ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
- Naujienos
- SavivaldybÄ—
- SavivaldybÄ—s taryba
- SavivaldybÄ—s administracija
- Zarasų rajono savivaldybės vadovų darbotvarkės
- SavivaldybÄ—s kontrolÄ—s ir audito tarnyba
- Struktūra ir kontaktinė informacija
- Veiklos ataskaitos
- Asmenų priimamasis
- E. demokratija
- TeisinÄ— informacija
- Lietuvos Respublikos Seimo narys
- Veiklos sritys
- AdministracinÄ— informacija
- Paslaugos
- Å vietimas
- BÅ«stas
- Turtas
- Korupcijos prevencija
- Komunalinis Å«kis
- Statyba, remontas
- Kultūra
- Sportas
- SocialinÄ— parama
- Sveikatos apsauga
- Aplinkos apsauga
- CivilinÄ— sauga
- Priešgaisrinė apsauga
- Teritorijų planavimas ir architektūra
- Kultūros paveldas
- Jaunimui
- Gyventojams
- Nuorodos
- Mobilizacija
- CivilinÄ— metrikacija
- Klausiate - atsakome
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Atviri duomenys
- Zarasų - Visagino regiono vietos veiklos grupė
- Pranešėjų apsauga
- Draudimas rÅ«kyti daugiabuÄiuose
- Asmens duomenų apsauga
- Konsultavimasis su visuomene
- Vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutų tvarkaraÅ¡Äiai
„AMuSE - Artistic Multi Sensorial Experiences - tai tarptautinis projektas, vykstantis remiantis meno renginiais bei rezidencijomis, atskleidžiantis materialumÄ… bei daugialypį menÄ…. Visi meno kÅ«riniai esantys šioje parodoje – atspindžiai kÅ«rybinio proceso, vykusio priešpaskutinÄ—s projekto AMuSE rezidencijos programos Lietuvoje metu. Tai keturių Europos šalių partnerių projektas : Malta, Italija, Olandija ir Lietuva. Dalinai finansuotas KÅ«rybiškos Europos. KÅ«rybinis vadovas: Roderick Camilleri (Malta).
ŠiÄ… konkreÄiÄ… rezidencijÄ… organizuoja KultÅ«ros centras Dusetų dailÄ—s galerija. PagrindinÄ— kÅ«rybinio proceso tema – pÄ—dsakai. 11 jaunų bendraamžių menininkų, reziduojanÄių AntalieptÄ—s vienuolyno komplekse, pagrindinÄ— užduotis - atskleisti naujÄ… potyrių laukÄ…, pasitelkiant vizualiuosius ir taikomuosius menus, skirtinguose kontekstuose atrasti kultÅ«rinį identitetÄ…, perteikti unikalias lietuvių tradicijas bei atskleisti lietuviškÄ…jÄ… tapatybÄ™. Vieni menininkai savo darbuose naudoja novatoriškas meno išraiškos priemones bei bÅ«dus. Kiti savo darbuose bando atskleisti archyvinius, antropologinius bruožus. Treti siunÄia socialinÄ™ žinutÄ™ etniniame kontekste, atkuria epinius atpasakojimus.“
Tris savaites trukusio plenero, vykusio balandžio 23 d. – gegužės 13 d., rezultatas – menininkų iš įvairių šalių kÅ«rybos darbų parodos atidarymas Dusetų dailÄ—s galerijoje. KÅ«rÄ—jai liko patenkinti ne tik savo kÅ«rybinio darbo rezultatais, bet ir šiltu priÄ—mimu. AntalieptÄ—s Inovatorių slÄ—nyje jų gyvenimo sÄ…lygomis, maitinimu rÅ«pinosi direktorius ArÅ«nas Survila su savo darbuotojų komanda. Pleneristai džiaugÄ—si ir unikalia galimybe pagyventi Basųjų karmelitų vienuolyne, kas suteikÄ— jiems naujų idÄ—jų kÅ«rybai, ir skaniu maitinimu, ir pramogomis. UžsienieÄiai, pirmÄ… kartÄ… viešÄ—jÄ™ Lietuvoje, džiaugÄ—si mÅ«sų gamta - atvyko žydint sodams, ir sutiktais žmonÄ—mis – geranoriškais, bendraujanÄiais, paneigianÄiais nuostatas, kad lietuviai yra uždari ir negatyvÅ«s. Menininkų komandoje buvo emocingų italų ir maltieÄių, ir šiaurietiško ramaus bÅ«do olandų, estų, lietuvių – visi puikiai sutarÄ—, susidraugavo.
