Per šventes nutinka visokių įdomių dalykų, tad savo draugų paprašėme pasidalyti pačiais įdomiausiais įspūdžiais. Gaila, ne visi kalbintieji per neseniai prabėgusias šventes patyrė kažką įsimintino (smagaus arba nelabai), bet suradome ir tokių, kurie šventes prisimins ilgai. Kodėl?  

MIGLĖ (17 m.): „Po dvyliktos valandos su draugėmis nuėjome prie miesto eglės. Čia šurmuliavo daugybė žmonių, vienas kitą sveikino, bučiavosi. Ir mane pabučiavo toks aukštas dailus vaikinas. „Ar mes pažįstami?“ – paklausiau. „Ne, – sako jis, – bet niekada nevėlu susipažinti“. Apsikeitėme telefonų numeriais. Draugės juokėsi, kad „išsiblaivys ir užmirš“. Bet jis neužmiršo. Po kelių dienų susitikome. Paskui dar kartą. Jis man labai patinka. Gal šis Naujųjų metų sutikimas bus man lemtingas?“  

RIMAS (14 m.): „Tai bent Naujieji man šįmet buvo! Apie 11 valandą vakaro tėvas liepė išvest laukan šunį. Išvedžiau, o čia draugus susitikau, užsišnekėjom. Kalbėdamiesi nuėjom iki pat miškelio už katilinės. Grįžtant kaip pradės kaukti, poškėti fejerverkai – pasirodo, jau dvylikta. Mūsų šuo siaubingai išsigando, nusitraukė nuo pavadėlio ir kaukdamas leidosi Dimitriškių pusėn, o aš jam iš paskos. Spėkite, kada suradęs šunį į mikrorajoną grįžau? Ogi jau po antros nakties. Netoli namų saviškius su visais svečiais sutikau, manęs ieškančius, išsigandusius, o tėvą – dar ir baisiausiai įtūžusį. Kaip tokias „šventes“ užmirši...“

RŪTA (15 m.): „Tai nuotykis iš ankstesnių metų, bet jį prisiminusi vis kikenu ir šiandien. Prieš keletą metų Naujuosius sutikinėjau koncerte prie televizijos bokšto. Šalia mūsų stovėjo girti vyrukai. Išmušus dvyliktai visi pradėjo vienas kitą sveikinti, šaudė fejerverkai. Vienas labiausiai apsinešęs vaikinukas staiga pradėjo šaukti: „O ne, vėl kaip per sausio 13-ąją! Tankai atvažiuoja!“  Ir leidosi bėgti. Jo draugai bandė jį sugrąžinti atgal, bet jis nepasidavė, mat tikrai išsigando...“

ANDRIUS (17 m.): „Šiais metais nusprendžiau per Kūčias išbandyti kokius nors burtus – kas žino, gal jie iš tikrųjų veikia? Kaip bebūtų gaila, kalbančių gyvūnų neišgirdau, mano katinas atkakliai tylėjo, o gal tiesiog nenorėjo išsiduoti? Vyno iš šulinio irgi nepasisėmiau. Nors tėvai buvo patenkinti, kad atnešiau vandens – ryte nešti nebereikės. Buvau girdėjęs vieną įdomų burtą: vakare reikia išsiplauti plaukus ir dar šlapius išsišukuoti šukomis. Tas šukas einant miegoti reikia padėti po lova. Pasak burto, sapne eidamas turi nukristi nuo tilto ir tave sugaus išrinktasis. Dėl šios burto dalies suabejojau – ar mano mylimoji mane pagaus?! Bet nusprendžiau pabandyti. Padariau viską, kaip reikia, ir nuėjau miegoti. Deja (arba ne deja), nuo tilto nenukritau, bet susapnavau mielą, nepažįstamą merginą. Gal tikrai kada nors ją sutiksiu?...“

ANASTASIJA (16 m.): „Šie Naujieji metai man buvo vieni iš įsimintiniausių. Tą vakarą praleidau gan ramiai, prieš vidurnaktį su draugu išėjome į miestą, prie eglės. Ten, kaip ir kiekvienais metais, nustebino ypatingas žmonių draugiškumas. Paveikti alkoholio ar šventinės nuotaikos draugai ir pažįstami iš visų pusių puolė būriais sveikinti su Naujaisiais. Atsigavę po tokių šiltų sveikinimų patraukėme į diskoteką. Tada ir prasidėjo įsimintiniausia vakaro dalis – penkias minutes pašoki, dešimt stebi muštynes. Šias „linksmybes“ vainikavo vieno vaikino pamesti du dantys, už kurių radimą buvo pasiūlyta 30 litų atlygis...“

Beje, kai kurie jaunuoliai sakė šventes prisiminsią ilgai ir be jokių įsimintinų nuotykių.

 DOVILĖ (16 m.): „Kalėdos man yra šis tas daugiau nei šventės, tai lyg sielos palaima, džiaugsmas artimųjų rate, ramybė... Išpuošta eglutė, namai, kvepiantys pyragais, karštas vynas, žvakių šviesa – visa tai man yra stebuklas. Šiais metais netroškau dovanų, norėjau ramybės. Pagaliau pradedu suprasti šias šventes kitaip, ir tai mane šildo“.

Smagu prisiminti praėjusias atostogas ir linksmas šventes, tačiau reikia sukaupti jėgas ir kibti į savo įprastus darbus. Linkiu išsaugoti šią gerą nuotaiką!

Bendraamžius kalbino Arianda GRIŠČENKO, Eglė SADAUSKAITĖ, Anastasija KISELIOVA, Dominyka PARADNIKAITĖ, parengė  EGLĖ.