčiau ir visus draugus prikalbinti nuvažiuoti kartu pažaisti. Įspūdžių labai daug ir visai neskauda, bet šiek tiek mėlynių lieka.
JUSTINA (18 m.): – Žaidžiau tik kartą. Man patiko: adrenalino antplūdis, azartas. Tačiau... Visgi draugams nepatarčiau žaisti ir pernelyg įsižaisti. Manau, kad tai žadina smurtą, panašiai kaip kompiuteriniai žaidimai, tik azartas didesnis, be to, visada kyla ginčų, nes neaišku, kas ir ką nušovė.
VAIDAS (17 m.): – Išbandžiau šį žaidimą, kai jis tik pradėjo populiarėti. Su klasės draugais žaidėme gal tris valandas, atrodė, viskas gerai, tik prastai aplinka matėsi. Gavau tik vieną šūvį ir tą į šalmą, tad paprašiau, kad pakartotų, norėjau pajausti, skauda ar ne. Na, man nieko neatsitiko, net mažų mėlynių neturėjau ir neskaudėjo, tačiau kiti labai skundėsi.
Tai tokie atsiliepimai. Bet kol pats nepabandei, juk negali žinoti, patiks tai tau ar ne. O juk smagiausia ir yra pabandyti, kažką naujo patirti, tegul už tai net būsi „premijuotas“ mėlyne. Beje, šis sportinis žaidimas ne toks ir pigus (už kelias valandas vienam žmogui – 25 litai), bet kas už dyką dalija įsimintinas emocijas.
Parengė Egidijus PETRAUSKAS

Nuotraukos