Parodos atidarymÄ… pradÄ—jÄ™s KultÅ«ros centro Dusetų dailÄ—s galerijos direktorius Alvydas Stauskas sakÄ—, kad jam didelÄ— garbÄ— priimti tiek įdomių menininkų Dusetų dailÄ—s galerijoje, pasidžiaugÄ— didžiulÄ—s reikšmÄ—s Europos sÄ…jungos projektu, suvienijanÄiu keleto Europos šalių kÅ«rybingus žmones. Tai ne tik vykstantys kÅ«rybiniai mainai, bet ir neeilinÄ— galimybÄ— susipažinti, bendrauti, keliauti, pajusti, kuo gyvena kitų šalių menininkai. Jam pritarÄ— ir atidaryme dalyvavÄ™s Zarasų rajono mero pavaduotojas Arnoldas AbramaviÄius, pasveikinÄ™s kÅ«rÄ—jus, pasidžiaugÄ™s ir tokio didelio masto prestižiniu projektu, ir šiuolaikine, originalia meno paroda. Projekto organizatoriams ir dalyviams buvo įteiktos galerijos atminimo dovanÄ—lÄ—s – katalogai, suvenyrai.
Daug „užkulisinių“, nematomų, bet bÅ«tinų ir svarbių darbų šiame didžiuliame projekte teko įveikti projekto koordinatorei Aigai Jonele ir vadybininkei Ievai ŠpÅ«rienei, visiems KultÅ«ros centro Dusetų dailÄ—s galerijos kolektyvo darbuotojams. Jiems reikÄ—jo darniai sustyguoti darbų eigÄ…, pasirÅ«pinti menkiausiomis smulkmenomis, kad pleneras praeitų sklandžiai, o jo dalyviai grįžtų į namus kÅ«rybiškai padirbÄ—jÄ™ ir praturtÄ—jÄ™ naujomis patirtimis. Ir menininkų grupÄ—s vadovui Aivarui Miciui teko ypatinga užduotis, jam - kaip režisieriui, teatro žmogui - gana neįprasta, apie kÄ… jis ir pasakojo parodos atidarymo metu:
„Man buvo labai labai įdomu! Tris savaites kartu gyvenom, keliavom, pažinom gamtÄ…, objektus, žmones. VažinÄ—jom dviraÄiais, kopÄ—m į piliakalnius. Mes padÄ—jom plenero dalyviams pažinti įvairius kultÅ«rinius sluoksnius ir tai buvo savotiškas tyrimas. Buvo nepaprastai įdomu sutikti žmones ne tik iš skirtingų kultÅ«rų, bet ir skirtingo mÄ…stymo, kurie pasakydavo apie mano šalį tokių dalykų, apie kuriuos niekada nepagalvotum. DÄ—ka jų aš artimiau pažinau LietuvÄ…. Mes važiavom pas tuos žmones, pas kuriuos niekada nebÅ«Äiau užėjÄ™s. Buvau beprotiškai laimingas, girdÄ—damas GenovaitÄ—s dainuojamas dainas, sutikÄ™s žmones, kurie šiltai priÄ—mÄ— į savo namus, pasakojo apie save, arbata vaišino. Vieni tokių žmonių – dailininkai Arvydas ir Regina Každailiai, gyvenantys miško glÅ«dumoj, puoselÄ—jantys poeto F. Kiršos gimtinÄ™. Plenero dalyviai padÄ—jo man pažinti, aš irgi stengiausi padÄ—ti jiems pažinti tÄ… aplinkÄ…, kurioje gyvenome. Tai atsispindi jų darbuose.“
Dabartinius menininkus galima prilyginti Renesanso laikų dailininkams, kurie buvo puikÅ«s savo amato meistrai. MÅ«sų laikų kÅ«rÄ—jai taip pat privalo išmanyti labai daug – nuo skaitmeninių technologijų iki sudÄ—tingų medžiaginių projektų, turi išmanyti įvairiausias naujai sukurtas ir kuriamas medžiagas, kurias naudoja savo kÅ«ryboje. Tuo šiuolaikinis menas ir įdomus, nes yra neapibrėžtas, atviras plaÄioms interpretacijoms. Bene didžiausias pasigirstantis priekaištas šiuolaikiniams menininkams – kad jų kÅ«rybos eiliniui žiÅ«rovui neįmanoma tinkamai suvokti be žodinio paaiškinimo, taÄiau šioje parodoje tokių paaiškinimų netrÅ«ko – visi autoriai daugiau ar mažiau pristatÄ— savo darbus. UžsienieÄių pasisakymus vertÄ— Aivaras. Tad apie kÄ… ši paroda, kaip skaityti pÄ—dsakus, kuriais sekÄ— 11 menininkų savo kelionÄ—se po Zarasų kraštÄ…?
Daniele Fabiane pasakojo, kad jam labai patinka elniai, juos jis ir pavaizdavo savo darbuose – vienas jų kruopšÄiai, tikroviškai išpieštas, kitas trafaretinis, vaizduojantis kelio ženklÄ…. „Ar tu mano brolis?“ – klausia elniai vienas kito, o gal ir žiÅ«rovo. Abu darbai įrÄ—minti mediniuose langų rÄ—muose, kuriuos menininkas rado AntalieptÄ—s apleistoje mokykloje. Kitas Daniele darbas – ilgas juodai baltas eskizas, kurį galima sutapatinti su autoriaus kelionÄ—mis po AntalieptÄ—s miestelį, pieštuku fiksuojant gamtovaizdį, bÅ«tį ir nebÅ«tį. Kelio motyvas yra ir kitame jo darbe – 2 metrų ilgio, išdrožinÄ—toje ir apdegintoje lazdoje, savotiškoje krivÅ«lÄ—je. Su ja menininkas lyg koks senovÄ—s šamanas, Äia pat galerijoje ant sienos, apanglÄ—jusiu lazdos galu nupaišÄ— abstraktų piešinį – ženklÄ…. NetikÄ—tas performansas sulaukÄ— daug žiÅ«rovų juoko ir plojimų. Daniele yra kilÄ™s iš ŠiaurÄ—s Italijos, kalnuotos vietovÄ—s. Jis pasakojo, kad Äia jam klimatas primena tÄ—vynÄ™, o žmonÄ—s „nÄ—ra pikti“. Menininkas namuose labai daug važinÄ—ja dviraÄiu, tad ir Äia savo eskizus kÅ«rÄ—, dviraÄiu pasiekdamas atokiausius apylinkÄ—s kampelius.
Ivana Volpe (Italija) šypsodamasi kalbÄ—jo, kad Lietuvoje jai labai patinka, nes surado tikrÄ… ryšÄ¯ su tikrais žmonÄ—mis. Merginos paperkantis nuoširdumas atsispindi ir jos kÅ«ryboje. Atvykusi į LietuvÄ…, Ivana pirmiausiai norÄ—jo pabÅ«ti gamtoje, tyloje, prisijaukinti vietovÄ™. NetikÄ—tas apsilankymas garsios mezgÄ—jos GenovaitÄ—s GudelienÄ—s namuose, išgirsta lietuvių liaudies daina „Eik, sesule, darželin“ jÄ… įkvÄ—pÄ— įdomiam projektui. Ivana prisiminÄ— savo moÄiutÄ™ ir iš jos išmoktas nÄ—rimo vašeliu pamokas. „Pas jÄ… supratau, kÄ… darysiu! Man labai patinka nÄ—riniai, nes jie kalba apie moterį, jos elegancijÄ…, o taip pat nelengvÄ… buitį. Dainos žodžius specialia kompiuterine programa invertavau į vizualinį brėžinį, o šÄ¯ dar kartÄ… jau abi su Genovaite invertavom į nertÄ… paveikslÄ…. Tad tai yra mÅ«sų bendras kÅ«rybinis darbas. Atmintis, dainos, jei yra neperduodamos iš kartos į kartÄ… – išnyksta, išyra. Kaip gali iširti ir šie nÄ—riniai, jei patrauksit už siÅ«lo galo...“ „Tegul pasilieka, neardykit!“, - šÅ«ktelÄ—jo juokdamasi GenovaitÄ—. Ji taip pat atvyko į parodÄ…, o vÄ—liau mielai sudainavo ir senovinÄ™ dainÄ…, pritariant žiÅ«rovams. Parodos lankytojai šiÄ… dainÄ… galÄ—s išgirsti ir patys, per ausines, kabanÄias prie išnertų darbų, kurie taip ir vadinasi – „GenovaitÄ—“.
Kristina GedžiÅ«naitÄ— (Lietuva): „Esu kilusi iš nedidelio Lietuvos miesto Visagino, taÄiau jau daug metų gyvenu Vilniuje. Jame mes nuolat kažkur skubame, neturim niekam laiko. Atvažiavom į AntalieptÄ™, o Äia pavasaris, žydi sodai, pajutau visokį kitokį laiko ritmÄ…. Ä–miau galvoti apie laikÄ…, kaip jis įtakoja mÅ«sų bÅ«tį. Žmogus ir jo istorijos yra tokie laikini dalykai... PradÄ—jau rinkti daiktus, kurie mane inspiravo sukurti filosofinÄ™ instaliacijÄ…. Kaulai Äia reprezentuoja laikinumÄ…, smÄ—lis – užpustantį laikÄ…, rasta dėžutÄ— su senu diafilmu - metaforinÄ— nuoroda į tai, kad istorijÄ… žinom tiek, kiek sugebam jos dokumentuoti, išsaugoti.“
Laura Laasik kilusi iš Estijos, taÄiau atstovauja OlandijÄ…. Savo mažo formato fotografijose ji kalba apie tuos bendrus dalykus, kurie vienija mažus miestelius, nesvarbu, kokioje šalyje jie bÅ«tų – socialines problemas, atskirtį, gyventojų mažėjimÄ…. Laurai AntalieptÄ—s gamta, architektÅ«ra priminÄ— namus Estijoje. „Daug dalykų Äia man priminÄ— mano vaikystÄ™, o prie nuotraukų esantys tekstai pratÄ™sia vaizdo dimensijÄ….“ Jos tyrinÄ—jimų tema kÅ«ryboje – kaip laikas ir žmogaus veikla atsispindi nuolat kintanÄiame kraštovaizdyje, kaip žmogus suauga su savo aplinka. Kelionių metu Lauros sutiktos ir nufotografuotos kaimo moterys taip pat buvo pakviestos į parodos atidarymÄ….
Vilius VaitiekÅ«nas taip pat atstovauja OlandijÄ…. Jis mokosi universitete, parodoje pristato video instaliacijÄ… ir skulptÅ«ros darbus. „3D skeneriu nuskenavau prie vienuolyno stovinÄiÄ… skulptÅ«rÄ…, vÄ—liau jÄ… atliejau iš gipso ir padauginau daug kartų. Mano darbo idÄ—ja – kÄ… vietos menininkų darbai galÄ—tų reikšti skaitmeninÄ—je, internetinÄ—je erdvÄ—je.“ Filmuotoje medžiagoje televizoriaus ekrane matome kalbantį AntalieptÄ—s medžio drožėjÄ… Saulių SavickÄ….
Julius VisakaviÄius (Lietuva) yra baigÄ™s keramikos studijas, bet menininkÄ… labiau traukia grafika ir piešimas, parodoje jis taip pat prisistato su dideliu piešiniu „Un tÄ… lieptÄ…“. Preciziškai atliktu, kupinu įvairiausių baisių ir juokingų istorijų iš „keisto, bet įdomaus AntalieptÄ—s miestelio“, - kalbÄ—jo Julius. „Turiu manijÄ… rinkti keistas istorijas ir jas miksuoti. AtvykÄ™s norÄ—jau vaizduoti harmonijÄ… tarp miestelio ir jį supanÄios gamtos, bet ilgainiui idÄ—ja pasikeitÄ—, ypaÄ apsilankius apleistoje mokykloje, biologijos kabinete, kur radau visokių „kreizi“ daiktų – užkonservuotų pelių, organų muliažų. Štai reliktinÄ— žuvis – ji man susišaukia su mintimi, kad AntalieptÄ— yra žvejų kraštas, o žvejai kur susitinka? Un tÄ… lieptÄ…! Ä®kvÄ—pÄ— ir istorija, kad vienuolynas, kuriame gyvenome, pastatytas ant kapinių, ir juokingas gyvenimiškas vaizdelis, kai vyriškis iš autobusiuko pardavinÄ—jo gyvas vištas. Visos šios istorijos prafiltruotos pro mano fantazijÄ…, yra Äia ir ironijos, ir žiaurumo, bet tas žiaurumas komiškas, nebaisus.“ Šiuo metu viena didžiausių Juliaus svajonių – iliustruoti knygas.
Matthew Attard (Malta) labiausiai „pritrenkÄ—“ prikaltas prie medžio pliušinis meškiukas, tad vienas iš menininko darbų taip ir vadinasi – „Meškos stebÄ—jimas A. ŽilÄ—no gatvÄ—je“. Matthew jį nusipiešÄ—, vÄ—liau meškiuko siluetas buvo panaudotas kuriant skulptÅ«rÄ… iš organinio stiklo ir aliuminio vielos. Nuo vielos krentanÄių šešÄ—lių žaismÄ— sukuria kaskart vis kitokį vaizdÄ…, ir tai yra viena iš kÅ«rinio prasmių – žmonÄ—s turi galimybÄ™ atrasti savas perspektyvas, keisti jas, kaip ir atrasti savas tiesas, savo požiÅ«rį, susikurti savÄ… įsivaizdavimÄ…, kas yra kas.
Mark Buitenwerf iš Olandijos taip pat kÅ«rÄ— juokingas/rimtas istorijas – apie gÄ—rio ir blogio kovÄ…, įvairių poelgių pasekmes. Išgirstos vietinÄ—s legendos, tikri ir pramanyti nutikimai buvo „įkÅ«nyti“ labai šiuolaikiškai – miniatiÅ«rinÄ—se kompozicijose, atspausdintose 3D printeriu.
Aaron Bezzina (Malta) sukÅ«rÄ— darbÄ… „KÄ—dÄ— jai“. IdÄ—ja menininkui gimÄ— klausantis sakmÄ—s „EglÄ— žalÄių karalienÄ—“. GinekologinÄ™ kÄ—dÄ™ vaizduojantis darbas, anot autoriaus, atrodo brutaliai, bet kartu ir šmaikšÄiai. Brėžinys skulptÅ«rai sukurtas piešiant eskizus kartu su kolega Matthew Attard, kuris EglÄ—s ir žalÄio temÄ… pratÄ™sÄ— video animaciniame darbe „Be pavadinimo (apatinÄ— kÅ«no dalis su gyvate)“. Jame uždaru ratu juda žalÄio figÅ«ra, besipinanti aplink moters kojas. Maltos menininkams rÅ«pÄ—jo panagrinÄ—ti temÄ…, kaip žaltys ir moteris tampa vieniu, ir jiems tas pavyko, visiems puikiai žinoma mitologinÄ— sakmÄ— suskambÄ—jo naujai ir originaliai.
Robertos VrubliauskaitÄ—s (Lietuva) sidabro juvelyrika elegantiškai grakšti ir daugiaprasmÄ—. MenininkÄ—s darbų pavadinimas „Nestumk upÄ—s – ji teka pati“ kalba apie įvairias natÅ«ralias tÄ—kmes – saulÄ—s ir mÄ—nulio danguje, vandens žemÄ—je, kraujo tÄ—kmÄ™ žmoguje. Savo tÄ—kmÄ™ turi ir AntalieptÄ—s miestelis, gyvenantis gamtos ritmu. Žiedus autorÄ— leido matuotis ir taip pajusti bendrÄ… ritmÄ…, sutampantį su saulÄ—s ar Šventosios upÄ—s tÄ—kmÄ—s ritmu.
Mykolas Sauka (Lietuva) „žaidÄ—“ vienuolyno rÅ«syje įrengtose medžio apdirbimo dirbtuvÄ—se. Jo išdrožtų skulptÅ«rų prototipai – buvusioje Dusetų spec. mokykloje atrasti vaikų siÅ«ti žaislai. Palikti likimo valiai, jie - netobuli, grubiai išdrožti, liÅ«dni ir linksmi - netikÄ—tai atgimÄ— antram gyvenimui. „Smagu buvo juos drožti, norÄ—jau, kad ta emocija, tas smagumas jaustųsi ir darbuose.“ Smagumas tikrai jauÄiamas, o „medžio masÄ—s“ neišbaigtumas veda link minties, kad niekas neturi pabaigos.
Kaip neturi pabaigos pÄ—dsakų ieškojimas ir įvairios istorijos, kurias dar patirs šie jauni, atviri ir talentingi menininkai.
Paroda vyks iki birželio 1 d.
Vilija VisockienÄ—
Nuotr. autorÄ—s
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
Svetlana Veikšrienė 2019-05-17 14:39:43
.jpeg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.png){kind=logo}
